Kūryba – džiaugsmo šaltinis

Paskutinį kartą su kraštiete menininke Lina Pociūte kalbėjomės prieš trejus metus. Tuomet ji buvo ką tik baigusi studijas Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete. Šiandien šilališkė ir toliau kuria, savo jėgas išbando ir pedagoginėje veikloje.

Šiuo metu tapytojos darbai eksponuojami šilališkių parodoje „Gentinis mąstymas“, kuri veikia Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje. Joje pristatomi gimtojo krašto peizažai, perteikti per vaikystės prisiminimų prizmę.

Tačiau, anot Linos, jos kūrybos stilistika labiausiai formavosi studijų metais.

„Mano paveikslus galima vadinti ironiškais, o siužetų situacijos skatina žiūrovus diskutuoti ir apmąstyti, kad viskas gali būti atvirkščiai: žmogus gali tapti žemesnio statuso, o gyvūnas – aukštesnio“, – sako menininkė.

Pasak jos, ir šioje parodoje vienas iš paveikslų neša žinutę apie žmogaus ir gyvūno ryšį, apie savanorišką žmogaus vergystę augintiniui ir vis dažniau pastebimą reiškinį, kai žmogus prisitaiko prie gyvūno poreikių.

Pasak kūrėjos, ją visada domino temos, leidžiančios į pasaulį pažvelgti iš skirtingų perspektyvų – savo, vaizduojamo objekto ir nešališko stebėtojo.

Vis dėlto kvietimą dalyvauti parodoje „Gentinis mąstymas“ ji iš pradžių sutiko skeptiškai.

„Maniau, jog nedalyvausiu, nes neturiu pakankamai gerų darbų. Taigi ir eksponuojami kūriniai nėra nauji, nes kūryba buvo sulėtėjusi, procesas vyko sunkiai. Tačiau vėliau pamaniau, kad galbūt būtent to šiuo metu ir reikia mano emocinei būsenai. Galbūt tapyba vis dar yra įdomi ir reikalinga, o ši pa­roda taps postūmiu tolesniam kūrybiniam procesui“, – sako menininkė.

Parodos idėją L. Pociūtė vadina originalia ir prasminga, nes būtent gimtinė menininkui dažnai tampa kūrybos šaltiniu ir savotiškomis šaknimis. Pasak jos, jai dalyvavimas parodoje taip pat suteikė naujų idėjų bei kūrybinės energijos.

„Buvo įdomu ne tik eksponuoti savo darbus, bet ir pamatyti kolegų kūrybą. Jaučiu, jog vidinė baterija pasikrovė tiek nuo pačios parodos, tiek nuo bendravimo su kitais menininkais“, – džiaugiasi L. Pociūtė.

Po studijų Vilniaus dailės akademijoje menininkės kūrybinis tempas kiek sulėtėjo. Tam įtakos, anot Linos, turėjo ir kritiškas požiūris į savo darbus – neretai kildavo abejonių, ar pasirinkta idėja yra pakankamai gera.

Šiuo metu L. Pociūtė dirba pedagoginį darbą ir veda technologijų bei rankdarbių pamokas mokiniams.

„Technologijų pamokos yra kūrybiškas procesas. Mokiniai būna labai skirtingi – vieni motyvuoti, kitiems tos motyvacijos stinga. Aš šį darbą pasirinkau dėl stabilumo, nes vien iš kūrybos pragyventi sudėtinga. Tačiau tapyba nelieka užmiršta, tai yra mano mylima papildoma veikla“, – sako ji.

Baigusi Vilniaus dailės akademiją, Lina studijavo pedagogiką Klaipėdos universitete, be to, baigė ir ir technologijų studijas Vytauto Didžiojo universitete. Vis dėlto didžiausią pasitenkinimą jai ir toliau teikia tapymas.

„Iš darbo dažniausiai grįžtu pavargusi, o štai kurdama patiriu daugiausia džiaugsmo. Nors darbas mokykloje man patinka, tačiau nejaučiu tokio užsidegimo, kokį patiriu tapydama“, – atvirauja menininkė.

Ir prisipažįsta, jog svarsto atsisakyti pedagoginio darbo, nes jame per daug monotonijos ir per mažai spalvų.

„Noriu, kad kūryba ir tapyba taptų pagrindine mano veikla. Turiu nemažai idėjų ir tikiuosi, jog netrukus jas įgyvendinsiu bei surengsiu savo tapybos darbų parodą“, – viliasi L. Pociūtė.

Vesta VITKUTĖ

AUTORĖS ir „Alisos fotografija“ nuotr.