„Jei reikės, paprašysiu vyro, kad šieno rulonus atgabentų į Šilalės centrą ir juos pamatytų kuo daugiau moterų. Todėl, kad mes esame svarbios: mamos, dukros, seserys, draugės“, – sako 38 metų Inga Jokubaitienė, kartu su vyru Vygantu ekologiškai ūkininkaujanti Pajūralyje.
Nesuprato rožinės spalvos esmės
Pernai vasarą Tauragės rajono laukuose pamačiusi rožinės spalvos šienainio rulonus Inga pamanė, kad jie – tik dėl grožio.
„Tačiau kai pradėjau domėtis, sužinojau, jog, pirkdami rožinės spalvos plėvelę ir į ją sukdami rulonus, Lietuvos ūkininkai prisideda prie krūties vėžio prevencijos ir projekto „Nedelsk“ – šio projekto spalva juk ir yra rožinė. Tai – misija, žinios perdavimas moterims, kad jos nedelstų ir pasitikrintų dėl krūties vėžio. Mane tai įkvėpė“, – kalba I. Jokubaitienė.
Nors nei Inga, nei septynios jos seserys, nei draugės neserga krūties vėžiu, moteris užsidegė noru žinią skleisti visų pirma savo krašte ar net visoje Lietuvoje.
Inga vyro paprašė nupirkti rožinės plėvelės ir šienainius pakuoti būtent į ją. Tam ją paskatino ir tai, jog dalis pinigų, surinktų už plėvelę, skiriama krūties vėžio prevencijai.
„Aš kiekvienais metais noriu padaryti kažką gero. Tokia jau esu. Buvo įvairių mano iniciatyvų ir daugiau, o štai šiemet nusprendžiau prisidėti prie rožinės akcijos“, – sako Inga.
Ji viliasi, jog jos pavyzdys paskatins ne tik Šilalės krašto, bet ir visos Lietuvos ūkininkus šienainį vynioti į rožinius rulonus ir taip atkreipti dėmesį į svarbią problemą.
„Mūsų krašte daug ūkininkų, užsiimančių gyvulininkyste, čia įgyvendinama nemažai projektų. Todėl reikia viešinti tokią idėją“, – įsitikinusi šilališkė.
Fotosesija – ne tik nuotraukos, bet ir žinutė moterims
Moteris sako sugalvojusi prie rožinių rulonų suorganizuoti profesionalią fotosesiją, o didelio formato nuotraukas ji norėtų pristatyti įvairių Lietuvoje vykstančių švenčių metu.
Kartu su I. Jokubaitiene fotosesijoje dalyvavo dvi jos seserys, pusseserė, kūdikio besilaukianti draugė, Ingos duktė, sesers sūnus. Idėjai pritarė ir profesionali fotografė Jurgita Bergelienė bei makiažo meistrė Rimantė Auškalnytė, sutikusios fotografuoti ir gražinti moteris be užmokesčio. Taip pat prisijungė ir UAB „Eurobiuras”, kuris nemokamai pagamino nuotraukas lauko ekspozicijoms.
„Suplanavome, kad tą darysime ankstų rytą. Vyras vos spėjo paruošti rulonus, darbus baigė tik vidurnaktį“, – pasakoja ekologinio pienininkystės ūkio savininkė.
Moterys siekė parodyti, kad krūties vėžio prevencija svarbi visiems: mamoms, draugėms, artimiesiems ir vaikams.
„Tai – tarsi žvilgsnis į pasaulį, moteriška bendrystė. Mes turime galvoti ne tik apie save, tačiau ir apie kitus, esančius šalia. Tikiuosi, jog nuotraukomis pavyko perteikti moteriškumą, jo lengvumą, parodyti moters pasaulį. Ir jei bent vienai tai primins, kad būtina tikrintis, aš žinosiu, jog galbūt kažkam išgelbėjome gyvybę“, – fotosesijos mintį aiškina Inga.
Pirmieji šią fotografijų parodą galės išvysti tie, kurie rytoj dalyvaus Pajūralio bendruomenės šventėje.
