Karas be pasigailėjimo: okupantų smūgiai ir skaudžios Ukrainos pamokos
Ukrainą jau pasiekė Vakarų valstybių pažadėta oro gynybos raketų siunta, tačiau jos kiekis tebėra ribotas. Tuo naudodamasi Rusija nesiliauja rengusi atakų – Kyjivas beveik kasnakt apšaudomas balistinėmis raketomis, gyventojai gelbstisi metro stotyse, namų rūsiuose įrengtose slėptuvėse, o neretai vonios kambariuose ar daugiabučių laiptinėse. Dar sunkesnė padėtis pasienyje su Rusija esančiuose miestuose ir pafrontės gyvenvietėse, kurias okupantai nuolat terorizuoja raketomis, dronais ir artilerijos sviediniais.
Ukrainą sukrėtė dar vienas okupantų nusikaltimas Černihive. Dronas smogė maisto prekių parduotuvei „ATB“, per ataką žuvo devynmetė mergaitė ir 23-ejų studentė, dar 25 pirkėjai bei darbuotojai buvo sužeisti. Tyrėjams nustačius, kad naudotas „Geran“ tipo dronas buvo aprūpintas vaizdo kamera, nebeliko abejonių, jog parduotuvė ir joje buvę civiliai buvo pasirinkti tyčia, siekiant juos nužudyti ir pasėti paniką. Panašų nusikaltimą okupantai įvykdė ir Zaporižėje, kur dronas smogė į autobusų stotelę – trys žmonės žuvo, šeši buvo sunkiai sužeisti.
Nors okupantų žiaurumas ukrainiečių jau seniai nebestebina, visuomenėje didžiulį pasipiktinimą sukėlė ir nusikalstamai aplaidus pačių tautiečių elgesys, prisidėjęs prie kraupios tragedijos Kapitanivkos kaime, netoli Kyjivo. Nelaimė įvyko okupantų raketai smogus sportinės šaudyklos teritorijoje surengtai karinės technikos parodai. Per išpuolį žuvo dešimt lankytojų, daugiau kaip šimtas buvo sužeisti. Tačiau, kaip pripažįstama, tragedijos mastą buvo galima gerokai sumažinti, o gal net visai jos išvengti, jei renginio organizatoriai būtų laikęsi visų privalomų saugumo reikalavimų.
Vėliau paaiškėjo, jog renginio teritorijoje buvo įrengta tik nedidelė slėptuvė, talpinusi vos keliolika žmonių. Ji stovėjo teritorijos pakraštyje, todėl dauguma lankytojų neturėjo galimybės laiku pasislėpti. Parodoje taip pat nebudėjo medikai, o netvarkingai sustatyti automobiliai trukdė greitosios medicinos pagalbos ekipažams operatyviai pasiekti nelaimės vietą. Kyjivo merija užpraėjusį šeštadienį paskelbė gedulo diena, o prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė atsakomybėn patraukti renginio organizatorius, kurie neužtikrino dalyvių saugumo. Visuomenė stebisi, kad panašios tragedijos kartojasi jau penktus karo metus, tačiau dėl aplaidumo atsakingi asmenys taip ir nesulaukia griežtų bausmių.
Kol kas neaišku, ar apie planuojamą parodą okupantams pranešė Maskvai dirbantis išdavikas, ar informaciją surinko Rusijos žvalgyba. Apie būsimą karinės technikos naujovių parodą organizatoriai specializuotame leidinyje paskelbė prieš savaitę, tačiau nenurodė nei jos vietos, nei tikslaus laiko. Ši informacija buvo perduota tik iš anksto užsiregistravusiems dalyviams, likus parai iki renginio pradžios. Dauguma eksponatų buvo išdėstyti po atviru dangumi, kad lankytojai galėtų stebėti jų veikimą ir galimybes.
Liudininkų teigimu, dar didesnio aukų skaičiaus pavyko išvengti todėl, jog į parodą atvykę kariškiai buvo apmokyti teikti pirmąją pagalbą ir su savimi turėjo individualias medicinines vaistinėles. Taip pat paaiškėjo, kad panašios karinės technikos naujovių parodos įvairiose Ukrainos vietose rengiamos net kelis kartus per mėnesį, nes karo sąlygomis naudojama technika ir technologijos sparčiai kinta.
Kadangi Ukrainos įstatymai draudžia viešinti žuvusių ir sužeistų karių skaičių, neabejojama, jog tarp aukų buvo ne tik civiliai, todėl tikrasis tragedijos mastas gali būti gerokai didesnis nei skelbiama oficialiai.
Beje, Rusija ne pirmą kartą taikosi į tokio pobūdžio renginius. 2023 m. liepos 19 d. Černihivo dramos teatre buvo surengta viešai reklamuota dronų paroda. Į ją pataikiusi raketa pražudė septynis žmones, sužeidė 214 civilių ir kariškių, taip pat apgadino 66 gyvenamuosius namus.
Nebuvo pasimokyta ir iš ankstesnių atakų prieš poligonuose rengtas karių apdovanojimo ceremonijas. Pirmoji tokia tragedija įvyko 2022 m. lapkričio 3 d. Zaporižės regione. Pafrontėje 128-osios brigados vadams išrikiavus karius apdovanojimų ceremonijai, atskriejusi priešo raketa pražudė daugiau kaip 20 ir sužeidė per 50 karių. Tačiau ir ši nelaimė netapo rimtu perspėjimu – vėliau mažiausiai dar dvi panašios ceremonijos baigėsi tragedijomis. Abi jos įvyko 2025 m. Balandžio 13 d. Sumuose raketos smūgis nusinešė 35 gyvybes, dar 145 kariai buvo sužeisti. Lapkričio 1 d. Dnipro regione, kariams išsirikiavus apdovanojimams, žuvo 19, sužeisti buvo 36 kovotojai.
Pastarosios tragedijos vietoje lankiausi praėjus vos kelioms valandoms po raketos smūgio. Žuvusiųjų ir sužeistųjų jau nebebuvo, tačiau buvo matyti smūgio padariniai, o apie įvykius pasakojo sprogimo liudininkai. Vietos gyventojai nesuprato, kodėl buvo atakuota jų gyvenvietė, tačiau pripažino, kad prieš bombardavimą joje buvo neįprastai daug atvykusių kariškių. Patys kariai spėjo, jog informaciją apie jų susitelkimą priešui perdavė išdavikas, tačiau teisėsaugai jo nustatyti taip ir nepavyko.
2024 m. Poltavoje lankiausi praėjus vos kelioms valandoms po raketų atakos prieš Ryšių institutą. Tuomet žuvo 59, dar 349 naujai mobilizuoti kariai buvo sužeisti. Prie šios tragedijos iš dalies prisidėjo ir vietos karinė valdžia, miesto interneto svetainėje kvietusi jaunuolius tapti dronų operatoriais bei dalyvauti mokymuose Ryšių institute. Taip Rusija sužinojo, jog šiame institute rengiami ne tik ryšių specialistai, bet ir vyksta mobilizuotų karių mokymai. Raketos smogė tuo metu, kai naujokai buvo išrikiuoti instituto kieme apžiūrai...
Eldoradas BUTRIMAS
AUTORIAUS nuotr.
Projekto „Kultūra – visuomenės saugumo pagrindas“ publikacija
