„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

Žemės ūkio ministro K. Na­vicko teigimu, skiriant paramą, dabar bus orientuojamasi į tuos sektorius, kurie kuria didesnę pridėtinę vertę ir kuriuos siekiama plėtoti ŽŪM nuotr. Žemės ūkio ministro K. Na­vicko teigimu, skiriant paramą, dabar bus orientuojamasi į tuos sektorius, kurie kuria didesnę pridėtinę vertę ir kuriuos siekiama plėtoti ŽŪM nuotr.

Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio mi­nisterija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos ga­min­tojams bei pienininkams. 

„Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu ki­tiems ir tai lėmė, kad Lie­tuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių augalų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro mažesnę vertę nei Europos Sąjungos šalys.

Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 m. laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. prog­ramą (KPP) gerokai didesnė parama investicijoms bus skir­ta tikslingai tiems sekto­riams, kurie kuria didesnę pri­dėtinę vertę ir anksčiau bu­vo finansuojami nepakanka­mai, ir kuriuos strategiškai siekiame plėtoti“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. 

Investicijoms į valdas – beveik 228 mln. Eur

Per šiuos dvejus metus pagal KPP priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ bus paskirstyta iš viso 227,6 mln. Eur paramos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lie­tuvos valstybės biudžeto. Skai­čiuojama, jog vidutiniškai per metus bus paskirstyta beveik dvigubai daugiau paramos investicijoms negu iki šiol. 

Norėdami gauti KPP paramą, patys ūkininkai turės investuoti ne mažiau kaip pusę visų investicijoms reikalingų lėšų. Šiuos pinigus reikės išleisti iki 2025 m. birželio, tad tikimasi, kad į naują įrangą, ūkinius statinius, gamybos plėtrą, geresnes sąlygas gyvūnams, taršos mažinimą iš viso bus investuota iki 0,5 mlrd. Eur. 

Numatoma 45 proc. visos KPP priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ paramos lėšų skirti pienininkystei. Iki šiol šiam sektoriui teko apie treč­dalį visos paramos, jo plėt­ra svarbi dėl stip­rių Lietuvos perdirbėjų, ku­riems trūksta vietinės žaliavos pieno produktams pagaminti. 

Gerokai išaugs parama sodininkystei, uogininkystei ir daržininkystei, kuriai atseikėta 18 proc. paramos, bei investicijoms į šiltnamius (8 proc.). 

Beveik ketvirtadalis visos pa­­ramos investicijoms per pu­sę atiteks kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams, kuriuos pastaraisiais metais kamuoja globalūs išbandymai. 

Kam teikiami prioritetai

Žemės ūkio ministerija įvardija ir prioritetus, kurie bus svarbūs vertinant paraiškas KPP pa­ramai investicijoms į valdas gauti. Prioritetai bus teikiami gamybos skatinimui, kooperacijai, aukš­tesnės kokybės ir pridėtinės vertės kūrimui, skaitmeninėms technologijoms. Taip pat skatinamos investicijos į ekologinį ūkininkavimą, trąšų ir pesticidų naudojimo mažinimą, mažesnes amoniako bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. 

„Per pastaruosius du dešimt­mečius investicijoms į žemės ūkio valdas buvo skirta daugiau kaip milijardas eurų ir apie 40 proc. šios sumos nukeliavo grūdų sektoriui. Dabar per dvejus

metus paskirstysime ketvirtį milijardo eurų tiems sektoriams, kurių plėtra šalyje nėra pa­kan­kama ir kurie kuria didesnę pridėtinę vertę bei atitinka valstybės tikslus ir gyventojų lūkesčius – valgyti sveikus lietuviškus produktus, pagamintus tausojant aplinką“, – sako K. Na­vic­kas. 

Šiuo metu Lietuva pati visiškai neapsirūpina ir importuoja maždaug pusę vaisių, daržovių bei kiaulienos. Tačiau Lietuvoje pagaminama maždaug tris kartus daugiau, nei reikia, grūdų, galvijienos bei avienos. Šalies per­dirbėjams vietos rinkoje taip pat stinga pieno.