Ūkininko žmonos iniciatyva nustebino
Apie savo iniciatyvą ji papasakojo ir projekto „Nedelsk“ iniciatorei Agnei Zuokienei.
I. Jokubaitienė sako, kad kai „Nedelsk“ autobusėlis lankysis Šilalėje, ji galbūt prašys vyro, kad rožinius rulonus jis atgabentų į miesto centrą.
Pasak A. Zuokienės, tai – išskirtinis pavyzdys, kai tokios iniciatyvos imasi niekaip su projektu nesusijusios ir krūties vėžio atvejų savo aplinkoje neturinčios moterys.
„Labai maloniai nustebino Ingos žinia. Bendrumas yra didelė vertybė ir jokiomis spalvomis nenuspalvinama jėga. Tačiau spalva kartais reiškia neišmatuojamai daug“, – teigia A. Zuokienė.
Pasak A. Zuokienės, padėkoti už idėjos palaikymą reikia ne tik I. Jokubaitienei, tačiau ir daugiau nei tūkstančiui Lietuvos ūkininkų.
„Visi jie pernai padarė labai nedaug, bet tuo pačiu – jautriai daug. Jie šienainį tiesiog įsuko į rožinę plėvelę, ją įsigiję iš įmonės „Baltagro“. Tai reiškia, jog dalį pinigų nuo šios plėvelės pardavimų mes galėjome skirti krūties vėžio prevencijai – projektui „Nedelsk“.
Balta spalva reiškia viltį, juoda – gedulą, purpurinė skirta neišnešiotiems naujagimiams, geltona simbolizuoja saulę, o rožinė suteikia galimybę. Galimybę gyventi ir išgyti nuo vienos klastingiausių ligų – krūties vėžio.
Spalvos yra tik simboliai, tačiau simboliai mūsų kasdienybėje yra ir ženklai. Jie yra atspirties taškas kalbėti, prisipažinti, nelaukti ar net nebijoti”, – kalba A. Zuokienė.
A. Zuokienės teigimu, kartu su ja padėkos žodžius taria šimtai ar net tūkstančiai mamų, seserų, žmonų ir draugių.
„Mes viliamės, jog tokios iniciatyvos gyvuos ir ateityje“, – tiki ji.
Per penkiolika metų mirtingumas sumažėjo
Nuo 2003 m. vykdomas prevencinis projektas prieš krūties vėžį „Nedelsk“ skatina moteris labiau rūpintis savo sveikata. Projektą yra parėmusios 200 bendrovių, jam talkina 200 savanorių visoje Lietuvoje.
„Nedelsk“ projekte nemokamai patikrinta daugiau nei 100 tūkst. moterų ir rasta daugiau kaip 1000 krūties vėžio įtarimų atvejų.
2008 m. projektas įrašytas į Nacionalinių vertybių sąrašą, o Europos Parlamentas jį apdovanojo kaip mažo biudžeto – didelio poveikio (angl. „Low budget – big impact“) projektą.
„Nedelsk“ yra viena iš keturių labiausiai žinomų visuomeninių iniciatyvų Lietuvoje – ją žino daugiau kaip 60 proc. Lietuvos gyventojų (greta Raudonojo kryžiaus draugijos, organizacijų „Caritas“ ir „Gelbėkit vaikus“).
Krūties vėžio prevencijos projektas „Nedelsk“ skleidžia svarbią žinią Lietuvos moterims: „Nedelsk – pasitikrink. Laiku diagnozavus krūties vėžį, 90 proc. moterų pasveiksta.
„Noriu pasidžiaugti, jog, sutelkus gydytojus, savanorius, rėmėjus, žurnalistus, sergančių vėžiu moterų organizacijas pavyko aptramdyti vėžį. Lyginant su 2002-aisiais, šiuo metu I-ųjų stadijų diagnozuojama du kartus daugiau, o vėlyvosios IV-osios stadijos – du kartus mažiau.
Per 15 metų mirtingumas nuo krūties vėžio sumažėjo 32 proc., skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų.
