„Kanklės mano rankose“ – tradicija gyva

Rugpjūčio 20-ąją Gvalduose (Kvėdarnos sen.), knyg­nešio Petro Kavaliausko sodyboje, surengta vienos dienos stovykla-koncertas „Kanklės mano rankose“. Jos sumanytoja, Šilalės kultūros centro meno kolektyvų vadovė Jolanta Kasputytė šįkart subūrė jau mokančius skambinti kanklėmis, tačiau renginio prog­rama buvo įdomi ir plačiajai publikai.

Stovyklai pasirinkta neatsitiktinė vieta. Už galimybę joje susiburti organizatoriai dėkojo knyg­nešio proanūkiui Albinui Kavaliauskui, puoselėjančiam šeimos kultūrinį paveldą ir knygrišystės amatą. Jis domisi knygų, spaudos, knyg­rišystės kultūros ir technologijų istorine raida bei šiandiena, pats kuria ir riša knygas. A. Kavaliauskas tapo ir stovyklos programos dalimi – dalyviams surengė ekskursiją po Gvaldų etnografinį muziejų, vedė edukaciją „Knygų įrišimo kultūra“ ir pasidalijo prisiminimais apie savo prosenelį.

Pasak J. Kasputytės, pagrindinis stovyklos tikslas – išlaikyti pagarbą tradicijoms, mokyti jas saugoti ir puoselėti bei perduoti ateities kartoms. Todėl programoje netrūko edukacinių veiklų ir galimybių susipažinti su skirtingomis kanklių tradicijomis, dalyviai galėjo išbandyti įvairių tipų kankles: Žemaitijoje skambinama 9 stygų, Aukštaitijoje – 5 stygų, Suvalkijoje – 12 stygų kank­lėmis, Mažosios Lietuvos ir 32 stygų koncertinėmis kanklėmis.

Taip pat daug dėmesio skirta tradicinių kanklių gamybai. Šios edukacijos nauda J. Kasputytė įsitikino anksčiau, dalyvaudama Pajūryje vykusioje vaikų ir jaunimo etnografinėje stovykloje.

Be to, renginį praturtino Jonas Chockevičius – patriotinio roko-metalo grupės „Thundertale“ narys ir dainų autorius, Gvalduose pristatęs savo pasigamintas kankles ir pademonstravęs, kaip šį tradicinį instrumentą galima pritaikyti šiuolaikinės muzikos kūryboje.

Stovyk­lą užbaigė koncertas, kuriame J. Chockevičius pristatė programą „Muzika ir kanklės“, o tarptautinių ir respub­likinių konkursų laureatė Kristina Kuprytė – „Nuo archaiško kanklių skambesio iki šiuolaikinių eksperimentinių formų, nuo autentiškų folkloro šaknų iki drąsių modernių interpretacijų“, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Vida Palubinskienė ne tik koncertavo, bet ir supažindino klausytojus su lietuviškų kanklių istorija, jų tipais, skambesiu bei vaidmeniu Lietuvos kultūroje.

Vos pasibaigus stovyklai, jo organizatorė J. Kasputytė jau planuoja antrąjį projektą, kuris, tikėtina, po kelių mėnesių vyks Šilalėje. Į jį bus kviečiami ne tik jau patyrę kanklininkai, bet ir žmonės, besidomintys šiuo muzikos instrumentu bei norintys išmokti juo skambinti. 

Kanklės Lietuvoje laikomos vienu svarbiausių tradicinės muzikos instrumentų. Skirtinguose regionuose yra paplitę skirtingi jų tipai ir kankliavimo būdai, o pačios kanklės dažnai siejamos su tautiniu identitetu. Pirmasis kanklių ansamblis Lietuvoje buvo įkurtas prieš 120 metų, tačiau kanklių tradicija išlieka gyvybinga ir šiandien.

Šilalės rajone, ypač Kvėdarnoje, pastebimas didelis susidomėjimas etnine kultūra. Pasak J. Kasputytės, vien Kvėdarnos seniūnijoje tradicinėmis žemaitiškomis kanklėmis šiuo metu skambina daugiau kaip dvi dešimtys vaikų, jaunuolių ir suaugusiųjų.

„Grojimas kanklėmis – kelias į saviraišką ir pasididžiavimą lietuviškomis šaknimis. Jų muzika skatina puoselėti tautinį paveldą ir perduoti jį jaunajai kartai, o į mūsų kolektyvus įsitraukiantys senjorai tikina, jog kanklių skleidžiama muzika teikia atgaivą, ramybę, tarsi terapinio poveikio meditacija. Tad neabejojame, kad kankliuoti norinčiųjų pas mus tik daugės“, – su šypsena augančių kolektyvų paslaptį išduoda J. Kasputytė.

Žydrūnė MILAŠĖ

Ievos TVARONAVIČIŪTĖS nuotr.