Vėl priimamos paraiškos miškui veisti

Miškininkai antrą kartą šiais metais gali pretenduoti į paramą miškui įveisti ir taip pa­naudoti turimas nenašias, dirvonuojančias ar sunkiai dirbamas žemes. Pinigų dar yra, tad kviečiame iki lapkričio 12 d. teikti pa­raiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros prie­mo­nės (KPP) „Investicijos į miško plotų plėt­rą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veik­los sritį „Miško veisimas“.

Paramos miškams gavėjai

Ūkininkai, miškininkai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys), taip pat ir savivaldybės, turintys nenašių, dirvonuojančių ar sunkiai dirbamų žemių, kviečiami iki lapkričio 12 d. teikti paraiškas paramai gauti žemei apželdinti mišku. 

Į paramą pretenduojantys fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų. Taip pat pretenduojantys į paramą turi būti savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą. Tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims žemė, kurią planuojama apželdinti mišku, turi priklausyti nuosavybės teise. O pretenduojančios šalies savivaldybės tokią žemę turi valdyti patikėjimo teise.

Remiama veikla ir reikalavimai

Plečiant Lietuvos miškų plo­tus, parama skiriama miškui veisti. Priklausomai nuo veisiamų želdinių 

rūšinės sudėties, t. y. nuo to, kokie medžiai sodinami, vienkartinė miško įveisimo kompensacinė išmoka sudaro 1246–3651 eurą už hektarą. Bū­tina užsodinti ne mažesnį kaip 0,5 ha vientisą veisiamo miško plotą, sodinant tik vietinės kilmės medžių rūšis. Norint gauti paramą, reikia parengti miško želdinimo bei žėlimo projektą, atitinkantį įgyvendinimo tai­syk-

lėse numatytas nuostatas. Jis turi būti suprojektuotas taip, kad būtų ne mažiau kaip 10 proc. lapuočių medžių, ne daugiau kaip 6 dalys ąžuolų ir (arba) 4 dalys liepų, parengtas vienai miško želdinių rūšinei sudėčiai bei kt.

Parama neteikiama, jei sodi­nami trumpos rotacijos želdiniai, kurių kirtimų trukmė – iki 15 metų, taip pat kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti. Neremiamas antrą kartą tame pačiame plote veisiamas miškas.

Jei ketinama atsodinti jau įveistą, bet pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistą mišką, tuomet teikiama miško įveisimo išmokos dalis, proporcinga atsodintų sod­menų kiekiui plote, kuriame miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę per ekstremalia situacija pripažintą ir paskelbtą įvykį.  

Jau įveistam miškui prižiūrėti, saugoti ir ugdyti 12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka nuo 163 iki 433 Eur už ha, priklausomai nuo auginamų medžių rūšies.

Svarbus medžių pasirinkimas  

Miškas auga kelis dešimt­me­­čius, tad ir pelnas galimas tik tuomet. Pavyzdžiui, ąžuolų gi­raitė ar eglynas – ilgalaikė, net 70 ar 100 metų, investicija, nors ir parama jai dosniausia. No­rintys greitesnės grąžos ren­kasi greičiau augančius medžius.

Jau beveik du dešimtmečius veikiančią miškininkystės įmo­nę Kelmės rajone valdantis Egi­dijus Puidokas, vienas pirmųjų pasinaudojęs parama miškui veisti, kolegas miškininkus nustebino savo pasirinkimu, ta­čiau dabar nesigaili apsodinęs daug nederlingos žemės.

„Hibridinė drebulė, kurią mes sodinome, anksčiau buvo nelabai populiari ir vertinama miškininkų požiūriu, bet tai buvo naujovė. Manau, tai buvo teisinga, nes šiandien drebulės kaina panaši kaip ir spygliuočių, jei užsodinta gera, kokybiška drebulė. Ją gali kirsti jau po 25–30 metų ir paskui dar tris kartus kas 20 metų. Ji užaugina nemažą tūrį ir iš tų pačių šaknų vėl atželia nauja aug­mena“, – sako dar savo amžiuje spėsiąs pasinaudoti pasodintu mišku E. Puidokas.     

Šia parama miškams veisti siekiama paskatinti aplinkos išsaugojimą ir tvarią miškų ūkio plėtrą Lietuvoje, taip pat sušvelninti klimato kaitą. Todėl šiemet miškams veisti šalyje planuojama išdalinti apie 8 mln. Eur. Kol kas gautos 23 paraiškos ir paskirstyti 330 tūkst. Eur. Tad planuojantiems plėsti miškus pinigų užteks. 

Paraiškos paramai priimamos tik elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema www.zumis.lt.