„Vadinasi, kas trečia moteris, kuri mirdavo, dabar išgelbėta, o tai reiškia daugiau nei 100 moterų per metus. Sustabdyta krūties vėžio banga yra tylus, tačiau labai svarbus Lietuvos laimėjimas“, – įsitikinusi A. Zuokienė.
Dažniausiai per vieną dieną „Nedelsk“ autobusėlis aplanko dvi gyvenvietes, kiekvienoje jų patikrinama po 50 moterų. Tyrimai rodo, jog daugumai moterų tai būna pirmoji profesionali konsultacija. Kas penktai randamos gerybinės krūtų ligos, vienai iš 100 – krūties vėžio ženklai. Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Todėl itin svarbu reguliariai tikrintis, nes liga gali ilgus metus tūnoti moters organizme, nesukeldama skausmo ar nemalonių pojūčių.
Projekto „Nedelsk” inform.
Jurgitos BERGELIENĖS nuotr.
Kinų patarlė byloja: „Išgirdau – užmiršau, pamačiau – įsiminiau, padariau – išmokau“. Tikslui „padariau-išmokau“ pasiekti labiausiai tinka projektinė veikla. Tokia veikla šiemet buvo pasiūlyta Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos I ir II klasių mokiniams. Iš gausybės mokytojų pateiktų temų jie rinkosi labiausiai patikusias, sudominusias. Visus mokslo metus gimnazistai, bendradarbiaudami su pedagogais, tyrė ir sprendė įvairias problemas, naudojosi įvairiais informacijos paieškos būdais, mokėsi priimti sprendimus, išreikšti ir apginti savo nuomonę. Birželio pradžioje geriausių darbų autoriai susirinko į konferenciją „Labora“ (lot. „dirbk“).
Gimnazijos direktorius Stasys Norbutas akcentavo tiriamojo darbo svarbą – anot jo, mokytis galima, ir neatsiverčiant vadovėlio. Biologijos mokytoja Gida Zobėlienė priminė, jog pirmieji projektiniai darbai mūsų gimnazijoje buvo atlikti jau 1998 metais. Dabar kelerius metus iš eilės vyksta respublikinės gamtos mokslų konferencijos „Stebėk, pažink, suprask ir taikyk“.
Istorijos mokytojas Bijūnas Paulius pristatė socialinių mokslų tiriamuosius darbus bei jų autorius. Susirinkusieji išgirdo daug įdomios informacijos apie moksleivių bendravimą internetinėje erdvėje, apie kylančias grėsmes – elektronines patyčias, kurias sunku kontroliuoti, apžvelgti didžiausi netolerancijos židiniai pasaulyje ir priežastys, dėl ko jie įsiplieskia. Supažindinta su internetinės apklausos, kuri buvo atlikta įvairiose šalies gimnazijose, rezultatais ir prieinama prie išvados: mokykla nepakankamai ugdo moksleivių toleranciją.
Gimnazistai pasidomėjo ir savo miesto praeitimi – kaip vyko partizanų pasipriešinimas Šilalės krašte, kokia buvo žydų situacija, ar žmonės domisi jų istorija. Mokytoja Irena Gabrielaitienė pasidžiaugė, jog dauguma tiriamųjų darbų rašomi ir pristatomi lietuvių kalba, skirtingai nei studentų darbai, kuriems privalomas ir angliškas variantas.
Visus sudomino pirmokių atliktas gimnazistų vardų tyrimas. Paaiškėjo, jog populiariausi vardai – Gabija (net 12 mergaičių) ir Lukas (8 vaikinai), nedaug atsilieka ir Gabrielė, Greta, Margarita, Karolina, Viktorija bei Matas, Dovydas, Deividas, Rokas. Rečiausi vardai – Sigrida, Aira bei Denas, Ernandas, Neilas.
Mėgstantys laisvalaikį leisti su knyga mielai pasidalijo skaitymo malonumais, perskaitė labiausiai patikusias citatas, privertusias susimąstyti ir visus sėdinčius salėje („Su trupučiu kantrybės ir daug meilės galima pakeisti pasaulį“, „Žmogus tampa laimingas keisdamasis pats, o ne keisdamas savo aplinką“). Moksleiviai tiriamuosiuose darbuose atskleidė, jog svarbu pažinti ne tik savo krašto, savo tėvynės istoriją, bet patyrinėti ir šeimos, giminės praeitį, o tai geriausiai pavyksta įsigilinus į senas fotografijas.
