Kaip spręsti ūkininkų ir vilkų konfliktus

Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas A. Laurinavičius džiaugiasi iniciatyva ūkininkų ir vilkų konfliktus spręsti taikiai ir humaniškai freepik.com nuotr. Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas A. Laurinavičius džiaugiasi iniciatyva ūkininkų ir vilkų konfliktus spręsti taikiai ir humaniškai freepik.com nuotr.

Rugsėjo mėnesį baigėsi paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ teikimas. Tai – nauja KPP veiklos sritis, paraiškos šiemet renkamos antrą kartą. Vis tik norinčiųjų pasinaudoti parama netrūksta – preliminariais duomenimis, pateiktos 82 paraiškos. Gamtos apsaugos asociacijos (GAA) „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius džiaugiasi iniciatyva ūkininkų ir vilkų konf­liktus spręsti taikiai ir humaniškai. 

Skepticizmą įveiks parama

GAA „Baltijos vilkas“ tary­bos pirmininkas A. Lauri­na­vi­čius sako, kad džiaugiasi ūkininkams teikiama parama, ir viliasi, jog pareiškėjų ateityje daugės. 

„Bendra tendencija nėra pa­lanki – vyrauja skepticizmas, žmonės nepasitiki siūlomomis priemonėmis. Labai dažnai suklaidina medžiotojai, tei­giantys, kad nuo vilkų neapsaugos niekas. O kai paklausiame jų, kokias priemones išmėgino, sulaukiame tylos arba įvardijamos senosios priemonės, kurios net nė­­ra skirtos apsaugai nuo vilkų: trys elektrinio piemens vir­­velės iki kelių, neįtvirtinti tink­lai. Mūsų patirtis parodė ką kita. Išbandėme tinkamai įrengtus elektrinius aptvarus, tinklus – tai tikrai veikia. Konsultavome kitus: niekas nebenorėtų grįžti prie ankstesnių būdų. Manau, kad ir ūkininkai įsigis, įsirengs, išbandys bei patirs naudą. Gal­būt tada mūsų požiūris pa­mažu ims keistis“, – tikisi A. Lau­­ri­navičius. 

GAA „Baltijos vilkas“ nariai lanko ūkininkus, kurių gyvulius užpuolė arba bandė užpulti vilkai. A. Laurinavičius pasakoja, jog neretai susiduria su pykčiu ir noru atkeršyti.

„Ir tai visai suprantama – skaudu matyti užpultus savo gyvulius. Bet tai yra tik emocija. Stengiamės nuraminti, pasikalbėti, paaiškinti vilko elgseną: kad jo tokia prigim­tis, kad užpuolimas nėra kažkaip išskirtinai nukreiptas prieš konkretaus žmogaus gyvulius, teritoriją ir keršyti šiam žvėriui nereikia“, – pasakoja tarybos pirmininkas. 

Skaičiai nedideli

Kiekvienais metais Lietuvos ūkininkai patiria nuostolių dėl plėšrūnų. Ir nors dažnai kaltė tenka vilkams, ganyklose gyvu­lius puldinėja ir sulaukėję šunys. 

„Aišku, gyvulį užpuolė šuo ar vilkas – ūkininkui nuo to nė kiek ne lengviau. Tačiau apsaugos priemonės išsprendžia abi bėdas – saugo ir nuo vienų, ir nuo kitų. Realybė yra tokia, jog pagal auginamų gyvulių skaičių mūsų šalyje vilkų užpuolimai nesiekia nė procento. Skaičius tikrai nėra didelis, bet pavienių atvejų užtenka, kad būtų imamasi gąsdinimų ir kuriami apibendrinimai“, – sako A. Lau­ri­na­vičius. 

Vilkas, anot jo, yra retas, ekosistemai itin svarbus gyvūnas, reguliuojantis miško populiaciją, apsaugantis nuo ligų proveržių.

