Pasroviui ir prieš bangas: praeities užrašai

Priešpaskutinę 1983-iųjų gruodžio dieną KGB Šilalės rajono poskyrio viršininko Igno Alšausko pasirašytas ir LKP Šilalės rajono pirmajam sekretoriui P. Povilaičiui adresuotas raštas, žinoma, rusų kalba ir, žinoma, slaptai, skamba grėsmingai – „Sąrašas asmenų, užimančių rajone atsakingas pareigas, dėl kurių ar kurių giminaičių gauta kompro­mituojančių duomenų.“ Šiandienos kalba tariant, tai buvo žmonių, dėl vienokių ar kitokių priežasčių ver­tintų kaip nepakankamai patikimų, sąrašas. Dabar šis viešai prieina­mas dokumentas tampa liudijimu, kad net ir okupacijos metais buvo daugybė žmonių, išsaugojusių ryšį su nepriklausoma Lietuva. 

Ne vieno iš minimų žmonių jau nebėra tarp mūsų. Todėl norisi tikėti, jog šis dokumentas bus įdomus ne tik kaip istorinis šaltinis, bet ir kaip priminimas apie tai, kokiais metodais veikė viena slapčiausių sovietinio režimo institucijų. Jis atskleidžia, kaip kruopščiai buvo renkama informacija apie žmones, jų artimuosius ir net tolimiausius giminystės ryšius, o kartu leidžia geriau suprasti atmosferą, kurioje teko gyventi anuomet.

Siekdamas išlaikyti dokumento autentiškumą, jame vartotus terminus, pareigybių pavadinimus ir formuluotes daugeliu atvejų palikau tokius, kokius juos užrašė KGB papulkininkis.

Kaltinėnų gyventoja, dirbanti Kaltinėnų vykdomojo komiteto buhaltere Monika Ažubalienė, dar besimokydama Ukmergės rajono Taujėnų progimnazijoje, 1946 m. įstojo į antisovietinę pogrindinę organizaciją „Sakalai“, palaikė ryšius su ginkluoto antisovietinio „Tankisto“ būrio nariais. 1947 m. M. Ažubalienė areštuota ir nuteista 8 metų pataisos darbų lageryje bausme. Jos vyras pensininkas Petras Ažubalis, pokario metais gyvendamas Kaune, talkino nacionalistiniams gink­luotiems būriams (taip KGB įvardija Lietuvos partizanus – aut. pastaba), padėdavo gauti spausdinimo šriftų, padirbtų dokumentų. 1946 m. Karinio tribunolo nuteistas 10 metų pataisos darbų lageryje...

Iš Bokštų kaimo kilusio Šilalės autotransporto įmonės eksploatacijos inžinieriaus Albino Girkonto tėvas Adomas, saugumiečių žodžiais, buvo kilęs iš buožių, palaikė ryšius su ginkluotu nacionalistiniu būriu, tiekė jiems maistą. 1951 m. nuteistas 25 metams, vėliau bausmė sumažinta iki 6 metų. 1951 m. Adomo žmona ir vaikai ištremti į Krasnojarsko kraštą...

Šilalės paruošų kontoros direktoriaus Henriko Girčio motinos Pet­ronėlės Girčienės šeima valdė 70 hektarų žemės. Po karo ji buvo numatyta ištremti su turto konfiskavimu, tačiau pasislėpė. Du Girčienės broliai 1949 m. palaikė ryšius su ginkluotu pogrindžiu, už ką 1951 m. buvo ištremti. Dvi Girčienės seserys 1949 m.

nuteistos 10 metų laisvės atėmimu. H. Girčio brolis, 1955 m. mokydamasis Šilalės vidurinėje mokykloje, įkūrė antisovietinę organizaciją, platino antisovietinius lapelius, nors nuteistas nebuvo. Tėvas 1956 m. už valstybės turto grobimą nuteistas 2 metams laisvės atėmimo. 

Amerikoje gyveno P. Girčienės dėdė A. Paleckis, palaikęs aktyvius ryšius su, saugumiečių teigimu, reakcingomis lietuvių emigrantų organizacijomis... 

Šilalės rajono VRS vyresniojo VAI inspektoriaus Juozo Dajoro tėvas, irgi Juozas, „Obelyno“ tarybinio ūkio darbininkas, yra Tūbinių bažnyčios religinės bendruomenės tarybos narys. Palaiko ryšį su JAV gyvenančia teta Rozalija Bartkūniene, emigravusia prieš karą. 1982 m., jai mirus, gavo kaip palikimą automobilį VAZ-2106, valstybinis numeris 95-73ЛЛШ. Žmonos tėvas (autoinspektoriaus uošvis) – Upynos bažnyčios diakonas...

Jonas Zelba dirba Pajūrio vykdomojo komiteto pirmininku. Susirašinėja su Čikagoje gyvenančia teta Alisa Šambaras. 1981 m., po jos mirties, gavo automobilį VAZ 2101, valstybinis numeris 66-64ЛЛШ...

Šilalės gyventojas Vincas Šiaudvytis dirba Šilalės rajono gamybinio susivienijimo „Lietžemūktechnika“ juriskon­sultu. Jo žmonos gydytojos Aldonos Šiaudvytienės tėvas Viktoras Butkus prieš karą buvo aktyvus ginkluotos „Šaulių“ organizacijos narys. 1941 m. suimtas ir nuteistas mirties bausme. A. Šiaudvytienės dėdė kunigas, aktyviai nusiteikęs prieš sovietų valdžią, Benediktas Sugintas 1945 m. kartu su besitraukiančiais vokiečiais pabėgo į Vakarus, vėliau persikėlė į Čikagą. Ten kun. B. Sugintas buvo keleto antisovietinių organizacijų nariu, aktyviai bendradarbiavo su BALFu...

Akivaizdu, kad šita KGB informacija tėra tik maža smiltelė skaudžiame mūsų istorijos smėlyne. Net ir menkiausias pareigas užėmę, tačiau bent kiek aukščiau „leidžiamo lygio“ galvas pakėlę ir aktyvaus lojalumo valdžiai neparodę žmonės buvo sekami, kont­roliuojami ar stabdomi. Kai kurie – ypač intensyviai. Ir gebėjimas išlikti tokiomis sudėtingomis sąlygomis, kai tuo tarpu dauguma tiesiog plaukė pasroviui, nebuvo lengvas...

Alvidas JANCEVIČIUS, 

žurnalistas, istorikas

Projekto „Kultūra – visuomenės saugumo pagrindas – publikacija