Ministras linkėjo kurti pasididžiavimo vertus ūkius

Visą Šilalės rajoną pervažiavęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ketino iš arti pažvelgti į pieno ūkius, kurie gali tapti mūsų žemės ūkio ateitimi. Tačiau pamatė kur kas daugiau: pasiryžus patiems perdirbti tai, kas užauginama ūkyje, galima sukurti perspektyvų, pasididžiavimo vertą verslą ir džiaugtis, jog kaime gyventi gera.

Darbščiausi renkasi pienininkystę

Ankstyvą penktadienio rytą ministras jau svečiavosi Paežerio kaime, Nijolės ir Česlovo Legačinskų pienininkystės ūkyje. Pačių ūkininkų statytoje fermoje – ideali tvarka, įrengta moderni pieno linija, srutos tvarkomos laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Tai yra vienas geriausių Upynos krašto ūkių, kurį Seimo narys Jonas Gudauskas ministrui rekomendavo apžiūrėti pirmiausia. Netrukus ministras jau kalbėjosi su Inga ir Vygantu Jokubaičiais, Pajūralyje planuojančiais statyti naują fermą ir plėsti ekologinį pieno ūkį. 

Artūro bei Rai­mondos Damb­rauskų ūkis glau­džiai susijęs su tame pačiame Žadeikių kaime ūkininkaujančiais tėvais – Kristinos ir Antano Dambrauskų ekologiniu pieno ūkiu. Nors Artūras laiko apie pusšimtį pe­nimų galvijų ir dirba 80 hektarų žemės, jis yra ne tik didžiausias tėvų pagalbininkas, bet ir idėjų generatorius.

Visai greta Laukuvos, Vaba­lų kaime, ekologinį pieno ūkį puoselėja Daiva ir Ernestas Kairiai – prieš keletą metų jaunieji ūkininkai net buvo tapę konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojais. Pasižvalgyti ministras užsuko ir pas Naujajame Obelyne įsikūrusius Oną bei Gediminą Sungailus, triūsiančius augalininkystės ūkyje.

K. Navickas teigė, jog, lankantis skirtingų regionų ūkiuose, yra galimybė tiesiogiai iš ūkininkų išgirsti žemės ūkio aktualijas, problemas.

„Šilalės rajone daugiausiai laikomi galvijai, veikia ekologiniai pieno ūkiai. Tiesa, vieni ūkininkai perspektyvūs ir savo ateitį sieja su kaimu, kiti, ne paslaptis, laiko ūkius, kad išgyventų šiandien ar net yra nusivylę ir savo ateities nesieja su žemdirbyste, todėl neturi potencialo augti. Su visais aplankytais ūkininkais daug kalbėjome apie perspektyvas, ko reikia, kad ūkiai išliktų, kokia parama reikalinga, jog būtų įgyvendinami modernūs ūkininkavimo modeliai. Mūsų užduotis taip parengti ateinančio finansinio laikotarpio paramos sąlygas, kad visus ūkius lydėtų sėkmė“, – sakė ministras K. Navickas. 

Sukūrė ateities pieno ūkį

Viename didžiausių Šilalės rajone R. ir A. Dambrauskų pieno ūkyje netoli Žadeikių laikoma 400 gyvulių, iš jų maždaug 130 melžiamų karvių. Čia žmones jau pavaduoja trys robotai.

„Robotizuota šėrimo sistema „Trioliet“ – nepakeičiama mūsų pagalbininkė: pati sumaišo pašarus pagal parengtus kelis racionus, pati išdalija juos karvėms 12 kartų per dieną. Jos yra sočios, laimingos ir sveikesnės nei anksčiau, o mes sutaupome maždaug trečdalį pašarų bei didžiulį kiekį kuro“, – sakė Artūras. 

Gyvulininkystės technologijų magistro laipsnį apsigynęs jaunasis ūkininkas pademonstravo žemės ūkio ministrui, kaip „Trioliet“ darbuojasi: 3 kub. m vagonėlis su vertikaliais maišymo sraigtais, nuvažiavęs nuo vienos pašarų talpos iki kitos, gavęs kryptį nutiesta kontaktine elektros linija, pasuko į fermą dalinti pašarų tingiai gulinčioms karvėms. 

Pasak K. Navicko, dvi Damb­rauskų kartos jau sukūrė ateities ūkį. 

„Šiuolaikiškam ūkiui visiš­kai tinka posakis, jog vadovauti įmanoma ir neišėjus iš namų: kas vyksta tvarte, galima pažiūrėti įsijungus telefoną ar kompiuterį, o darbus padaro robotai. Manau, kad netolimoje ateityje taip dirbs daugelis ūkių. Ūkininkams jau dabar reikia apie tai galvoti, o mes turime atkreipti dėmesį rengdami ateinančio laikotarpio žemės ūkio finansavimo prioritetus“, – po apsilankymo Žadeikiuose sakė ministras. 

