Beveik penkių šimtmečių istorija: faktai, kuriuos verta prisiminti

Šilalė mini 493-iąjį gimtadienį. Per beveik penkis šimtmečius miestas išgyveno augimo ir klestėjimo laikotarpius, karus, gaisrus ir istorinius lūžius. Čia kūrė bei gyveno iškilūs žmonės, o daugelis miesto vietų iki šiol saugo reikšmingus praeities ženklus. Gimtadienio proga kviečiame dar kartą atsigręžti į Šilalės istoriją – prisiminti svarbiausius jos raidos etapus, kultūros paveldą ir mažiau žinomus, tačiau išskirtinius faktus, atskleidžiančius miesto savitumą. 

Nepriklausomybės ir Jono Basanavičiaus gatvių sankryžoje augantis Nepriklausomybės ąžuolas lygiai prieš 20 metų buvo paskelbtas gamtos paveldo objektu.

Šiuo metu jis, kaip ir dar 11 išskirtinių šalies medžių, pretenduoja į Lietuvos medžio vardą ir dalyvauja šių metų Medžių varžytuvėse.

Šilalės vardas kilo nuo kadaise čia gausiai augusių šilų, miškų ir pušynų, todėl miesto pavadinimas tiesiogiai atspindi vietovės gamtinę aplinką.

Šilalė kaip atskira gyvenvietė buvo vadinama Šilų Daržu ir Šilo Gardu. Po kurio laiko tapo Šilaukio kaimu. Istoriniuose šaltiniuose dar minima kaip Garduva ir Szylovka.

Miestas per beveik pusę tūkstantmečio metų buvo sutelktas trijų giminių rankose: Orvydai Šilalę valdė net 200 metų, vėliau apie 175 metus šeimininkavo Pilsudskiai, pas­kutinis Šilalės šeimininkas buvo Motiejus Račinskas, nusipirkęs dvarą apie 1885-uosius.

Šilalė savo metus skaičiuoja nuo 1533 m., kai dvarininkai Orvydai pastatė bažnyčią. Beje, manoma, jog dabartinė bažnyčia – penktoji.

Šilalės istorijoje būta laikų, kai po karų, bado ir maro mieste buvo likusios vos 20 sodybų, o XIX a. kilę didžiuliai gaisrai sunaikino šimtus pastatų.

Atminties aikštė – viena istoriškai svarbiausių vietų mieste: čia stovėjo pirmoji Šilalės bažnyčia, buvo senosios kapinės, čia vyko pirmasis Persitvarkymo Sąjūdžio mitingas su pirmą kartą viešai iškelta Lietuvos trispalve, o šiandien čia įamžintas 180 Šilalės rajone žuvusių Lietuvos partizanų atminimas.

Šilalę jungia 14 seniūnijų ir per 400 gyvenviečių. Mieste gyvena maždaug kas ketvirtas rajono gyventojas.

Tai yra vienas mažesnių miestų Lietuvoje, kuris pagal gyventojų skaičių užima apie 52-54 vietą iš 103 šalies miestų. 

Nors šiandien apie 99 proc. Šilalės gyventojų yra lietuviai ir miestas laikomas vienu lietuviškiausių šalyje, iki Antrojo pasaulinio karo didžiąją jo gyventojų dalį – apie 80 proc. – sudarė žydų bendruomenė.

Šilalės herbe pavaizduoti stilizuoti ąžuolo lapai primena, kodėl mūsų kraštas vadinamas ąžuolų kraštu. Pirmąjį herbą 1968 m. sukūrė Arūnas Tarabilda.

Šilalės mieste stovintis „Laisvės šauklys“ yra pirmasis Kovo 11-ajai skirtas paminklas Lietuvoje. Jį supa saugomų paminklinių medžių grupė – 13 ąžuolų ir 1 liepa. Medžiai pasodinti siekiant paminėti Laisvės gynėjų dieną, kuomet žuvo 13 vyrų ir 1 moteris.

Viename iš prie Šilalės miesto tvenkinio stovinčių senųjų namų lange išlikusi 1860 m. data leidžia spręsti, jog šis pastatas gali būti vienas seniausių mieste ir pastatytas beveik 50 metų anksčiau nei dabartinė Šilalės bažnyčia.

Šiemet Šilalės evangelikų liuteronų bendruomenė mini net tris svarbias sukaktis – 220 metų nuo pirmosios bažnyčios pastatymo, 35-erius nuo dabartinės bažnyčios pašventinimo ir 20 m. nuo kunigo Jono Tartilavičiaus-Batakiečio vardo suteikimo bažnyčiai.

Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia slepia ne vieną įdomybę: 60 metrų aukščio bokštą, 7 išorines duris, 16 unikalių vitražų ir daugiau nei šimt­metį skaičiuojančius vargonus.

Pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjas Laurynas Ivinskis buvo pakrikštytas Šilalės bažnyčioje.

Šilalės garbės piliečio vardas nuo 2008 m. suteiktas 14 iškilių kraštui nusipelniusių žmonių: Jurgiui Kairiui, Bernd Mahnke, Pet­rui Bielskiui, Jonui Biržiškiui, Albinui Kentrai, Pranui Šerpyčiui, Zigmantui Balčyčiui, Ramūnui Navardauskui, Teresei Ūksienei, Konrad Bastian, Petrui Linkevičiui, Kaziui Misiui, Daliai Grinkevičiūtei ir Stasiui Skrodeniui.

Šilalėje gyveno ir dirbo žymus kraštotyrininkas ir rajono tyrinėtojas Vladas Statkevičius, kurio 115-osios gimimo metinės minimos šiemet – jo vardu mieste pavadinti muziejus ir gatvė.

Akmenimis grįsti miestelio gatves imta tik 1925 m. Nors akmeninis grindinys iki mūsų dienų neišliko, šiandien Šilalės mieste turime per 60 gatvių.

Moterų vardais pavadintos vos dvi miesto gatvės – Birutės g. ir Žemaitės g. Tuo tarpu vyriškais vardais Šilalėje pavadintos 18 gatvių, dalis jų – su kraštiečių pavardėmis, pavyzdžiui, A. Rubšio, A. Stulginskio, S. Biržiškio, V. Jurgučio, K. Jauniaus ir kt.

Vasario 16-osios gatvė – viena seniausių mieste. Kadaise ji buvo vadinama Vaistinės g., joje veikė Simono Gaudėšiaus vaistinė, vėliau buvo siūlymų gatvę pavadinti šio iškilaus vaistininko vardu.

Vasario 16-osios gatvėje stovi išskirtinis namas – vienintelis valstybės saugomas kultūros paveldo pastatas Šilalėje, kuris nuo pat pradžių buvo pastatytas kaip pradinė, tuomet vadinta liaudies, mokykla.

Šilalės vardu pavadintų gat­vių yra Kvėdarnoje, Laukuvoje, Žadeikiuose, Degliškės ir Dvarviečių gyvenvietėse. Šilalės gatvę galima rasti Tauragės mieste, Papušynės ir Pilsūdų kaimuose (Tauragės r.), Mosėdyje (Skuodo r.) bei Kaune.

1930 m. pradėjus elektrifikuoti Šilalę, gatves ir namus apšvietė elektra, kurią gamino prie Rubinavo malūno įrengta elektrinė, o jos generatorių suko Lokystos upės vanduo.

Šilalę skalauja dvi upės – Lokysta ir Ašutis, o per jas įrengti devyni pėsčiųjų, dviratininkų ir automobilių tiltai bei lieptai.

Šilalės miesto kapinės įkurtos XVIII a. pab., dabar yra suskirstytos į 19 kvartalų, šiandien jose yra suskait­meninta 8670 kapaviečių.

Šilalės miesto patriarchu ir tėvu yra vadinamas Simonas Gaudėšius, kuris ne tik turėjo vaistinę, bet ir įsteigė dabartinę miesto gimnaziją, įkūrė ugniagesių gelbėtojų draugiją, savo lėšomis pastatė gaisrinę su sale renginiams. 

Šilalėje galima atrasti net 20 giliukų skulptūrėlių, pirmoji jų atsirado ant Šilalės viešosios bibliotekos pasta­to, kuris iki šiol išlieka vieninteliu mieste, turinčiu net dvi dailininko Andriaus Zaikausko sukurtas giliukų skulptūrėles.

Minint Šilalės meno mokyk­los 50-ąsias veiklos metines, prie įstaigos atidengta kinetinė skulptūra, vaizduojanti tris styginius muzikos instrumentus – smuiką, gitarą ir violončelę.

Šilalės vardą garsina supertraleris (pramoninės žvejybos laivas), Skuodo rajone esantis Šilalės kaimas saugo penktą pagal dydį Lietuvos riedulį – Šilalės kūlį.

Lietuvoje yra tik du rajonų centrai, kurių pavadinimuose yra skiemenys, sutampantys su natų pavadinimais. Vienas jų yra Kaišiadorys (DO), kitas – Šilalė (LA).

Rima NORVILIENĖ, 

iniciatyvos „Negirdėti faktai apie Šilalę“ įkūrėja 

AUTORĖS ir archyvų nuotr.