Redakcija

Mes visos esame svarbios: seserys, mamos, dukros

„Jei reikės, paprašysiu vyro, kad šieno rulonus at­ga­­bentų į Šilalės centrą ir juos pamatytų kuo daugiau mo­terų. Todėl, kad mes esame svarbios: mamos, dukros, seserys, draugės“, – sako 38 metų Inga Jokubaitienė, kartu su vyru Vygantu ekologiškai ūkininkaujanti Pajūralyje.

Nesuprato rožinės spalvos esmės 

Pernai vasarą Tauragės rajono laukuose pamačiusi rožinės spalvos šienainio rulonus Inga pamanė, kad jie – tik dėl grožio.

„Tačiau kai pradėjau domėtis, sužinojau, jog, pirkdami rožinės spalvos plėvelę ir į ją sukdami rulonus, Lietuvos ūkininkai prisideda prie krūties vėžio prevencijos ir projekto „Nedelsk“ – šio projekto spalva juk ir yra rožinė. Tai – misija, žinios perdavimas moterims, kad jos nedelstų ir pasitikrintų dėl krūties vėžio. Mane tai įkvėpė“, – kalba I. Jo­kubaitienė.

Nors nei Inga, nei septynios jos seserys, nei draugės neserga krūties vėžiu, moteris užsidegė noru žinią skleisti visų pirma savo krašte ar net visoje Lietuvoje.

Inga vyro paprašė nupirkti rožinės plėvelės ir šienainius pakuoti būtent į ją. Tam ją pas­katino ir tai, jog dalis pinigų, surinktų už plėvelę, skiriama krūties vėžio prevencijai.

„Aš kiekvienais metais noriu padaryti kažką gero. Tokia jau esu. Buvo įvairių mano iniciatyvų ir daugiau, o štai šiemet nusprendžiau prisidėti prie rožinės akcijos“, – sako Inga.

Ji viliasi, jog jos pavyzdys paskatins ne tik Šilalės krašto, bet ir visos Lietuvos ūkininkus šienainį vynioti į rožinius rulonus ir taip atkreipti dėmesį į svarbią problemą.

„Mūsų krašte daug ūkininkų, užsiimančių gyvulininkyste, čia įgyvendinama nemažai projektų. Todėl reikia viešinti tokią idėją“, – įsitikinusi šilališkė.

Fotosesija – ne tik nuotraukos, bet ir žinutė moterims 

Moteris sako sugalvojusi prie rožinių rulonų suorganizuoti profesionalią fotosesiją, o didelio formato nuotraukas ji norėtų pristatyti įvairių Lietuvoje vykstančių švenčių metu.

Kartu su I. Jokubaitiene fotosesijoje dalyvavo dvi jos seserys, pusseserė, kūdikio besilaukianti draugė, Ingos duktė, sesers sūnus. Idėjai pritarė ir profesionali fotografė Jurgita Bergelienė bei makiažo meistrė Rimantė Auškalnytė, sutikusios fotografuoti ir gražinti moteris be užmokesčio. Taip pat prisijungė ir UAB „Eurobiuras”, kuris nemokamai pagamino nuot­raukas lau­ko ekspozicijoms.

„Suplanavome, kad tą darysime ankstų rytą. Vyras vos spėjo paruošti rulonus, darbus baigė tik vidurnaktį“, – pasakoja ekologinio pienininkystės ūkio savininkė.

Moterys siekė parodyti, kad krūties vėžio prevencija svar­bi visiems: mamoms, draugėms, ar­­timiesiems ir vaikams.

„Tai – tarsi žvilgsnis į pasaulį, moteriška bend­rystė. Mes turime gal­voti ne tik apie save, tačiau ir apie kitus, esančius šalia. Tikiuosi, jog nuotraukomis pavyko perteikti moteriškumą, jo lengvumą, parodyti moters pasaulį. Ir jei bent vienai tai primins, kad būtina tikrintis, aš žinosiu, jog galbūt kažkam išgelbėjome gyvybę“, – fotosesijos mintį aiškina Inga.

Pirmieji šią fotografijų pa­rodą galės išvysti tie, kurie rytoj dalyvaus Pajūralio bend­ruomenės šventėje.

