Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja vienintelė įstaiga „Ekoagros“

Prieš 24-erius metus Kaune buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse ekologiškų produktų sertifikavi­mo įstaiga „Ekoagros“. Žemės ūkio ministro įsakymu 2000 m. jai suteiktos teisės vykdyti sertifikavimo institucijos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles ir suteiktas sertifikavimo įstaigos kodas LT-EKO-001. Iki šiol tai yra vienintelė institucija Lietuvoje, turinti teisę sertifikuoti ekologinę gamybą.

Būtina deklaruoti ekologinius plotus

Balandžio 12 d. prasideda pasėlių deklaravimas, tad visiems, norintiems gauti ekologinės gamybos ūkio sertifikatą bei paramą pagal Lie­tuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, būtina sertifikuoti savo plo­tus. Išduoti ekologinės gamybos sertifikatą gali tik įstaiga „Ekoagros“. 

Remiantis VšĮ „Ekoagros“ duo­menimis, 2020 m. sertifi­kuo­­tas pagal ekologinei žemės ūkio gamybai kelia­mus reika­lavimus plotas sudarė 235 570,33 hektaro (be žu­vi­nin­kys­tės), sertifikuotų pirminės gamybos subjektų skaičius (be žuvininkystės) – 2199 vnt. Remiantis Na­cio­na­­linės mokė­jimo agentūros duome­nimis, 2020-aisiais dek­­la­ruo­tas pagal Lietuvos kai­mo plėt­ros 2014–2020 m. programos priemonę „Eko­lo­ginis ūkininkavimas“ plotas su­darė 188 486,35 ha, pateikta 1956 paraiškos.

Kodėl ekologiška produkcija yra sertifikuojama?

Pastaraisiais metais pasaulyje žmonių požiūris į mitybą sparčiai keičiasi. Vis labiau renkamasi sveikesnę mitybą, kokybiškus ir ekologiškus produktus. Be to, klimato kaitos, aplinkos užterštumo problemų kontekste auga visuomenės sąmoningumas aplinkosaugos atžvilgiu – vis dažniau pirmenybė teikiama ir produktams, pagamintiems palankesnėmis gamtai technologijomis. 

Kaip aiškina VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė, at­liktas visuomenės nuomonės tyrimas patvirtino, kad ir Lie­tuvos gyventojai domisi pro­duktų sudėtimi, kilme, gamybos būdais, tuo, ką reiškia įvairūs standartai bei ženklai ant produktų etikečių.

„Augantį vartojimo poreikį siekia patenkinti žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai. Štai čia tampa svarbus sertifikavimo įstaigos vaidmuo. Reikia tam tikrų priemonių, garantuojančių vartotojui, kad jis tikrai perka ekologiškus produktus. Ši produkcija yra griežtai kontroliuojama, sertifikuojama bei specialiai ženk­linama. Sertifikavimo tikslas – suteikti visoms suinteresuotoms šalims pasitikėjimo, jog produktas, procesas ar paslauga atitinka nustatytus reikalavimus“, – sakė V. Lukšienė.

Svarbus sertifikavimo įstaigos vaidmuo

Kaip aiškino MB „Sulčių fab­rikas“, kurioje gaminamos lietuviškos natūralios sultys ir ekologiški vaisių kokteiliai, rin­kodaros vadovas Antanas Rim­džius, ekologišką produktą gaminantys verslininkai sulaukia didesnio vartotojų pasitikėjimo, kai tas produktas yra sertifikuotas. 

„Mūsų produkcija turi kur kas daugiau vertės nei paprasta“, – tvirtino A. Rimdžius. 

Pasak jo, kiekviena šalis turi savo maisto kokybės ir saugos taisykles, o žmonės, kurie gyvena toli nuo mūsų, nežino visų subtilybių.

„Tačiau, kai pasakome, kad mes turime pagamintų sulčių ekologijos sertifikatą, tai jau rimtas pareiškimas, jog mūsų produktas bus pripažintas visame pasaulyje“, – tvirtino MB „Sul­čių fabrikas“ atstovas. 

Jis pridūrė, kad mažiems vers­lininkams pasaulinėje ar eu­­ropinėje rinkoje didesnės ga­­limybės konkuruoti yra tik dėl to, jog produktas yra koky­biškas ir sertifikuotas kaip eko­logiškas. 

„Tik sertifikuoti produktai įgau­na kokybės ženklą tiek Lie­tuvoje, tiek užsienyje“, – pristatydamas svarbų sertifikavimo įstaigos vaidmenį, pabrėžė kėdainietis verslininkas A. Rim­džius.

