Rusijos smūgiai kelia grėsmę visai Ukrainos ekonomikai
Rusijai vis intensyviau atakuojant Ukrainos miestus ir infrastruktūrą, daugiau nerimo kyla ne tik dėl padėties fronte, bet ir dėl šalies ekonomikos ateities. Pastaruoju metu ypač daug dėmesio sulaukė Odesa, tapusi vienu svarbiausių Rusijos smūgių taikinių.
Visai neseniai per masinį puolimą į Odesą buvo paleista beveik du šimtai dronų ir keliolika raketų. Ukrainos oro gynybai pavyko numušti maždaug tris ketvirtadalius dronų ir tik vieną raketą. Nepaisant to, miestui padaryta didžiulė žala – kilo daugybė gaisrų, sutriko elektros, vandens tiekimas ir mobilusis ryšys.
Pastarąjį mėnesį Odesa nuolat atsiduria Rusijos taikinyje. Tai kelia pavojų ne tik miesto gyventojams, bet ir visai Ukrainos ekonomikai. Per šį uostą buvo eksportuojama didelė dalis grūdų ir naudingųjų iškasenų, o iš eksporto gaunamos pajamos reikšmingai papildydavo valstybės biudžetą.
Siekdama dar labiau susilpninti Ukrainos ekonomiką ir priversti Kyjivą sėsti prie derybų Maskvai palankiomis sąlygomis, Rusija atakuoja ne tik grūdų saugyklas ir uosto infrastruktūrą, bet ir užsienio laivus. Per apšaudymus žuvo jūreivių, buvo apgadinti laivai, o dalis užsienio bendrovių nutraukė sutartis ir atsisakė gabenti krovinius į Odesą. Ukrainos grūdų sektoriaus atstovai teigia, jog šalyje susidarė produkcijos perteklius, o supirkimo kainos smarkiai sumažėjo. Dalis ūkininkų svarsto net nebeimti derliaus iš laukų, nes jo realizavimas tapo nuostolingas.
Su sunkumais susiduria ir kalnakasybos sektorius. Viena didelė įmonė jau sustabdė veiklą, nes produkcijos nebeįmanoma eksportuoti jūrų transportu.
Ūkininkai kreipėsi į vyriausybę, prašydami lengvatinių kreditų, paskolų mokėjimo atidėjimo bei palankesnių eksporto sąlygų sausumos keliais. Panašūs susitarimai su Europos partneriais buvo pasiekti 2022 m., tačiau vėliau, kilus Lenkijos ir Vengrijos ūkininkų protestams, dalis lengvatų buvo panaikinta.
Praėjusią savaitę Ukrainoje nerimą sukėlė ir kita žinia. Paaiškėjo, jog dvi raketos, pražudžiusios tris žmones Puchovkos kaime, netoli Kyjivo, buvo pagamintos Šiaurės Korėjoje. Tai dar kartą patvirtino, kad Rusija ir toliau stiprina karinį bendradarbiavimą su Pchenjanu.
Pirmą kartą Šiaurės Korėjos kariai ir karinė technika Rusijos kare prieš Ukrainą plačiau buvo panaudoti 2024 m. pabaigoje, siekiant sustabdyti ukrainiečių operacijas Kursko srityje. Dabar kalbama apie ilgalaikį bendradarbiavimą ir nuolatinės karinės infrastruktūros kūrimą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neslepia nusivylimo dėl, jo teigimu, per lėto Vakarų valstybių reagavimo. Prezidentas ne kartą pabrėžė, jog šaliai yra gyvybiškai būtinos papildomos oro gynybos sistemos ir raketos, galinčios apsaugoti nuo intensyvėjančių atakų.
Vis dėlto V. Zelenskis išlieka optimistiškas. Jis teigia besitikintis, kad Ukrainos gynybos pramonė artimiausiu metu pati pagamins daugiau modernių raketų. Prezidentas taip pat paskelbė, jog pavyko įsigyti tam tikrą kiekį raketų iš Turkijos.
Kyjivas norėtų dronais naikinti raketų paleidimo sistemas Rusijoje, bet kol kas negauna JAV verslininko Elono Musko leidimo Rusijos teritorijoje naudoti „Starlink“ ryšio sistemą. Šis ryšys yra būtinas, norint pataikyti į raketų paleidimo sistemas bei jas sunaikinti, nes jos yra įrengtos krovininėse mašinose. Šios, praėjus kelioms minutėms po raketų paleidimo, nuvažiuoja į kitose vietose esančias slėptuves arba yra kitaip užmaskuojamos.
Tuo tarpu vis dažniau pasigirsta pranešimų apie augančias Rusijos raketų gamybos apimtis. Jei dar prieš mėnesį Vakarų žiniasklaida rašė, kad iniciatyvą kare perima Ukraina, pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie pasikeitusią situaciją. Rusija intensyvina ne tik energetikos infrastruktūros, bet ir civilinių objektų bombardavimą. Atakuojami degalų, maisto, vaistų, pašto ir statybinių medžiagų sandėliai.
V. Zelenskis sutinka, jog nėra nė vienos elektrinės, kuri nebūtų nukentėjusi nuo apšaudymų. Deja, visų energetikos objektų iki žiemos atstatyti nepavyks, todėl artėjantis šildymo sezonas kelia daug neapibrėžtumo.
Tuo metu socialiniuose tinkluose vis daugiau ukrainiečių atvirai kalba apie baimę. Dalis motinų svarsto galimybę išvykti į užsienį, siekdamos apsaugoti vaikus nuo intensyvėjančių bombardavimų. Baugu ir dėl to, jog pastaruoju metu vis dažniau atakuojamos transporto priemonės, įskaitant traukinius ir autobusus. Statistika rodo, kad civilių aukų skaičius nuolat auga. Daugėja ir žuvusių vaikų. Pavyzdžiui, Puchovkos kaime dvi raketos prieš savaitę pražudė 56-erių licėjaus direktorę Galiną Kučer, jos vyrą Vadimą ir trejų metų anūką Dmitrijų. Gyvas liko tik šešiolikmetis anūkas, patyręs gyvybei nepavojingų sužalojimų...
Eldoradas BUTRIMAS
AUTORIAUS ir socialinių tinklų nuotr.
Projekto „Kultūra – visuomenės saugumo pagrindas“ publikacija
