Istorijos aidai Baubliuose: dvi pilaitės gyvuoja jau 95-erius metus

Į Baublius atvykę lankytojai daž­niausiai pirma pamato ne gar­siuosius Dionizo Poškos išsaugo­tus tūkstančio metų senumo ąžuolo kamienus, bet dvi pilaites. Viena jų skirta Vytautui Didžiajam, kita – D. Poškai. Taip jau likimo buvo lemta, kad šių iškilių asmenybių gyvenimo pabaigą žymi kažkiek panašūs metai: vieno – 1430, kito – 1830-ieji. 

Nepriklausomoje Lietuvoje buvo surengta daugybė iškilmingų renginių, skirtų Vytautui Didžiajam atminti – juk prabėgo 500 metų! Tuomet Tauragės apskrities pradžios mokyklų mokytojų susirinkime buvo iškelta mintis pažymėti ir iškilaus žemaičių šviesuolio D. Poškos 100-ąsias mirties metines. Tuo būdu po metų Baubliuose iškilo dvi pilaitės abiem asmenybėms, kuriuos norėta išskirtinai pagerbti.

Nesiimu spėlioti, kas iškėlė tokią mintį. Vis tik yra pagrindo manyti, jog iniciatoriumi galėjo būti Tauragės apskrities pradžios mokyklų inspektorius Konstantinas Jankauskas. Jis mūsų kraštui daug pasitarnavusi asmenybė –

caro laikais mokytojaudamas platino draudžiamą lietuvišką spaudą, bend­radarbiavo su Jonu Basanavičiumi, Martynu Jankumi ir kitais to meto lietuvių tautinio judėjimo veikėjais. Nuo 1918 m. paskirtas Tauragės apskrities pradžios mokyklos inspektoriumi ir ėjo tas pareigas iki 1933 m. Nors buvo didelis Lietuvos patriotas, tačiau nukentėjo nuo „didesnių patriotų“: teigiama, kad jis tuomet atsisakė stoti į tautininkų partiją, todėl buvo nušalintas nuo inspektoriaus pareigų. Lietuvos valstybės archyve kitados į mano rankas pakliuvo K. Jankausko 1931 m. ranka rašytas raštas, adresuotas Švietimo ministerijai, kuriame jis informuoja apie Baubliuose surengtas iškilmes, skirtas pilaičių atidengimui.

„1931 m. gegužės 25 d. Bijotų D. Poš­kos vardo pradžios mokyklos Baublių aikštėj, apsuptoj upeliu Pela, dar D. Poš­kos ranka apsodintoj, dabar jau didžiuliais klevais, liepomis ir kt. medžiais apaugusioj, kur nuo 1812 m. stovi isto­riniai Baubliai, įvyko nepaprasta dviejų paminklų: Vytauto Didžiojo 500 m. sukaktuvėms ir D. Poškos 100 m. sukaktuvėms minėti iškilmės ir Skaudvilės bei Batakių valsčiaus pradžios mokyklų mokinių dainų šventė su lošimu ir plastikos dalykais. Iškilmėse dalyvavo Švietimo Ministerijos I Departamento direktorius p. Vokietaitis, Tauragės apskr. viršininkas p. Draugelis, I ir II rajonų pradžios mokyklų inspektorius K. Jankauskas ir A. Venclauskas, savivaldybių atstovai, pradžios mokyklų mokytojai su mokiniais ir įvairių apskrities kampų inteligentai bei šiaip žmonės. Aplink aikštę stovėjo virtinės vežimų, autobusų ir automobilių. Į iškilmes susirinko apie 3000 žmonių. Pažymėtina tai, kad į šventę atvyko įvairių luomų ir užsiėmimo žmonių, tarpe kurių buvo ir keletas kunigų.

Šventė vyko tokia tvarka.

K. Jankauskas pasakė įžanginę kalbą ir pasveikino Švietimo Ministerijos I Departamento Direktorių, Savivaldybių atstovus, svečius, mokytojus, mokinius, ir padėkojo už taip gausingą atsilankymą į iškilmes.

Švietimo Ministerijos I Departamento Direktorius p. Vokietaitis, nukirpdamas kaspinėliais papuoštą šniūrelį, atidarė įėjimą į Baublių aikštę ir, užlipęs ant paminklo pilaitės, pasakė pritaikintą iškilmėms prakalbą ir nuo Vytauto Didžiojo paminklo, šalimais stovinčio ant pilaitės, nutraukė uždangą ir parodė publikai gražiai nušlifuotame akmenyje užrašą „Vytauto Didžiojo atminimui 1430-1930“. Tuo pat žygiu buvo atskleistas paminklas ir antroje pilaitėje su užrašu „Dionizo Poškos atminimui 1830-1930“. Baigdamas savo kalbą, p. Direktorius pasiūlė Vytauto Didžiojo ir Dionizo Poškos garbei sušukti po tris kartus „Valio“.

Paminklų atidarymo aktus skaitė K. Jankauskas ir atminčiai į 6 metrų gilumo pilaites per tam tikslui paliktas skyles buvo užlieti indai su pergamento lapu-užrašu, Vytauto Didžiojo didžiuoju medaliu ir serija sidabrinių bei nikelinių pinigų. Stiklinę su minėtais priedais į Vytauto Didžiojo pilaitės dugną įleido Tauragės apskrities viršininkas p. Draugelis, į kitą pilaitę tokius pat daiktus, tik su mažuoju Vytauto Didžiojo medaliu įleido Tauragės Mokytojų Seminarijos Direktorius p. Mačernis, po to vėliau atviras pilaičių vietos buvo užpiltos žemėmis.

