Už draugės nužudymą – 18 metų nelaisvės

Kraupi jaunos moters žmogžudystė Kvėdarnoje įvykdyta maždaug prieš pusantrų metų – 2020-ųjų rugpjūtį. Lietuvą sukrėtusios krau­pios tragedijos baudžiamoji byla po metų pasiekė Klaipėdos apygardos teismą – į teisiamųjų suolą sėdo 40-metė kvėdarniškė, pasmaugusi trejais metais jaunesnę to paties miestelio gyventoją. Vakar Klaipėdos apygardos teismas baigė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje jai pareikšti kaltinimai dėl bičiulės nužudymo, jos palaikų išniekinimo ir taip pat dėl pasikėsinimo nužudyti savo sutuoktinį.

Kaip informuoja Klaipėdos apygardos teismo vyresnioji padėjėja komunikacijai Dovilė Saulėnienė, moteris buvo kaltinama tuo, kad iš savanaudiškų paskatų apgaule iš namų išviliojo buvusią meilužio sutuoktinę, jos automobiliu nuvyko prie upės ir, užėjusi nužudytajai iš už nugaros, ją pasmaugė. Po to įkėlė kūną į automobilį, nuvežė prie upės ir nurideno lavoną į pakrantę.

„Su iš anksto tam parengta skarda išpjaustė ant nužudytosios kūno ženk­lus, primenančius nacistines svastikas. Kaltinamoji savo kaltę dėl bičiulės nužudymo ir jos palaikų išniekinimo pripažino. Moteris taip pat buvo kaltinama pasikėsinimu nužudyti savo sutuoktinį dėl savanaudiškų paskatų. Ji nusivežė jos kėslų neįtariantį vyrą į miško keliuką ir smogė akmeniu jam į viršugalvį, o kai vyras prarado sąmonę, apipylė jį nenustatytos kilmės degiu skysčiu ir uždegė, kartu padegdama ir automobilį, kuris visiškai sudegė. Ugnis pažeidė beveik penktadalį vyro kūno. Atgavęs nuovoką, nukentėjusysis, voliodamasis ant žemės, rankomis nusiplėšė degančius rūbus ir užgesino degantį savo kūną. Tačiau kaltinamoji nenurimo – dar kartą užsimojo akmeniu ant žemės gulinčiam vyrui, bet jis sugebėjo pabėgti. Dėl šio kaltinimo moteris savo kaltės nepripažino, teigė, kad neturėjo jokio tikslo ir neketino nužudyti sutuoktinio, o ugnis mašinoje esą įsižiebė nuo žiebtuvėlio, nes automobilio salone buvo dvi talpos su benzinu. Teismui ji aiškino netgi nuplėšusi nuo vyro degančius drabužius ir pati išbėgusi į kelią kviesti pagalbos“, – nurodoma pateiktame pranešime. 

Pasak Klaipėdos apygardos teismo vyresniosios padėjėjos, neviešuose teismo posėdžiuose bylą išnagrinėjęs apygardos teismas konstatavo, kad surinkti įrodymai patikimai patvirtina, jog kaltinamoji tyčia nužudė bičiulę. Kaltinamoji tvirtino, kad tai padarė ne siekdama materialinės naudos, o tik iš meilės nužudytosios sutuoktiniui, norėdama su juo kurti šeimą. Tačiau ši jos versija paneigta byloje surinktais įrodymais. 

Teismas, pasisakydamas dėl kaltinimo dėl nužudytosios palaikų išniekinimo, pažymėjo, kad kaltinamoji neabejotinai suvokė, jog, apnuogindama nužudytos moters kūną ir išpjaustydama ant jo nacistines svastikas primenančius simbolius, elgiasi amoraliai, žeminamai ir ciniškai, tyčiojasi iš palaikų.  

Bet teisėjų kolegija padarė išvadą, jog kaltinimas nužudymu kankinant ar kitaip itin žiauriai elgiantis nepasitvirtino, nes nustačius, kad nukentėjusiosios gyvybė buvo atimta vienkartiniu, tegu ir kelias minutes trukusiu poveikiu, nėra pakankamo pagrindo kaltininkės panaudotą nužudymo būdą pripažinti itin žiauriu. 