Ūkininko žmonos iniciatyva nustebino 

Apie savo iniciatyvą ji papasakojo ir projekto „Nedelsk“ iniciatorei Agnei Zuokienei. 

I. Jokubaitienė sako, kad kai „Nedelsk“ autobusėlis lankysis Šilalėje, ji galbūt prašys vy­ro, kad rožinius rulonus jis atgabentų į miesto centrą.

Pasak A. Zuokienės, tai – išskirtinis pavyzdys, kai tokios iniciatyvos imasi niekaip su projektu nesusijusios ir krūties vėžio atvejų savo aplinkoje neturinčios moterys.

„Labai maloniai nustebino Ingos žinia. Bendrumas yra didelė vertybė ir jokiomis spalvomis nenuspalvinama jėga. Tačiau spalva kartais reiškia neišmatuojamai daug“, – teigia A. Zuokienė.

Pasak A. Zuokienės, padėkoti už idėjos palaikymą reikia ne tik I. Jokubaitienei, tačiau ir daugiau nei tūkstančiui Lietuvos ūkininkų.

„Visi jie pernai padarė labai nedaug, bet tuo pačiu – jaut­riai daug. Jie šienainį tiesiog įsuko į rožinę plėvelę, ją įsigiję iš įmonės „Baltagro“. Tai reiškia, jog dalį pinigų nuo šios plėvelės pardavimų mes galėjome skirti krūties vėžio prevencijai – projektui „Nedelsk“. 

Balta spalva reiškia viltį, juoda – gedulą, purpurinė skirta neišnešiotiems naujagimiams, geltona simbolizuoja saulę, o rožinė suteikia galimybę. Galimybę gyventi ir išgyti nuo vienos klastingiausių ligų – krūties vėžio.

Spalvos yra tik simboliai, ta­čiau simboliai mūsų kasdienybėje yra ir ženklai. Jie yra atspirties taškas kalbėti, prisipažinti, nelaukti ar net nebijoti”, – kalba A. Zuokienė.

A. Zuokienės teigimu, kartu su ja padėkos žodžius taria šimtai ar net tūkstančiai mamų, seserų, žmonų ir draugių.

„Mes viliamės, jog tokios ini­ciatyvos gyvuos ir ateityje“, – tiki ji.

Per penkiolika metų mirtingumas sumažėjo

Nuo 2003 m. vykdomas pre­­vencinis projektas prieš krū­ties vėžį „Nedelsk“ skatina moteris labiau rūpintis savo sveikata. Projektą yra parėmusios 200 bendrovių, jam tal­kina 200 savanorių visoje Lie­tuvoje.

„Nedelsk“ projekte nemokamai patikrinta daugiau nei 100 tūkst. moterų ir rasta dau­giau kaip 1000 krūties vė­žio įtarimų atvejų.

2008 m. projektas įrašytas į Nacionalinių vertybių sąrašą, o Europos Parlamentas jį apdovanojo kaip mažo biudžeto – didelio poveikio (angl. „Low budget – big impact“) pro­jektą.

„Nedelsk“ yra viena iš keturių labiausiai žinomų visuomeninių iniciatyvų Lietu­voje – ją žino daugiau kaip 60 proc. Lietuvos gyventojų (greta Raudonojo kryžiaus draugijos, organizacijų „Caritas“ ir „Gelbėkit vaikus“).

Krūties vėžio prevencijos projektas „Nedelsk“ skleidžia svarbią žinią Lietuvos mo­te­­rims: „Nedelsk – pasitik­rink. Laiku diagnozavus krūties vė­­žį, 90 proc. moterų pa­sveiks­ta.

„Noriu pasidžiaugti, jog, sutelkus gydytojus, savanorius, rėmėjus, žurnalistus, sergančių vėžiu moterų organizaci­jas pavyko aptramdyti vėžį. Ly­ginant su  2002-aisiais, šiuo metu I-ųjų stadijų diag­no­zuojama du kartus daugiau, o vėlyvosios IV-osios sta­­dijos – du kartus mažiau.

Per 15 metų mirtingumas nuo krūties vėžio sumažėjo 32 proc., skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų.

„Vadinasi, kas trečia moteris, kuri mirdavo, dabar išgelbėta, o tai reiškia daugiau nei 100 moterų per metus. Sustabdyta krūties  vėžio banga yra tylus, tačiau labai svarbus Lietuvos laimėjimas“, – įsitikinusi A. Zuokienė.