Pilaites pašventino gyvenęs 5 km. atstume, tam tikslui į Bijotus atvykęs Girdiškės kun. Andriukaitis, po to pasakė ilgą ir gražią momentui pritaikintą prakalbą. Šis klebonas tik pirmi metai Girdiškės parapijoj klebonauja, bet per tą laiką pagražinimui vietos tiek padarė, kiek daugelis per ilgus metus nepadaro. Jis ir prie pagražinimo Baublių aikštės savo sveikais patarimais yra prisidėjęs. 

K. Jankauskas nusakė apverktiną Baublių likimą po vokiečių okupacijos, vokiečių nekultūrišką pasielgimą su Baubliais, pažymint, kad Baubliai buvo paversti kumečių kiaulininkais ir tik dėka mylinčio senovės liekanas Normanto, gyvenančio tos aikštės bakūžėlėje, buvo išvestos kiaulės ir išvežtas iš Baub­lių mėšlas. Tas žmogus nuo okupacijos laikų stovi sargyboje Baublių ir tvarko aikštę. 

Vėliau, 1930 m., valsčių mokytojų konferencijoje buvo pasiūlyta mokytojams susirūpinti Baubliais ir iškeltas klausimas, kad 1930 m. – Vytauto Didžiojo metais – pastatyti paminklus Vytautui Didžiajam ir Dionizui Poškai. Su tokiu pasiūlymu mokytojai sutiko ir paaukojo 255 lt. Čia ir yra pradžia sumanymo paminklų pastatymo ir kapitalinio Baublių aikštės sutvarkymo. Šiame reikale jį parėmė Švietimo Ministerija, Tauragės apkr.

ir Skaudvilės vls. savivaldybės ir, kad be šios paramos užsibrėžtų darbų jokiu būdu nebūtų galima buvę nuveikti ir už ką pasiūlė išreikšti Vyriausybei padėką, sušunkant Respublikos Prezidentui p. A. Smetonai, Ministrui Pirmininkui p. J. Tūbeliui ir Švietimo Ministrui p. K. Šakeniui po triskart „Valio“.

Užbaigus šią kilmingąją programos dalį prasidėjo dainos, vaidinimas ir sporto bei plastikos dalykai.

Bijotų D. Poškos vardo, Skaudvilės, Upynos, Batakių ir Varlaukio pradžios mokyklų mokinių jungtinis choras pagiedojo Tautos Himną ir tris daineles, po ko sekė atskirų mokyklų chorų dainos, plastikos dalykai ir Skaudvilės pradžios mokyklos mokinių vaidinimas „Mėlynas drugelis“. Dainos, plastika ir vaidinimas pavyko labai gerai. Nepaprastu sugebėjimu vaidinti pasižymėjo Skaudvilės pradžios mokykla Nr. 1, už ką tenka pasakyti karštą „Ačiū“ mokytojams: Vilčinskui, Kriūkai, Kojelytei, Kučinskienei, Zmitrytei ir ypatingai Gurevičaitei Magdelenai už jos „Mėlyną drugelį“.

Švenčių iškilmių publika, o ypatingai mokiniai buvo labai patenkinti.

Po iškilmių apie pavakarę 3 žmonių dūdų orkestrui grojant buvo šokama ir žaidžiama“. (Tekstas mažai redaguotas – red. pastaba.)

Keliais sakiniais dera užsiminti ir apie dar vieną asmenį, kuris labai pasistengė ne tik besirūpindamas pilaičių supylimu, bet ir apskritai Baublių priežiūra maždaug du dešimtmečius. Tai – Antanas Normantas. Iki mirties 1939 m. jis rūpinosi D. Poškos Baub­liais – sodino medžius, tvarkė aplinką, priimdavo svečius, surinko pagonybės laikus menančius akmenis, prileido žuvų į šalia esantį tvenkinį ir kt. Sūnaus Aniceto liudijimu, A. Normantas labai stengėsi Baubliuose užveisti žalčių. Neatsitiktinai, juk žaltys – namų, židinio, mirusių protėvių, gerovės, sveikatos ir vaisingumo dievybė, jis buvo laikomas gerąja namų dvasia. Tik nepavyko sužinoti, ar šis sumanymas buvo įgyvendintas.

Beje, du dešimtmečius A. Normantas pašventė Baubliams, už tai negaudamas jokio atlygio. Priešingai, jis iš savo lėšų samdydavo kaimo vyrus, kad jie išardytų varnų lizdus medžiuose ar atliktų kitus darbus. Jam nuolat talkino žmona bei du sūnūs, padėdavo ir dukra.

Lankantis Baublius ir grožintis pilaitėmis, derėtų prisiminti tuos, kurių dėka D. Poškos įkurtas muziejus išliko iki mūsų dienų, o jų aplinka tapo dar gražesnė ir jaukesnė.

Dr. Benediktas ŠETKUS

AUTORIAUS archyvo nuotr.