Pratęsta išimtis: smulkūs ūkiai ką tik pamelžtą pieną galės pristatyti neatšaldytą

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, įvertinęs aplinkybes, kurios lemia, kad dalis smulkiųjų ūkininkų nepasinaudoja valstybės parama pieno šaldymo įrangai įsigyti, nu­sprendė pieno tiekėjams dar bent ketveriems metams pratęsti pereinamąjį laikotarpį – per dvi valandas nuo melžimo pristatant pieną, jo atšaldyti nereikės. 

Siekiant išsaugoti kokybę, pamelžtas pienas turi būti nedelsiant atvėsintas iki ne aukštesnės kaip 8 laipsnių temperatūros, jei jis surenkamas kasdien, arba ne aukštesnės kaip 6 laipsnių temperatūros, jei surenkamas ne kasdien. Tai numatyta Europos Sąjungos reg­lamentuose. Tačiau Lietuvoje taikoma išimtis, kai pienas pristatomas per 2 valandas po mel­žimo. 

Pereinamasis laikotarpis ES nuostatoms įgyvendinti turėjo baigti galioti šių metų pabaigo­je. 

„Pieno žaliavos kokybė yra la­bai svarbi, atšaldymas yra vienas iš būdų tą kokybę užtik­­rinti. Vis dėlto dalis smulkiųjų ūkininkų neturi techninių ga­limybių – tinkamos galios elekt­ros įvadų, patalpų ir kt. – šaldytuvams įsirengti. Be to, smulkiesiems tai yra ir didelis ilgalaikis įsipareigojimas, kai perspektyvos plėsti pieno ūkį nėra. Šios išlygos panaikinimas smulkiesiems pieno gamintojams taptų kliūtimi jį parduoti.

Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai, susitikę su smulkiaisiais Žemaitijos regiono pieno gamintojais, inicijavo pereinamojo laikotarpio pratęsimą. 

Suprantame, kad maisto sauga yra labai aktualus klausimas, tačiau sutarėme, jog reikia ieškoti kitų būdų – pirmiausia papildomomis priemo­nė­mis skatinti kooperaciją ir pieno perdirbimą vietoje“, – sako žemės ūkio ministras K. Na­vic­kas. 

Savo ruožtu pieno gamintojai iki šiol gali pasinaudoti parama pieno šaldymo įrangai įsi­gyti, kurią galima gauti pagal įvairias Lietuvos kaimo plėt­ros 2014–2020 m. programos priemones.

Nuo 2020 m. išskirtinai smulkieji ūkininkai, užsiimantys pienine galvijininkyste, buvo kvie­­čiami Nacionalinei mokėji­mo agentūrai teikti paraiškas dėl paramos savo ūkiams stiprinti pagal Lietuvos kaimo plėt­ros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėt­ra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“.

Ši parama skirta pieno gamintojams, kurie laiko nuo 3 iki 9 pieninių veislių karvių, jiems skiriama 100 proc. išmoka, sudaranti iki 15 tūkst. Eur. Investuojantiems būtent į pieno šaldymo įrangą buvo suteikiamas prioritetas, nes pieno kokybė ypač svarbi visai maisto tiekimo grandinei.

Per dvejus metus parama pasinaudojo apie 900 ūkininkų, dar per 200 paraiškų pateikė šiemet – šis skaičius ne galutinis. 

Smulkūs pieno ūkiai Lietu­vo­je dominuoja – 73 proc. ūkių laiko iki 5 karvių ir juose laikomos karvės sudaro 14 proc. visų Lietuvoje laikomų pie­ninių karvių.

Gegužės pradžioje Lietuvoje buvo beveik 228 tūkst. pieninių karvių, per metus jų banda sumažėjo 8 tūkst. – mažėjimo tendencija stebima jau daugelį metų. Nepaisant to, šių me­tų sausį–balandį buvo supirk­ta 410,5 tūkst. tonų pieno, 4,2 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Su­per­kamo pieno kiekis pradėjo didėti, išaugus pieno supirkimo kainoms, kurios pasiekė rekordines aukštumas. Tai gali paskatinti daugiau ūkininkų imtis pienininkystės veik­los. 

Žemės ūkio ministerijos informacija

(Užs. Nr. 88)