„Nužudymo bylų nagrinėjimo praktika taip pat patvirtina, jog paprastai analogiškų ar netgi santykinai žiauresnių nužudymų atvejais teismui perduodamos bylos, neinkriminuojant itin žiauraus nužudymą kvalifikuojančio požymio“, – teigiama teismo pranešime. 

Teisme kaltinamoji kategoriškai neigė norėjusi nužudyti sutuoktinį, tačiau teisėjų kolegija padarė išvadą, kad surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patikimai patvirtina jos kaltę, o kaltinamosios versija, neva nukentėjusysis apdegė dėl nelaimingo atsitikimo, yra visiškai paneigta. 

„Teismas neturėjo pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais apie įvykio aplinkybes. Tiriant gaisro kilimo aplinkybes iš karto po įvykio, nukentėjusysis tyrėjams nurodė ne tas įvykio aplinkybes, kurias jis prisiminė ar kurių neprisiminė, o tokias, kokias jį kaltinamoji įtikino neva buvus tikrovėje ir kurios šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo paneigtos. Kaltinamoji neigė smogusi sutuoktiniui į galvą akmeniu, tačiau tokia žaizda galėjo būti padaryta tik vieninteliu būdu – iš nugaros nepastebimai prisėlinus prie besilenkiančio į automobilio saloną pasiimti cigarečių nukentėjusiojo.

Byloje pateikta Gaisrų tyrimo centro specialisto išvada patvirtina, kad gaisras negalėjo kilti tokiomis aplinkybėmis, kokias nurodė kaltinamoji, t. y. užsidegus nuo panaudoto žiebtuvėlio automobilio salone susikaupusiems benzino garams, nes, esant atidarytoms durims, jie negali susikaupti. 

Teismui nekilo abejonių, jog kaltinamoji suprato, kad gyvybės atėmimo būdas padegant yra itin skausmingas. Be to, akivaizdu, jog, būdama netoliese, ji stebėjo savo vyro kančias ir jo bandymus nusiplėšti degančius drabužius, o pavykus tai padaryti, bandė toliau smurtauti, siekdama atimti gyvybę. Tokie veiksmai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas itin žiauriai nužudyti šeimos narį dėl savanaudiškų paskatų, inscenizuojant nelaimingą atsitikimą, kad po sutuoktinio mirties visas santuokoje užgyventas turtas atitektų jai ir vaikams“, – informuoja Klaipėdos apygardos teismas.

Skirdamas bausmę už J. M. nužudy­mą ir nužudytosios palaikų išniekinimą teismas pažymėjo, kad nėra pag­rindo skirti prokuroro prašomos bausmės – laisvės atėmimo iki gyvos galvos, nes kaltės pripažinimas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat nenustatytas kvalifikuojantis požymis – nužudymas itin žiauriai. Dėl to teismas konstatavo, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti, už padarytus nusikaltimus paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Už pasikėsinimą nužudyti sutuoktinį skirta griežtesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė, nes nuteistoji savo elgesio dėl šio nusikaltimo nevertina kritiškai ir nė kiek nesigaili nusikaltusi, viso proceso metu savo kaltę neigė, melavo ir išsisukinėjo, bandydama išvengti atsakomybės. 

„Subendrinus už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes, moteriai paskirta galutinė 18 metų laisvės atėmimo bausmė. Iš jos nukentėjusiesiems priteistas žalos atlyginimas: nužudytosios J. M. vaikų tėvui – 9185,35 Eur turtinės žalos atlyginimas, keturiems nužudytosioms vaikams – po 30 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimo ir po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, nužudytosios motinai – 20 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimas. Žalą ji turės atlyginti ir savo sutuoktiniui – priteista 20 tūkst. Eur neturtinės žalos ir 1500 Eur – turtinės. Dar 2741,56 Eur priteista „Sodros“ Šilalės skyriui ir 2961,19 Eur – Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, taip pat priteistos proceso išlaidos“, – nurodoma teismo sprendime.

Apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

„Šilalės artojo“ inform.