Dažniausiai per vieną dieną „Nedelsk“ autobusėlis aplanko dvi gyvenvietes, kiek­vienoje jų patikrinama po 50 moterų. Tyrimai rodo, jog daugumai moterų tai būna pirmoji profesionali konsultacija. Kas penktai randamos gerybinės krūtų li­gos, vienai iš 100 – krūties vėžio ženklai. Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologi­nė liga. Todėl itin svarbu reguliariai tik­rintis, nes liga gali ilgus metus tūnoti moters organizme, nesukeldama skausmo ar nemalonių pojūčių.

Projekto „Nedelsk” inform.

Jurgitos BERGELIENĖS nuotr.

Mokytis galima ir be vadovėlio

Kinų patarlė byloja: „Išgirdau – užmiršau, pamačiau – įsiminiau, padariau – išmokau“. Tikslui „pa­­dariau-iš­mo­kau“ pasiekti labiausiai tinka projektinė veikla. To­­kia veikla šiemet buvo pasiūlyta Šilalės Simono Gau­dėšiaus gimnazijos I ir II klasių mokiniams. Iš gau­sy­bės mokytojų pateiktų temų jie rinkosi labiausiai pa­­ti­kusias, sudominusias. Visus mokslo metus gimnazis­tai, bendradar­biaudami su pedagogais, tyrė ir spren­dė įvai­rias problemas, naudojosi įvairiais informa­ci­jos pa­ieš­kos būdais, mokėsi priimti spren­di­mus, išreikšti ir ap­ginti savo nuo­monę. Birželio pra­džio­je geriausių darbų autoriai susirinko į konferenciją „La­bora“ (lot. „dirbk“).

Gimnazijos direktorius Stasys Norbutas akcentavo tiriamojo darbo svarbą – anot jo, mokytis galima, ir neatsiverčiant vadovėlio. Biologijos mokytoja Gida Zobėlienė priminė, jog pirmieji projektiniai darbai mūsų gimnazijoje buvo atlikti jau 1998 metais.  Dabar kelerius metus iš eilės vyksta respublikinės gamtos mokslų konferencijos „Stebėk, pažink, suprask ir taikyk“. 

Istorijos mokytojas Bijūnas Paulius pristatė socialinių mokslų tiriamuosius darbus bei jų autorius. Susirinkusieji išgirdo daug įdomios informacijos apie moksleivių bendravimą internetinėje erd­vėje, apie kylančias grėsmes – elektronines patyčias, kurias sunku kontroliuoti, apžvelgti didžiausi netolerancijos židiniai pasaulyje ir priežastys, dėl ko jie įsiplieskia. Supažindinta su internetinės apklausos, kuri buvo atlikta įvairiose šalies gimnazijose, rezultatais ir prieinama prie išvados: mokykla nepakankamai ugdo moksleivių toleranciją.

Gimnazistai pasidomėjo ir savo miesto praeitimi – kaip vyko partizanų pasipriešinimas Šilalės krašte, kokia buvo žydų situacija, ar žmonės domisi jų istorija. Mokytoja Irena Gabrielaitienė pasidžiaugė, jog dauguma tiriamųjų darbų rašomi ir pristatomi lietuvių kalba, skirtingai nei studentų darbai, kuriems privalomas ir angliškas variantas.

Visus sudomino pirmokių atliktas gimnazistų vardų tyrimas. Paaiškėjo, jog populiariausi vardai – Gabija (net 12 mergaičių) ir Lukas (8 vaikinai), nedaug atsilieka ir Gab­rielė, Greta, Margarita, Karolina, Viktorija bei Matas, Dovydas, Deividas, Rokas. Rečiausi vardai – Sigrida, Aira bei Denas, Ernandas, Neilas. 

Mėgstantys laisvalaikį leisti su knyga mielai pasidalijo skaitymo malonumais, perskaitė labiausiai patikusias citatas, privertusias susimąstyti ir visus sėdinčius salėje („Su trupučiu kantrybės ir daug meilės galima pakeisti pasaulį“, „Žmogus tampa laimingas keisdamasis pats, o ne keisdamas savo aplinką“). Moksleiviai tiriamuosiuose darbuose atskleidė, jog svarbu pažinti ne tik savo krašto, savo tėvynės istoriją, bet patyrinėti ir šeimos, giminės praeitį, o tai geriausiai pavyksta įsigilinus į senas fotografijas.