Ekologinės gamybos sertifikavimo sistema ir schema

Pasak „Ekoagros“ direktorės V. Lukšienės, visi su ekologiškais produktais dirbantys ūkio subjektai yra įtraukti į kontrolės sistemą, jų veikla tikrinama, o produktai sertifikuojami. 

„Ekologinė gamyba apima visus etapus: nuo pirminės produkto gamybos iki perdirbimo, saugojimo, transportavimo, pardavimo ar tiekimo vartotojui“, – kaip veikia ekologi­nės gamybos sertifikavimo sistema ir schema, aiškino V. Luk­šienė. 

Anot jos, schema veikia taip: pagrindinius reikalavimus bei principus, bendrus visam Eu­ro­pos Sąjungos (ES) ekologiniam sektoriui, nustato Euro­pos Ko­misija, įgyvendinimo tai­syk­les Lietuvoje rengia ir tvirtina Že­mės ūkio ministerija, o sertifikavimą bei kontrolę vykdo VšĮ „Ekoagros“. 

Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja tik „Ekoagros“ 

„Mums labai svarbu neapvilti vartotojų lūkesčių, kad sertifikavimą atliekame kompe­tentingai ir kokybiškai. Per 24-erius veiklos metus sertifikavimo įstaiga augo, plėtėsi bei stip­rėjo. Be pagrindinių, išplėtėme ir įvairių papildomų paslaugų, reikalingų pareiškėjams bei pa­dedančių jiems lengviau realizuoti savo produkciją, spekt­rą. Pavyzdžiui, padedame jiems sertifikuotis pagal daugybę ki­tų šalių nacionalinių bei privačių standartų. Dabar turime apie 3 tūkst. klientų ir apie 70 nuolatinių darbuotojų, kurių nemaža dalis įstaigoje dirba daug metų ir turi sukaupę didelę patirtį, reikalingą sudėtingam sertifikavimo procesui atlikti“, – aiškino vadovė.

Vienas svarbiausių „Eko­ag­ros“ veiklos kokybės patvirtinimų – Nacionalinio akreditacijos biuro atliekamas išsamus veiklos vertinimas ir suteikiama akreditacija. Įgaliojimai tik­rinti yra išskirtinai suteikiami tik kompetencijas turinčioms kontrolės įstaigoms. Ak­re­ditavimo ciklas trunka penkerius metus ir per tiek laiko atliekamas visiškas veiklos per­akreditavimas. Per tuos penkerius metus dar kasmet vykdoma ir nuolatinė priežiūra. 

Pirmąkart įstaigos akredita­cija gauta 2005 m. Pastarąjį kartą ji pratęsta per­nai ir galios iki 2025-ųjų.

Vienintelė įstaiga

Kodėl Lietuvoje ekologinę gamybą gali sertifikuoti vienintelė įstaiga, atsakė Žemės ūkio ministerijos atstovai, ku­rie tvirtino, jog kiekviena ES valstybė skiria kompetentingą instituciją, kuri prisiima galutinę atsakomybę už tai, jog būtų laikomasi ES ekologinės gamybos taisyk­lių. Ši kompetentinga institucija savo vaidmenį gali deleguoti: A – vienai ar daugiau privačių kontrolės įstaigų; B – vienai ar daugiau viešųjų kontrolės institucijų; C – mišriai privačių kontrolės įstaigų ir viešųjų kontrolės institucijų sistemai.

Beje, skirtingose ES šalyse yra pasirinktos skirtingos sistemos. Vienos turi sistemą B, kai ekologinės gamybos kont­rolė yra pavesta viešosioms kontrolės institucijoms (pavyzdžiai, Danija, Suomija, Ny­derlandai, Estija, Lietuva). Ki­tose šalyse taikoma kontrolės sistema A, kai kontrolė pavesta atlikti privačioms įstaigoms. Dvi šalys – Len­kija ir Ispanija – turi sistemą C, kai veikia viešoji kont­rolės institucija bei privačios kontrolės įstaigos. 

Lietuvoje kompetentinga ins­­titucija yra Žemės ūkio ministerija, ji atsakinga už oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos organizavimą ekologinės gamybos bei ženk­linimo srityje. O VšĮ „Eko­agros“ yra kontrolės institu­cija, t. y. valstybės viešoji ad­ministracinė ekologinės gamybos sertifikavimo ir eko­logiškų produktų ženklinimo klausimams skirta organiza­cija, kuriai kompetentinga ins­titucija yra suteikusi įgaliojimus šioje srityje. 

Taigi Lietuva įgyvendina kontrolės sistemą B, apie kurią yra informuota Europos Komisija.