„Jeigu bus naudojamasi tinkamomis apsaugos priemonėmis, vilkas liks miške, kur ir turėtų būti, o ne šeimininkaus ūkininko laukuose. Mažiau vieni kitus pastebėsime, o jei ir pastebėsime, tai nebent pasi­grožėsime, kad mūsų gamta yra turtinga ir, svarbiausia, gy­va“, – sako pašnekovas. 

Ir smulkiems šeimos ūkiams

Kaip ir po pirmojo pavasarį vykusio kvietimo, šįkart paramos lėšų užteks visiems pareiškėjams. Jais gali būti fiziniai bei juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir teisėtais pagrindais valdantys žemės sklypus, kuriuose numatoma įrengti apsaugos priemones. Beje, pakeitus priemonės veiklos srities įgyvendinimo taisykles, dėl paramos galėjo kreiptis ir smulkūs šeimos ūkiai. 

Šiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 475 747 eurai Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos biudžeto paramos lėšų. O bendra prašoma paramos suma sudaro 359 928 Eur. Didžiausia galima paramos suma vienam pareiškėjui – 5 tūkst. Eur. 

Pareiškėjams bus kompensuojamos išlaidos už gyvulių apsaugos nuo vilkų priemonių (vielinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių, juostinio elekt­rinio aptvaro ir (arba) jo dalių, tinklinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių, elektros tiekimo bei palaikymo įrenginio (-ių) ir (arba) jo (-ų) dalių) įsigijimą. 

Pareiškėjai įsipareigoja šias priemones įrengti, laikydamie­si vi­sų įgyvendinimo taisyklėse nu­matytų techninių reikalavimų bei rekomendacijų. Taip pat privalu užtikrinti, jog minėtos apsaugos priemonės tinkamai veiktų iki projekto kont­rolės laikotarpio pabaigos – t. y. penkerius metus po paskutinės paramos išmokėjimo dienos. 

Jeigu priemonės, kompensuojamos paramos lėšomis, yra sugadinamos, jas pareiškėjai turi atkurti savomis lėšomis ne mažesnės vertės ir techninių parametrų. 

Aktyviausi – uteniškiai

Parama pagal priemonės veiklos sritį teikiama toms investicijoms, kurios įgyvendinamos savivaldybėse, kuriose yra didelė tikimybė patirti vilkų daromą žalą ūkiniams gy­vūnams, t. y., kuriose vilkų ūkiniams gyvūnams daro­mos žalos atvejų fiksuota ne mažiau kaip penkis kartus per pen­kerius paskutinius metus. Į tokių savivaldybių sąrašą patenka Šilalės, Vil­ka­viš­kio, Klaipėdos, Aly­taus, Va­rė­nos, Rokiškio, Anykš­čių, Ignalinos, Bir­žų, Laz­di­jų, Kalvarijos, Kai­šia­dorių, Ku­­piškio, Uk­mer­gės, Trakų, Taura­gės, Elekt­rėnų, Mo­lėtų, Širvintų ir Prie­nų rajonai.

Tiesa, šiuo paraiškų teikimo etapu geografija išplėsta. Paraiškas teikti galėjo ir ūkininkai iš dar šešių šalies rajonų: Jurbarko, Kėdainių, Šal­čininkų, Telšių, Utenos, Za­rasų. 

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos specialistų duomeni­mis, pareiškėjai aktyviausi bu­­vo Utenos rajone. Čia iš vi­­so pateikta 10 paraiškų. Aš­­tuo­nias pateikė sklypų, esančių Šir­vin­tų r. sav., savininkai, septy­nias – Anykš­čių r. sav., po še­šias – Tel­šių ir Ignalinos r. sav., po pen­kias – Tauragės, Šilalės bei Klai­pėdos r. sav., po keturias – Prie­nų ir Alytaus r. sav., tris – Mo­lėtų r. sav., po dvi – Zarasų, Vil­kaviškio, Uk­mergės, Laz­di­jų, Kauno, Kal­varijos bei Kai­­šia­dorių r. sav., po vieną – Biržų, Ro­kiš­kio, Jurbarko, Elektrėnų ir Šal­či­nin­kų r. sav.