Teisingas kelias – mišrus ūkis

Pavakare nuvykęs į Vabalų kaime esantį D. ir E. Kairių pieno ūkį, K. Navickas ne tik apžiūrėjo tvartus, pasigėrėjo švariais bei jaukiais gyvuliais, patikrino, kaip gyvenvietėje įsikūrę ūkininkai tvarko srutas bei mėšlą, bet ir rado laiko susėsti su jaunais žmonėmis pasikalbėti prie arbatos puodelio. Ernestas pasakojo, kad ūkininkauti pradėjo prieš 11 metų. Pirmuosius trejus dirbo kartu su tėvais, o vėliau ėmėsi kurti savo šeimos ūkį. Gavęs paramą jaunajam ūkininkui įsikurti, augino telyčias, mėsinius galvijus. Ūkis plėtėsi, atrodė, jog auginti gyvulius yra visai neblogai, todėl pasirinko pieno gamybą. Dabar kasdien AB „Žemaitijos pienas“ iš ūkio išsiveža po 1 toną ekologiškai pagaminto pieno. Tačiau ūkininkai už jį gauna vos daugiau nei už pagamintą įprastai – tik po 27,4 ct už kg. Ekologiško produkto pagaminimas reikalauja daugiau sąnaudų ir darbo jėgos, bet supirkimo kaina nesiskiria.

Jauni ūkininkai klausė minist­ro, kas bus su kaimu: vis daugiau žmonių renkasi geriau apmokamą, daugiau laisvo laiko suteikiantį darbą mieste, todėl ūkių, kurie užsiima žemės ūkio gamyba, kasmet lieka vis mažiau. Nedaug jų ir apie Laukuvą. 

Pasikalbėjęs su ekologinio ūkio savininkais apie akcizais neapmokestintų degalų poreikį, žemės ūkio ministras pripažino, jog verta dėmesio pastaba, kad ekologiniams ūkiams, ypač laikantiems gyvulių bei auginantiems jiems pašarus, normas reikėtų diferencijuoti, nes ekologiniuose ūkiuose degalų poreikis yra didesnis. 

„Mes tikrai už tai, kad žmonės laikytų gyvulius, ir surasime tam paramos. Ekologiniai ir mišrūs ūkiai turi ateitį. Tai, ką šiandien pamačiau, tikrai įkvepia. Kad jauni žmonės nenusiviltų ir nebėgtų iš kaimo, turime galvoti, kokios būsimojo finansinio laikotarpio pagalbos priemonės jiems būtų labiausiai reikalingos“, – teigė ministras K. Navickas.

Nustebino mažo ūkio verslas

Naujajame Obelyne įsikūręs O. ir G. Sungailų ūkis – visiškai kitoks: vos 30 ha turintys ūkininkai verčiasi augalininkyste, perdirba savo pačių užaugintą produkciją ir ją sėkmingai parduoda ūkininkų turgeliuose bei sveiko maisto parduotuvėse. 

Visus laukus, dygstančius žir­nius bei genimas šilauoges apžiūrėjęs, net šiltnamį įvertinęs K. Navickas stebėjosi ūkininkų darbštumu ir ilgai negalėjo atsitraukti nuo austriško grūdų malūno – pripažino, kad tokio dar nebuvo matęs. 

„Su ministru draugiškai pasikalbėjome apie viską, apie tai, kas svarbu, gyvenant kaime. Ministrą nustebino žinia, jog paprastų šiltnamių, kuriuos ūkininkai kas keleri metai perkelia į kitą vietą, negalima dek­laruoti. Klausė, ar netrūksta darbininkų. Nėra kaime darbininkų, nes nėra nedirbančių – mūsų krašte visi ūkininkai, visi kuo nors užsiima“, – sakė O. Sungailienė. 

Naujojo Obelyno ūkininkai 

sunkiu gyvenimu žemės ūkio ministrui nesiskundė – atvirkščiai, pasidžiaugė, kad Lietuvoje gyventi yra gera, gali užsiimti, kuo širdis geidžia, o kaime gyventi dar ir smagu. 

Pasak K. Navicko, akivaizdu, jog smulkus ūkis taip pat gali būti pragyvenimo šaltinis ir finansinis pagrindas. O sėkmė pirmiausia aplanko tuos, kuriems ūkininkavimas yra malonumą teikiantis darbas bei pasididžiavimas. 

Ši išvyka K. Navickui ne pirma. Žemės ūkio ministras jau lankėsi Aukštaitijos ūkiuose, Kaune – pieno perdirbimo gamykloje, ekologiškų produktų kooperatyvo parduotuvėje. Artimiausiu metu ministras planuoja aplankyti Suvalkijos ūkininkus.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.