Konferencijoje sužinota, jog Šilalės rajono didesnėse seniūnijose yra 284 skirtingų pavadinimų gatvės.
Net septynis skirtingus projektus moksleiviai pristatė iš informacinių technologijų srities: pademonstravo, kaip pačiam susirinkti kompiuterį, palygino PUPP matematikos užduotis, buvusias per pastaruosius trejus metus, patarė, kaip sudaryti testo klausimyną, naudojant Google Forms sistemą, supažindino su Windovs operacinių sistemų raidos istorija.
Antrokės gimnazistės atliko įdomų dviejų klasių (Id ir IIe) moksleivių fizinio aktyvumo tyrimą. Paaiškėjo, kad jaunesni moksleiviai yra aktyvesni – net 60 procentų pirmokų aktyviam poilsiui kasdien skiria bent po pusvalandį.
Anglų kalbos mokytoja Sigita Paulauskienė pasidžiaugė moksleivių drąsa, kadangi ne visi rengę pranešimus išdrįsta juos pristatyti auditorijai.
Iš gamtos mokslų srities išklausėme tris pranešimus: koks rūkančiųjų skaičius tarp I ir II klasių mokinių, kaip iš drabužių pagaminti ekovatą, koks nitratų kiekis aptinkamas ekologinio ir neekologinio ūkių dirvožemiuose.
Visi konferencijos dalyviai – tiek mokytojai, tiek moksleiviai, tiek jų tėveliai – balsavo už jiems patikusius pranešimus. Daugiausiai balsų gavo Ic klasės moksleiviai Arnas Šedbaras ir Nojus Brazauskas, IIe ir IId – Vakaris Cibulskis ir Rokas Kinderis bei Ib – Greta Jokubauskaitė. Jie apdovanoti atminimo dovanėlėmis, visiems dalyviams įteikti padėkos raštai ir rašikliai.
Laimutė ŠMIDTIENĖ,
lietuvių kalbos mokytoja, Jaunųjų žurnalistų būrelio vadovė
AUTORĖS nuotr.
Ispanijoje, Infiesto mieste, vyko baigiamasis „Erasmus+“ projekto „Let‘s Enjoy Dialoguing“ (LED) partnerių susitikimas. Jame be mūsų, Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos, dalyvavo ir komandos iš Italijos, Ispanijos, Lenkijos bei Rumunijos.
Darbą pradėjome šalių bei savęs pristatymu. Šiam susitikimui visi buvo paruošę po vaidinimą apie savo valstybės istoriją arba legendą. Mūsų gimnazijos merginos Emilija, Silvija, Evelina, Alina ir Liveta suvaidino legendą apie Gedimino sapną ir Vilniaus įkūrimą.
Nors visi puikiai žinome pasaką apie Raudonkepuraitę, kelionės į Ispaniją metu išgirdome naujų negirdėtų faktų, išsiaiškinome šios pasakos kilmę, jos tikrąją versiją bei tolesnį vystymąsi, apie kurį papasakojo buvęs Infiesto mokytojas Jose Antonio Martos Granda, šios pasakos tyrinėtojas. Taip pat mokiniai galėjo inscenizuoti skirtingas šios pasakos pabaigas.
Baigiamojo susitikimo kulminacija – visų šalių „Erasmus+“ projekto LED dalyvių pasirodymas. Jam mokiniai ruošėsi iš anksto pagal italų sukurtą scenarijų. Mokinių pastangos buvo įvertintos, nes spektaklį stebėjo ne tik bendraamžiai, bet ir Infiesto miestelio bendruomenė.
