Bandė išprievartauti, o vėliau įskundė dėl nelegalaus darbo

Daugelis darbdavių puikiai supranta, kokia atsakomybė jiems gresia už nelegaliai įdarbintus darbuotojus. Tačiau Valstybinė darbo inspekcija (VDI) neslepia, jog kova su nelegaliu darbu vis dar yra viena pagrindinių šios tarnybos užduočių. Ypatingai daug „nelegalų“ aptinkama statybų, žemės ir miškų ūkio sektoriuose. Neįforminti darbininkai dažniausiai tyliai ir gražiai dirba tol, kol apie jų veiklą nesuuodžia darbo inspektoriai arba patys nesusipyksta su darbdaviu. Panašiai atsitiko ir Kaltinėnų seniūnijoje ūkininkaujančiai moteriai. Sykį pas ją triūsiantis jaunas vyras pasikėsino savo darbdavę išžaginti. Ši kreipėsi į policiją, o gašlūno  sugyventinė – į VDI. Gindama mylimąjį bei keršydama ūkininkei, mergina pasiskundė, kad pas ūkininkę trejus metus dirbo nelegaliai.

Akylesni „Šilalės artojo“ skai­tytojai tikriausiai prisimena balandžio mėnesį išspaus­din­tą policijos pranešimą apie Kal­tinėnų seniūnijoje, gyvulių fermoje, užregistruotą pasikėsinimą išžaginti daug vyresnę moterį. Užpulta ūkininkė tuomet kreipėsi į policiją, tačiau greitai ir pačiai teko aiškintis pareigūnams. Ūkininkę užpuolusio darbininko sugyventinė Darbo inspekcijai pranešė, kad šiame ūkyje yra įsišaknijęs nelegalus darbas, ir papasakojo, jog pati jau trejus metus neįforminta ten dirba melžėja.

Darbo inspekcija medžiagą perdavė teismui. Tiesa, stambaus ūkio savininkė kalta neprisipažino ir neigė, kad nelegaliai buvo įdarbinusi melžėją. Esą moteris tik retsykiais ateidavo jai padėti, kai reikėdavo išvykti pas gydytojus ar pan. Kad šita moteris kartkartėmis pagelbsti, ūkininkė teigė nematanti nieko blogo, nes ir jai, ir jos širdies draugui ji nuolat padėdavo: paskolindavo technikos, duodavo šieno.

Tačiau, tiriant šį atvejį, teismui įtikinamesnė pasirodė melžėjos versija. Ji papasakojo, jog kaltinėniškės ūkyje dirbo nuo 2013 metų gegužės. Čia kiekvieną dieną, įskaitant ir savaitgalius, melždavo karves, plaudavo melžimo aparatus. Žiemą, kol gyvuliai būdavo fermose, dirbdavusi rytais, nuo 5 valandos iki maždaug 9 val., o išginus karves į ganyk­las, tekdavę plušėti ir vakarais, nuo 17 iki 20 val. Už vieną darbo dieną ūkininkė mokėdavusi 15 eurų, atsiskaitydavusi kas savaitę. Moteris išdirbtas dienas žymėdavosi bloknote ir skaičiuodavo, kokį atlygį turi gauti, nes, jos teigimu, kartais pasitaikydavo, jog nei jai, nei jos sugyventiniui ūkininkė laiku nesumokėdavo to, kas priklauso.

Kad moteris išties dirbo melžėja, paliudijo ir jos draugas, ir jo motina. Darbo inspektoriams ji pateikė ir lapelius su išdirbtų dienų skaičiumi, fermoje darytas nuotraukas. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, nusprendė, jog ūkininkė pažeidė ne vieną Lietuvos Respublikos darbo kodekso straipsnį.

Darbo inspekcijai pasiskundė ir išžaginti ūkininkę norėjęs darbininkas, melžėjos mylimasis. Jis savo darbdavę, pas kurią triūsė net septynerius metus, kaltino neišmokėjus atlyginimo.

Po teismu pasibaigusio konf­likto abu darbininkai pas ūkininkę nebedirba. Išeidami jie savo buvusiai darbdavei „uždirbo“ 1000 eurų baudą – tokį sprendimą rugsėjo 27 dieną priėmė Šilalės rajono apylinkės teismas. Per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo jis gali būti skundžia­mas Klaipėdos apygardos teis­mui.

Birutė PALIAKIENĖ

 

Atnaujinta Antradienis, 25 spalio 2016 09:29