Logo
Spausdinti šį puslapį

Strateginiame plane – daugiau dėmesio smulkiesiems ir jauniesiems ūkininkams

Strateginiam planui įgyvendinti skirtos lėšos – didelė pa­spirtis Lietuvos ūkiams plėstis Ričardo PASILIAUSKO nuotr. Strateginiam planui įgyvendinti skirtos lėšos – didelė pa­spirtis Lietuvos ūkiams plėstis Ričardo PASILIAUSKO nuotr.

„Žemės ūkis negali būti įstrigęs praėjusiame amžiuje – keičiasi geopolitinė situacija, daugėja iššūkių dėl klima­to, auga vartotojų lūkesčiai. Prisitaikyti prie šių iš­ban­dy­mų, prie Europos žaliojo kurso tikslų, at­si­žvel­giant ir į apsirūpinimo maistu saugumo svarbą, ir skirta nau­jojo laikotarpio parama“, – kalbėdamas apie paramą ša­lies ūkininkams bei pokyčius, susijusius su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiu pla­nu, akcentuoja žemės ūkio ministras Kęs­tu­tis Navickas.

Rezultatas – modernėjantys ūkiai

„Užsitęsus deryboms su Eu­ropos Sąjunga dėl naujųjų reg­lamentų, Lietuvos kaimo plėt­ros 2014–2020 m. programa (KPP) buvo pratęsta dvejiems metams, skiriant papildomų lėšų, tad mūsų šalis kaimo plėtrai turėjo įspūdingą biudžetą – 2,8 mlrd. eurų. Po­pu­liariausia KPP priemonė buvo „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Ūkininkai galėjo įsigyti naujos žemės ūkio technikos, įrangos, naujų technologinių įrenginių, statyti gamybinius pastatus, kurti savo ūkiuose pagamintų produktų perdir­bimą“, – teigia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Są­jungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė.

Net 60 proc. KPP lėšomis finansuotų projektų buvo įgyvendinti gyvulininkystės sektoriuje, kuris jau kelerius metus susiduria su didžiuliais iš­šūkiais tiek dėl Rusijos embargo, tiek dėl vėlesnių politinių įvykių bei šiuo metu esančios energetinės krizės.

„Populiari buvo ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ priemonė. Ja pasinaudoję, Lietuvoje jau įsikūrė 2260 jaunųjų ūkininkų. Kiti dar įgyvendina pagal šią priemonę finansuoja­mus projektus. Jau paremta ir 6716 smulkiųjų ūkių. Pa­ra­ma patiems smulkiausiems ūkiams, nors ir nebuvo didelė, bet labai patrauk­li, nes jiems nereikėjo prisidė­ti nuosavų lėšų. Siekiant gyventojus aprūpinti sveikais bei koky­biškais produktais, buvo remiami ekologiniai ūkiai, užimantys 276 tūkst. hektarų“, – KPP rezultatus apžvelgia J. Stakėnienė.

Nuo kitų metų pradedamas įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (Stra­teginis planas), kurio galutinis variantas pateiktas tvirtinti Europos Komisijai. ŽŪM tikisi, kad šį rudenį jis bus patvirtintas, bet jau dabar aiškios pagrindinės gairės, kuriomis vadovaudamiesi ūkininkai gali rengtis kitiems metams. Strateginiam pla­nui įgyvendinti skirta 4,2 mlrd. Eur parama. 

Kaip ir ankstesnių prog­ra­mų, taip ir Strateginio plano vienas svarbiausių tikslų – remti šalies ūkininkus, stiprinant jų konkurencingumą bei atsparumą, didinant jų pajamas.

Ateitis – tvarus ūkininkavimas

Įgyvendinant Strateginį planą, paramos lėšos bus naudojamos tiesioginėms išmokoms, kaimo plėtros, sektorinėms priemonėms, kaip augalininkystė, gyvulininkystė, sodininkystė ir daržininkystė, bitininkystė. Pirmą kartą Lietuvoje parama bus teikiama auginantiems vynuoges vyno gamybai. 

Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, ūkininkams bus teikiama investicinė parama. Tikėtina vi­dutinė parama vienam projektui – iki 250 tūkst. Eur, o paramos intensyvumas – iki 65 proc. Taip pat ūkininkai galės naudotis lengvatine iki 200 tūkst. Eur paskola.