Be projektinių veiklų, susipažinome su įdomiausiais Asturijos regiono miestais bei išskirtiniais objektais. Aplankėme Asturijos sostinę Oviedą, Gijon miestą, pabuvojome prie Atlanto vandenyno, apžiūrėjome pirmykščių žmonių piešinius Tito Bustillo urvuose. Kad geriau susipažintų ir susidraugautų, mokiniai žaidė boulingą, pramogavo atrakcionų parke.
Ir mokiniams, ir mokytojams šis susitikimas buvo neįkainojama patirtis, tobulinant kalbėjimo ir bendravimo įgūdžius.
Rita ŠTĖRIENĖ
Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos anglų kalbos mokytoja
Ingrida KURMYTĖ
Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos matematikos mokytoja
AUTORIŲ nuotr.
Teismuose nėra dienos, kad nebūtų nagrinėjama administracinė byla, kurioje svarstomas žmogaus elgesys dėl to, jog jis be rimto reikalo skambino Bendrajam pagalbos centrui ar netgi nusprendė išsikviesti ugniagesius, policiją, medikus ar kitas specialiąsias tarnybas. „Įprotis blogiau už prigimimą“, – teigia liaudies išmintis. Iki šiol tokiam kai kurių asmenų „įpročiui“ padėjo ir tai, kad už nepagrįstus skambučius negrėsė jokia atsakomybė. Tačiau, pasikeitus įstatymams, beprasmis skambutis gali skaudžiai kirsti per kišenę – bauda gali siekti net porą tūkstančių eurų.
Žydrūnė JANKAUSKIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.46
Kelinti metai iš eilės savivaldybės taryba apleistų, nenaudojamų, vaiduokliais virtusių pastatų savininkus apmokestina maksimaliu nekilnojamojo turto mokesčiu. Tačiau savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos darbo grupės nariai, sprendžiantys, kam uždėti savotiška bauda tampantį mokestį, tvirtina, kad padėtis nesikeičia. Tuo tarpu apleistų pastatų savininkai teigia, jog valdininkai tikrosios padėties nežino, nes į tuos objektus nė nevažiuoja, todėl ir nemato, kas per metus padaryta.
Daiva BARTKIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.46
Anapus Ančios – jau Kelmės rajonas. Žiūrint nuo Šilalės – pats pakraštys. O jiems – gyvenimo centras. Ir tiems, kurie išvažiavę sapnuoja tėviškę, ir tiems, kurie pasiliko su nerimu laukti rytojaus. Košiai. Ar patys tiki, kad išgyvens?
Petras DARGIS
AUTORIAUS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.45
Statistikos departamentas praneša, kad pirmą šių metų ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) labiausiai augo sostinės regione ir buvo 1000,3 euro – palyginti su 2017 m. ketvirtu ketvirčiu, jis padidėjo 2,5 proc. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis sudarė 816,5 Eur ir sumažėjo 0,2 proc. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp abiejų regionų pirmą ketvirtį buvo 183,8 Eur.
Jurgita ŠAPĖNAITĖ
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.45
Antri metai iš eilės rajono savivaldybės tarybos nariai laimina valdžios parengtus sprendimus gelbėti skolų prispaustas savivaldybės įmones, tačiau jos kaip liūnas: kuo labiau stengiesi išsikapstyti, tuo giliau įtraukia. Paaiškėjo, kad ir pati savivaldybė neišbrenda iš skolų Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui (TRATC). Jo atstovai gegužės pabaigoje konstatavo, kad atliekų vežėjui UAB „Ecoservice“ už paslaugas nemokėjo jau aštuonis mėnesius. Šilalės meras Jonas Gudauskas pripažįsta, kad įmonė įsiskolinamus galėtų prisiteisti.
Daiva BARTKIENĖ
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.45
Sprendžiant pagal tai, kaip aistringai švenčiame visas su mūsų laisve susijusias datas, Lietuva turėtų būti laisvės šalis numeris vienas visame pasaulyje. Klausant šventinių politikų kalbų, skaitant žiniasklaidos antraštes ir socialinių tinklų įrašus tomis dienomis, atrodo, kad laisvė mums yra pati didžiausia vertybė.
Rūta VAINIENĖ,
ekonomikos ekspertė
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.45