Konferencijoje sužinota, jog Šilalės rajono didesnėse seniūnijose yra 284 skirtingų pavadinimų gatvės.

Net septynis skirtingus projektus moksleiviai pristatė iš informacinių technologijų srities: pademonstravo, kaip pačiam susirinkti kompiuterį, palygino PUPP matematikos užduotis, buvusias per pastaruosius trejus metus, patarė, kaip sudaryti testo klausimyną, naudojant Google Forms sistemą, supažindino su Windovs operacinių sistemų raidos istorija.

Antrokės gimnazistės atliko įdomų dviejų klasių (Id ir IIe) moksleivių fizinio aktyvumo tyrimą. Paaiškėjo, kad jaunesni moksleiviai yra aktyvesni – net 60 procentų pirmokų aktyviam poilsiui kasdien skiria bent po pusvalandį. 

Anglų kalbos mokytoja Sigita Paulauskienė pasidžiaugė moksleivių drąsa, kadangi ne visi rengę pranešimus išdrįsta juos pristatyti auditorijai.

Iš gamtos mokslų srities išklausėme tris pranešimus: koks rūkančiųjų skaičius tarp I ir II klasių mokinių, kaip iš drabužių pagaminti ekovatą, koks nitratų kiekis aptinkamas ekologinio ir neekologinio ūkių dirvožemiuose. 

Visi konferencijos dalyviai – tiek mokytojai, tiek moksleiviai, tiek jų tėveliai – balsavo už jiems patikusius pranešimus. Daugiausiai balsų gavo Ic klasės moksleiviai Arnas Šedbaras ir Nojus Brazauskas, IIe ir IId – Vakaris Cibulskis ir Rokas Kinderis bei Ib – Greta Jokubauskaitė. Jie apdovanoti atminimo dovanėlėmis, visiems dalyviams įteikti padėkos raštai ir rašikliai. 

Laimutė ŠMIDTIENĖ, 

lietuvių kalbos mokytoja, Jaunųjų žurnalistų būrelio vadovė

AUTORĖS nuotr.

Penktasis susitikimas Ispanijoje

Ispanijoje, Infiesto mieste, vyko baigiamasis „Erasmus+“ projekto „Let‘s Enjoy Dialoguing“ (LED) part­ne­rių susitikimas. Jame be mūsų, Pajūrio Stanislovo Bir­žiškio gimnazijos, dalyvavo ir komandos iš Italijos, Is­panijos, Lenkijos bei Rumunijos. 

Darbą pradėjome šalių bei savęs pristatymu. Šiam susitikimui visi buvo paruošę po vaidinimą apie savo valstybės istoriją arba legendą. Mūsų gimnazijos merginos Emilija, Silvija, Evelina, Alina ir Liveta suvaidino legendą apie Gedimino sapną ir Vilniaus įkūrimą. 

Nors visi puikiai žinome pasaką apie Raudonkepuraitę, kelionės į Ispaniją metu išgirdome naujų negirdėtų faktų, išsiaiškinome šios pasakos kilmę, jos tikrąją versiją bei tolesnį vystymąsi, apie kurį papasakojo buvęs Infiesto mokytojas Jose Antonio Martos Granda,  šios pasakos tyrinėtojas. Taip pat mokiniai galėjo inscenizuoti skirtingas šios pasakos pabaigas. 

Baigiamojo susitikimo kulminacija – visų šalių „Eras­mus+“ projekto LED dalyvių pasirodymas. Jam mokiniai ruošėsi iš anksto pagal italų sukurtą scenarijų. Mokinių pastangos buvo įvertintos, nes spektaklį stebėjo ne tik bendraamžiai, bet ir Infiesto miestelio bendruomenė. 

Be projektinių veiklų, susipažinome su įdomiausiais Asturijos regiono miestais bei išskirtiniais objektais. Aplankėme Asturijos sostinę Oviedą, Gijon miestą, pabuvojome prie Atlanto vandenyno, apžiūrėjome pirmykščių žmonių piešinius Tito Bustillo urvuose. Kad geriau susipažintų ir susidraugautų, mokiniai žaidė boulingą, pramogavo atrakcionų parke. 

