Alternatyva Šilalės įmonėms – paskolos už ne daugiau kaip 7 procentus palūkanų

Patekusios į COVID-19 pandemijos verpetus, nemažai įmo­nių patiria apyvartinių ir investicinių lėšų trūkumą. Tam, jog kasdieniai darbai būtų tęsiami, o ilgalaikiai plėtros projektai sėkmingai įgyvendinami, nuo lapkričio pabaigos labai ma­žos, mažos ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti nauja finan­savimo galimybe, už paskolas mokėdamos ne daugiau kaip 7 proc. metinių palūkanų. 

Tokia galimybė atsirado Ekonomikos ir inovacijų ministe­rijai pakeitus finansinės priemonės „Alternatyva“ sąlygas. Prie­monei įgyvendinti skirta 50 mln. eurų iš valstybės biu­džeto, o ja pasinaudoti galima iki 2022 m. pabaigos. 

Paskolos – investicijoms ir apyvartinėms lėšoms

„Nors daugelis įmonių verslo plėtrą ir kasdienes išlaidas įprastai finansuoja nuosavomis lėšomis, tačiau dėl COVID-19 pandemijos ne vienas verslas išgyvena šių lėšų trūkumą. Dar lapkričio mėnesį kas ketvirta šalies įmonė buvo susidūrusi su veik­los apribojimais, o griežtinant karantino sąlygas, tokių verslininkų, tikėtina, daugės. Todėl verslo finansavimo klausimas iškyla visu aštrumu, o atnaujinta INVEGA priemonė bent daliai įmonių gali padėti sprendžiant šį klausimą“, – sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė. 

Pasak jos, šis instrumentas, įtraukus valstybės pagalbą, išple­čia skolinimosi galimybes verslui ir paneigia mitą, kad skolintis ne iš bankų, o iš alternatyvių finansuotojų yra brangu.

Papildžius jau pusmetį INVEGA siūlomą „Alternatyvos“ priemo­nę valstybės pagalba, tvariai veikiantys smulkiojo bei vidutinio verslo atstovai iš ne bankinio sek­toriaus subjektų gali gauti finansavimą investicijoms bei apyvartinėms lėšoms dar palankesnėmis sąlygomis nei anksčiau. „Alternatyvos“ su valstybės pagalba maksimalus paskolos terminas pa­didintas nuo 24 iki 60 mėnesių, o maksimali palūkanų norma negali viršyti 7 proc. Verslai, ku­rie neturi teisės pasinaudoti „Alternatyva“ su valstybės pagalba, gali ir toliau naudotis paskolomis „Alternatyva“ rinkos sąlygomis.

Jau pasinaudojo per 500 įmonių

Nuo balandžio iki spalio pabaigos šiuo INVEGA finansiniu inst­rumentu jau pasinaudojo 513 įmo­nių, kurioms skirta 20 mln. Eur paskolų. Atnaujinus priemonę, di­džiausia iš „Alternatyvos“ lėšų finansuojamos paskolos dalis padidinta nuo 200 tūkst. iki 500 tūkst. Eur. 

Norint pasiskolinti, reikia kreip­tis į finansų įstaigą, pasirašiusią bendradarbiavimo sutartį su INVEGA – gruodžio pradžioje tokias paskolas teikė šešios ne bankinių paslaugų įmonės, jų sąrašas plečiamas.

Nukentėjusioms įmonėms – subsidijos ir kitos priemonės

R. Armonienės teigimu, nuo COVID-19 pandemijos nukentėjęs smulkusis bei vidutinis verslas gali naudotis ir kitomis valstybės siūlomomis pagalbos priemonėmis. 

Pagal Vyriausybės patvirtintą naują koncepciją, 30 proc. ir didesnį apyvartos sumažėjimą patyrusios įmonės galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 Eur iki 800 tūkst. Eur. Per artimiausias savaites tikimasi gauti Europos Komisijos patvirtinimą šiai subsidijų schemai, tad įmonės paraiškas subsidijoms galės teikti po Naujųjų metų. 

Verslas aktyviai naudojasi ir kitomis pagalbos priemonėmis COVID-19 pasekmėms sušvelninti. INVEGA duomenimis, iki gruodžio 7 d. jau buvo priimta daugiau nei 15 tūkst. teigiamų sprendimų dėl finansavimo suteikimo. Labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams kartu su finansiniais tarpininkais suteikta 200 mln. Eur paskolų. Nuomos mokesčio kompensavimui panau­dota 37 mln. Eur, palūkanų kompensavimui – 21,5 mln. Eur.

Pandemijos pasekmes verslui sušvelninti padeda ir socialinė Šiaulių banko iniciatyva „Planas A“, kurioje užsiregistravusios smulkiosios įmonės gali pasinaudoti partnerių pagalba: nemokama reklama, nuolaidomis, konsultacijomis bei kitokiomis paslaugomis. Prie „Plano A“ jau prisijungė daugiau nei 1250 smulkiojo verslo įmonių, o iniciatyvą palaiko ne tik didžiosios šalies įmonės, bet ir valdžios institucijos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija, „Versli Lietuva“, INVEGA, dau­giau nei 10 Lietuvos savivaldybių.

Įmonės savininkas: valstybės indėlis – labai svarbus

Kauno tradicinių ir ekologiškų statybinių medžiagų prekybos įmonės „Hakuna“ savininkas ir vadovas Tomas Kazlauskas pirmosios pandemijos metu pasinaudojo net keliomis valstybės pagalbos priemonėmis.

„Nors tai jau antroji krizė, kurią dirbdamas versle išgyvenu ir turiu sukaupęs nemažai patirties, nesinaudoti siūlomomis pagalbos priemonėmis būtų neprotinga tik toms įmonėms, kurios turi perteklinį apyvartinį kapitalą ar sukauptą rezervą. Juolab, kad visi susidūrėme su situacija, kurios anksčiau nebuvome patyrę, todėl prognozuoti ateities perspektyvas staiga tapo ypač sudėtinga“, – sako T. Kazlauskas.

„Hakuna“ pasinaudojo INVEGA priemonėmis „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“, „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“, taip pat gavo subsidiją darbuotojų užmokesčiui, nes neatleido nė vieno darbuotojo.

„Esu patenkintas valstybės indėliu šios krizės metu – jis tik­r­ai reikalingas ir prasmingas. Juk būtent verslas bei jame dirbantys žmonės yra pagrindinis valstybės donoras, tad ir ji turi padėti verslui, kai jis susiduria su sunkumais ar krize. Žinoma, krizės metu visada atsiranda tų, kurie skundžiasi, jog parama labai lėtai pasiekia konk­rečius verslus, bet jei būdamas įmonės vadovas ar už finansus atsakingas asmuo pirmą kartą girdi, kas tai yra elektroninis parašas, tada paramos gali ir visai nesulaukti. Mums nekilo jokių problemų, pildant reikiamus dokumentus, gal dėl to, jog nuolat investuojame į verslo vadybos kompetencijos didinimą“, – sako  verslininkas.

Antrosios COVID-19 bangos metu T. Kazlausko vadovaujama įmonė taip pat ketina pasinaudoti valstybės pagalba, iš dalies finansuojant verslo perkėlimą į elektroninę erdvę.

Saulenis POŠKA