Auganti įtampa ir nauji nesutarimai su kaimynais

Tris vakarus prieš Jonines, Ukrainoje vadinamas Kupalos naktimi, prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipdamasis į tautiečius ragino neignoruoti oro pavojaus pranešimų ir būtinai eiti į slėptuves.

„Putinas tampa silpnas. Silpsta ir politiškai, ir kovos lauke, ir fiziškai, todėl gali sustiprinti smūgius į mus, į mūsų žmones raketomis bei dronais. Būkit geri, naudokitės slėptuvėmis. Aš jūsų labai prašau, labai“, – taip padidėjusią grėsmę aiškino V. Zelenskis.

Raginti gyventojus būti pasirengusius slėptis prezidentas pradėjo praėjus vos parai po to, kai ukrainiečių dronams pavyko prasiveržti į Rusijos sostinę ir, pataikius į naftos gamyklą, sukelti milžinišką gaisrą. Juodais dūmais apklotos Maskvos vaizdus rodė visas pasaulis, o karikatūristai ėmė viešinti pašaipius piešinius, kuriuose Kremliaus vadovas Putinas vaizduojamas išlekiantis į dangų. Kyjivas ne tik gyrėsi savo karių gebėjimu įveikti Rusijos oro gynybą, bet ir suprato, kad gaisrai Maskvoje pažemino Putiną, žadėjusį per tris dienas laimėti karą su Ukraina.

Žinant Kremliaus vadovo kerštingumą, buvo galima tikėtis, jog po tokio pažeminimo jis gali nurodyti surengti ypač didelę ir kruviną ataką Ukrainos sostinėje. Pretekstu tokiam smūgiui galėjo tapti ne tik gaisrai Maskvoje, bet ir diena anksčiau įvykusi drono ataka prieš autobusą, vežusį Baltarusijos vaikus atostogauti. Minskas ir Maskva apkaltino Ukrainą, kad Rusijos Briansko srityje, maždaug už 60 kilometrų nuo Ukrainos sienos, važiavusį autobusą atakavo ukrainiečių dronas. Per išpuolį žuvo vaikus lydėjusi moteris, septyni keleiviai, iš jų keturi vaikai, buvo sužeisti.

Kyjivas tokius kaltinimus paneigė ir apkaltino Maskvą surengus melo provokaciją, siekiant į karą įtraukti Baltarusiją. Ukrainos saugumo tarnyba SBU teigia perėmusi Maskvos dokumentą, įrodantį, jog Kyjivas neturi nieko bendro su šia ataka. SBU paviešintame dokumente rašoma, kad nei Rusijos radiolokacinio bataliono, nei oro pažeidimų stebėjimo cent­ro darbuotojai minėto įvykio metu neužfiksavo Ukrainos dronų įsiveržimo į Rusijos teritoriją. Ukrainos armijos Generalinis štabas pareiškė, kad „negalinti pasiekti užsibrėžtų tikslų kovos lauke“ Maskva griebiasi „informacinių manipuliacijų“ ir „sufabrikuotų kaltinimų“.

Praėjus dviem dienoms po šių, Kyjivo teigimu, išgalvotų kaltinimų, V. Zelenskis iškėlė ultimatumą Baltarusijos prezidentui Lukašenkai. Jis nurodė per savaitę pašalinti pasienyje su Ukraina esančią įrangą, padedančią Rusijos kariams koreguoti atakas. Priešingu atveju ukrainiečiai esą ją sunaikins patys. Keliomis dienomis anksčiau Ukrainos armijos dronų padalinio vadas majoras Robertas Brovdi taip pat pareikalavo, jog Baltarusija nebeleistų Rusijai iš savo teritorijos atakuoti Ukrainos. Priešingu atveju jis pagrasino, kad jo vadovaujamo padalinio dronai pradės naikinti taikinius Baltarusijoje.

Baltarusija oficialiai kare nedalyvauja, tačiau jau pirmąją plataus masto invazijos dieną 2022 m. Rusijos kariuomenė puolė Ukrainą ir iš Baltarusijos teritorijos, o dronai iš jos kyla ir dabar. Lukašenka supranta, kad jei Rusija nesugeba apsiginti nuo Ukrainos dronų, jo šalis tai padaryti turėtų dar mažiau galimybių. Ukrainiečiams sunaikinus naftos bei trąšų gamyklas, Baltarusija netektų pagrindinių pajamų šaltinių. Vis dėlto karo ekspertai netiki, kad Kyjivas ryžtųsi bombarduoti Baltarusiją ir taip pradėti karą su ja. Toks žingsnis gerokai prailgintų fronto liniją, pareikalautų mobilizuoti daugiau karių, kurių ir taip trūksta. Be to, karo išplėtimui greičiausiai nepritartų ir Vakarų valstybės, todėl Kyjivo grasinimai Minskui, tikėtina, tėra žodiniai.

Kad net ir žodiniai nesutarimai gali sukelti didelę politinę įtampą, rodo Kyjivo ir Varšuvos konfliktas. Lenkijos prezidentui Karoliui Nawrockiui nusprendus atimti iš V. Ze­lenskio aukščiausią šalies apdovanojimą – Baltojo erelio ordiną, iš Varšuvos gautus apdovanojimus savanoriškai pradėjo grąžinti ir kiti Ukrainos prezidentai bei pareigūnai. K. Nawrockis iš V. Zelenskio ordiną atėmė todėl, jog šis vienam kariuomenės padaliniui suteikė Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) pavadinimą. 1942 m. Vakarų Ukrainoje įkurta UPA siekė atkurti nepriklausomą Ukrainą ir kovojo tiek su Maskvos, tiek su nacistinės Vokietijos kariuomene. Tuo pat metu Voluinės regione ji kariavo ir su lenkų pajėgomis. Manoma, jog tuose mūšiuose žuvo apie 50 tūkst. civilių lenkų ir 20 tūkst. civilių ukrainiečių.

Varšuva ir Kyjivas daugelį metų vieni kitus kaltina vykdžius nepateisinamas civilių žudynes, tačiau tik Lenkija šiuos įvykius įstatymiškai įvardijo tautiniu genocidu ir jo vykdymu apkaltino UPA. Kyjivas ir toliau UPA laiko kovotojais už nepriklausomybę, primindamas, kad Varšuva ukrainiečius žudžiusius „Armia Krajowa“ karius taip pat vadina did­vyriais. Ši politinė trintis dėl Voluinės įvykių tęsiasi jau daugelį metų, tačiau kodėl būtent dabar ji taip smarkiai paaštrėjo, nėra iki galo aišku. Varšuvos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ teigimu, šaltakraujiškumo ir toliaregiškumo pritrūko tiek Ukrainos, tiek Lenkijos prezidentams. Laikraštis paragino abiejų šalių politikus slopinti emocijas ir negadinti tarpusavio santykių, nes tokie nesutarimai naudingi tik Kremliui. Taip pat priminta, kad Ukrainai Lenkija itin svarbi, nes per ją atgabenama didžioji dalis Vakarų paramos. Tuo metu Lenkijos ekonomika patirtų didžiulius nuostolius, jei dėl konflikto šalį paliktų du milijonai ukrainiečių darbininkų ir verslininkų.

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.

Projekto „Kultūra – visuomenės saugumo pagrindas“ publikacija