Ir mokiniams, ir mokytojams šis susitikimas buvo neįkainojama patirtis, tobulinant kalbėjimo ir bendravimo įgūdžius. 

Rita ŠTĖRIENĖ

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos anglų kalbos mokytoja

Ingrida KURMYTĖ

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos matematikos mokytoja

AUTORIŲ nuotr.

Skambinėti be pagrindo specialiųjų tarnybų pareigūnams – nuostolinga

Teismuose nėra dienos, kad nebūtų nagrinėjama ad­ministracinė byla, kurioje svarstomas žmogaus elgesys dėl to, jog jis be rimto reikalo skambino Bendrajam pagalbos centrui ar netgi nusprendė išsikviesti ug­niagesius, policiją, medikus ar kitas specialiąsias tar­ny­bas. „Įprotis blogiau už prigimimą“, – teigia liaudies išmintis. Iki šiol tokiam kai kurių asmenų „įpročiui“ pa­dėjo ir tai, kad už nepagrįstus skambučius negrėsė jokia atsakomybė. Tačiau, pasikeitus įstatymams, beprasmis skambutis gali skaudžiai kirsti per kišenę – bauda gali siekti net porą tūkstančių eurų.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.46

Griuvėsių savininkus spaudžia mokesčiai, bet permainos – menkos

Kelinti metai iš eilės savivaldybės taryba apleistų, nenaudojamų, vaiduokliais virtusių pastatų savininkus apmokestina maksimaliu nekilnojamojo turto mokesčiu. Tačiau savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos darbo grupės nariai, sprendžiantys, kam uždėti  savotiška bauda tampantį mokestį, tvirtina, kad padėtis nesikeičia. Tuo tarpu apleistų pastatų savininkai teigia, jog valdininkai tikrosios padėties nežino, nes į tuos objektus nė nevažiuoja, todėl ir nemato, kas per metus padaryta.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.46

Košiai vis dar reikalingi

Anapus Ančios – jau Kelmės rajonas. Žiūrint nuo Ši­lalės – pats pakraštys. O jiems – gyvenimo centras. Ir tiems, kurie išvažiavę sapnuoja tėviškę, ir tiems, kurie pasiliko su nerimu laukti rytojaus. Košiai. Ar patys tiki, kad išgyvens?

Petras DARGIS

AUTORIAUS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.45

Tauragės apskrities gyventojai uždirba mažiausiai

Statistikos departamentas praneša, kad pirmą šių me­tų ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) labiausiai augo sostinės regione ir buvo 1000,3 euro – palyginti su 2017 m. ketvirtu ketvirčiu, jis padidėjo 2,5 proc. Vidu­rio ir Vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis sudarė 816,5 Eur ir sumažėjo 0,2 proc. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp abiejų regionų pirmą ketvirtį buvo 183,8 Eur.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.45

Savivaldybė sunkiai brenda iš skolų

Antri metai iš eilės rajono savivaldybės tarybos nariai laimina valdžios parengtus sprendimus gelbėti sko­lų prispaustas savivaldybės įmones, tačiau jos kaip liū­nas: kuo labiau stengiesi išsikapstyti, tuo giliau įtraukia. Paaiškėjo, kad ir pati savivaldybė neišbrenda iš skolų Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui (TRATC). Jo atstovai gegužės pabaigoje konstatavo, kad atliekų vežėjui UAB „Ecoservice“ už paslaugas nemokėjo jau aštuonis mėnesius. Šilalės meras Jonas Gudauskas pripažįsta, kad įmonė įsiskolinamus galėtų prisiteisti.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.45

Kiek tavyje socialisto?

Sprendžiant pagal tai, kaip aistringai švenčiame visas su mūsų laisve susijusias datas, Lietuva turėtų būti laisvės šalis numeris vienas visame pasaulyje. Klau­sant šventinių politikų kalbų, skaitant žiniasklaidos ant­raštes ir socialinių tinklų įrašus tomis dienomis, atrodo, kad laisvė mums yra pati didžiausia vertybė.

Rūta VAINIENĖ, 

ekonomikos ekspertė

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.45

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą