Šilalė Kenijoje ar Kenija Šilalėje?

Prieš kurį laiką „Šilalės artojuje“ aptikau šilališkės medikės Rasos Šiaudvytienės pasidalinimą kelio­nių įspūdžiais iš Kenijos. Apie to­li­mą egzotišką šalį, kurią net ir šian­­dien, bemaž visiško atvirumo lai­kais, aplanko ne itin daug turis­tų. Keletą kartų perskaitęs tekstą supratau, jog autorė palengvino ma­­­no situaciją. Mat šiandien irgi rengiuosi perkelti skaitytojus į šią rytų Afrikos šalį, tačiau jau nerei­kės aiškinti kur ji yra.

Kenija iš tiesų yra įspūdinga, daug ten įvairiausių įdomybių, egzotikos, ji gali pasigirti įvairiais gamtos objektais, atskleidžiančiais nuostabius šalies kraštovaizdžius ir turtingą biologinę įvairovę. Šie objektai atspindi kvapą gniaužiantį Kenijos grožį, todėl yra puiki vieta safario nuotykiams, laukinės gamtos tyrinėjimams. 

Man pirmiausia Kenija – šešeto ypatingai lanksčių, vikrių ir išradingų vyrukų akrobatinė grupė „Kenya boys“, laimėjusi pasauliniame Monte Carlo cirko festivalyje Auksinį klouną. Teko laimė manieže padirbėti ir su jais, ir su jų „klonais“, ir kaskart stebėjausi tų vaikinų prigimtiniu artistiškumu.

Bet šiandien – ne apie cirką, o apie Šilalę. Tik ne bet kur, o ... Kenijoje. Taip taip, gerbiamasis skaitytojau, Šilalė yra ne tik Žemaitijoje, bet ir toli toli nuo jos – matuojant kelių atstumais, už beveik dešimties tūkstančių kilometrų...

Silale kalnas, o kartu ir neveikiantis ugnikalnis, yra Gregory rifto slėnyje, netoli Kapedo miesto. Jeigu jau visai tiksliai – į pietus nuo Sugutos slėnio, kuris tęsiasi į šiaurę iki Turkanos ežero ir yra nutolęs apie 70 kilometrų į šiaurę nuo Baringo ežero bei Kenijos rifto – ilgo, didelio, įvairaus pločio plyšio žemės plutoje. Tai labai atoki vietovė, kurią ga­lima apžiūrėti tik galingu visureigiu arba iš sraigtasparnio.

Silalė ir Nakengere, kurios, remiantis žemėlapiais, yra Turkanos upės ištakos. Sugatos upė, pradedanti savo kelią Silalės kalvose, gyvybiškai labai svarbi tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Ugnikalnis yra vienas iš daugelio Kenijos rifto sistemos ašyje randamų ugnikalnių. Per ilgus šimtmečius jis patyrė didžiulius lūžius, dėl kurių viršūnėje ir susidarė didžiulė įduba. Silalės krateris, kurio viršūnė iškilusi 1578 metrus virš jūros lygio, turi įspūdingą 8 km ilgio ir 5 km pločio viršūnės kalderą (plati stačiašlaitė dauba ugnikalnio viršūnėje, susidariusi sprogus užsikimšusiai kalderos tipo ugnikalnio stemplei arba įgriūnant ugnikalnį sudarančioms uolienoms). Viršūnės sienos iškilusios bemaž 300 metrų aukštyje ir yra 600–800 m virš aplinkinio plyšių slėnio dug­no. Manoma, jog Silalės krateris susiformavo maždaug prieš 63 tūkst. metų, o pagrindiniai išsiveržimai įvyko apie 7050–5050 m. prieš Kristų. Ir šiandien ten vis dar vyksta geoterminiai procesai. Silalės krateris – vienas žaviausių, bet vis dar menkai ištyrinėtas Kenijos pasididžiavimas.

Geografiškai ši vietovė yra pietinėje Turkanos dalyje, tačiau administraci­niu požiūriu išsidėsčiusi Turkanos Rytų ir Rytų Pokoto apskričių pasienyje. Turkanos žmonės ją vadina Silali, o pokotai – Silale. Šios teritorijos nuosavybė ginčijama tarp pokotų ir turkanų bendruomenių, todėl dažnai kyla kovos dėl ganyklų. Be to, Silale regionas labai turtingas kultūros požiūriu, jame gausu ypatingų archeologinių vietų. Į vakarus nuo Silalės kalno, Didžiojo rifto slėnio dugne, Suguldos slėnio pradžioje, už penkių valandų kelio automobiliu nuo Nakuru miesto yra įsikūręs Kapedo miestelis. Turkanų apgyvendintas kaimas yra karštoje pusdykumėje. Dauguma namų čia –

laikinos trobelės, nors stogai dengti ge­le­žinėmis skardomis, o sienos sulipdytos iš molio. Esama namų, pastatytų iš molio ir palmių lapų, o atėjus į šalį įvairiems projektams, kaime iškilo ir nemažai nuolatinių namų. Kapedo miestelyje veikia kelios parduotuvės, kuriose parduodami miltai, arbata, cuk­rus ir žibalas. Derlingos žemės labai mažai, todėl žmonės daugiausia augina ožkas ir avis.