Numatyta parama ūkininkų bendradarbiavimui skatinti, vys­tant trumpąsias grandines – iki 150 tūkst. Eur parama produkcijos realizavimo vietoms kurti, viešojo maitinimo grandinėms – iki 250 tūkst. Eur, logistikos centrams – iki 1,5 mln. Eur. Paramos intensy­vumas investicijoms – iki 60 proc., bend­radarbiavimo ir einamosioms išlaidoms – iki 100 proc. 

Remiamas ir žemės ūkio pro­dukcijos perdirbimas. Vi­du­ti­nis paramos dydis vienam projektui – iki 5 mln. Eur, o jos intensyvumas – iki 50 proc. Di­delėms įmonėms paramos in­tensyvumas sieks iki 20 proc. Mak­simali lengvatinė paskola – 1 mln. Eur. Ją reikės grąžinti per 5 metus. 

Didėja parama jauniesiems ir smulkiesiems 

Strateginiame plane ypač didelis dėmesys skiriamas smulkiesiems ir jauniesiems ūkinin­kams. 

Jauniesiems ūkininkams bus teikiama parama investicijoms į gamybinius pastatus, derliaus nuėmimo, pirminio paruošimo, apdorojimo, saugojimo, san­dė­liavimo įrangą. Tikėtina vidutinė paramos suma – iki 0,5 mln. Eur, pirmą kartą paramos gamybinėms investicijoms besi­kreipsiantiems jauniesiems ūki­ninkams bus teikiamas 20 proc. punktų didesnis nei bazinis paramos intensyvumas (bazinis intensyvumas – iki 50 proc.). Investicijoms į gyvūnų gerovę paramos intensyvumas sieks net 80 proc.

„Pagal KPP jaunieji ūkininkai gaudavo 40 tūkst. Eur įsikūrimo išmoką. Nuo 2023-iųjų jiems išmoka didėja iki 60 tūkst. Eur. Taip pat jie galės pasinaudoti ir lengvatine paskola. Didelis dėmesys skiriamas ir patiems smulkiausiems ūkininkams, kurie susiduria su didžiuliais išbandymais“, – sako J. Stakėnienė. 

Viena patikimiausių galimybių šiems ūkininkams išlikti yra bendradarbiavimas, kooperacija. Tam skiriamos paramos dydis priklausys nuo projekto dalyvių skaičiaus – kiekvienam dalyvaujančiam ūkiui numatyta 25 tūkst. Eur parama. Jei paramos kreipsis kelių labai mažų ūkių grupė, pavyzdžiui, keturi ūkiai, para­mos suma galės siekti 100 tūkst. Eur. Smulkiems-vidu­ti­niams ūkiams paramos suma vienam projektui galės siekti 200 tūkst. Eur. 

Tiesioginės išmokos

Nuo kitų metų didėja ir tiesioginė bazinė išmoka. Ji sieks 80 Eur už ha, bet įvedamos išmokų „lubos“. Vienas ūkio sub­jektas negalės gauti daugiau kaip 100 tūkst. Eur bazinių išmokų, iš jų išskaičiavus darbo užmokestį ir su juo susijusius mokesčius darbuotojų, kurių profesijos susijusios su žemės ūkio veikla. Tikėtina, kad jauniesiems ūkininkams tiesioginės išmokos sieks 140 Eur už ha. Tai dvigubai daugiau negu praėjusiu laikotarpiu.

„Keičiasi ir perskirstymo išmoka. Anksčiau ji būdavo mokama už pirmuosius 30 ha, dabar ji bus mokama už 50 ha. Priklausomai nuo ūkio dydžio, išmoka bus diferencijuojama. Per ankstesnį laikotarpį perskirstymo išmoką gaudavo absoliučiai visi ūkiai, dabar – tik turintys iki 500 ha žemės“, – KPP ir Strateginio plano skirtumus apžvelgia de­partamento direktorė J. Sta­kėnienė bei pabrėžia, kad naujasis laikotarpis orientuotas į tvarų, aplinkai ir klimatui draugišką ūkininkavimą.

2016 © „Šilalės artojas“ – Šilalės rajono laikraštis. Visos teisės saugomos