Kaime yra keturios mokymo įstaigos: Kapedo mišri internatinė pradinė mokykla, mergaičių pradinė ir Lomelo pradinė mokyklos bei Kapedo mišri vidurinė mokykla, kurią 2002 m. pastatė buvęs parlamento narys Francis Ewon Achuka ir kurioje dirba aštuoni darbuotojai, mokantys per 180 mokinių. Galėtų jų būti daug daugiau, tačiau ne visi gali sau leisti sumokėti net ir kuk­lius mokesčius.

Prieš 10 metų Kapedo rajono ligoninė turėjo 28 lovas ir 4 vaikiškas loveles. 

Keliautojams ir nuotykių mėgėjams Silalės krateris žada daugybę neužmirštamų įspūdžių – žygius jo šlaitais, paukščių stebėjimą, pasinėrimą į turtingą pokotų kultūrą. Nuo kraterio viršūnės atsiveria neįtikėtini Kerio slėnio vaizdai, Baringo ežero vandenų mėlynė ir nesibaigiančios Riftų slėnio įgriuvos. Viršūnės tylą trikdo tik paukščių riksmai bei vėjo šlamesys, o tai suteikia Silalei vos ne mistinę aurą. Bet tai ir daugiau negu paprastas geologinis stebuk­las. Pokotų žmonėms tai šventa vieta, tampriai susijusi su vietos tradicijomis, legendomis ir ritualais. 

Silalės krateris visomis prasmėmis stebuklingas – tarytum paslėptas deimantas, kur geologija, kultūra ir gamta susilieja, pasakodamos seną, tarsi laikas, istoriją, bet tokią pat gyvą lyg šiandiena.  

Ne vien geografija

Afrikos šalies geografijos ryšiai su Ši­lale įdomūs kalbine prasme. Tačiau, manau, nemažiau įdomu, jog Kenijoje gyvena toks vyrukas Jasai Silale, šiuo metu dirbantis UNHCR (Jungtinių Tau­tų Vyriausiojo komisaro pabėgėlių rei­kalams valdybos) administracijos ir finansų part­neriu. Jasai Silale Afrikos Nazareno universitete įgijo verslo administ­ravimo magist­ro laipsnį projektų valdymo srityje, yra patyręs finansų specialistas, turintis darbo tarptautinių reikalų srityje patirties. Geba derėtis, sudaryti biudžetą.

Jo tautietis Chris Silali su 22 darbuotojų komanda teikia modernias ir pažangias žemės ūkio technologijas, kurios gerina geriausią praktiką ūkiuose ir remia tvarią žemės ūkio gamybą. 

Kenijos sostinėje Nairobyje gyvena ir dirba nepriklausoma multimedijos žurnalistė Keit Silale, kuri aistringai do­misi Afrikos istori­ja. Ji specializuojasi svei­ka­tos, klimato kaitos, energetikos ir lyčių prob­­lemų tyrime Užsachario Afrikoje. 

Ir dar vieną intriguojantį dalyką, kviečiantį artimiau pažinti vietovę tokiu gražiu lietuvišku pavadi­nimu, noriu pasiūlyti. Tai puikus, vaizdingas 4 valandų truk­mės skrydis virš Rifto slėnio ežerų ir Silalės kraterio, įskaitant sustojimą Bogorijos ežero pakraštyje bei apsilankymą pokotų gentyje. Tiesa, yra viena nedidelė „smulk­mena“: bendra šios ekskursijos kaina siekia per 12 tūkst. JAV dolerių. 

xxx

Tai tokia didelė ir įspūdinga Šilalė, kurią ne vienas skaitytojas šiandien tikriausiai atras pirmąjį kartą. Beje, tokiu pat pavadinimu gyvuoja ir kaimas Azerbaidžano Kudablio rajone. O Kenijos atlikėjas Rich Mavoko atlieka populiarią dainą „Silali“. Žinoma, nieko bendro aprašyti faktai su Lietuva neturi ir tikrai nesiūlau rajono valdžiai, viską metus, skristi susipažinti su galimais kraštiečiais – rajono biudžetui tai būtų per didelė našta. Arba pamėginti prisikviesti ką tik minėtas asmenybes, kurioms Lietuvoje ir pavardžių keisti nereikėtų... Tai – tik pokštas, savotiška provokacija, tad ir žiūrėti į reikėtų atitinkamai, su humoru. Aišku, jeigu šitas jausmas yra...

Alvidas JANCEVIČIUS,

žurnalistas, istorikas