Šilalės pėdsakai Afrikoje
Pasirodo, Šilalės vardą galima aptikti ne tik Lietuvoje. Jo atitikmenų ir panašiai skambančių vietovardžių esama ir Afrikoje – nuo Somalio bei Tanzanijos iki Etiopijos.
Somalyje veikia nevyriausybinė organizacija „Shilale Rehabilitation and Ecological Concern“ (SHIREC), įsikūrusi Bosaso mieste, Bario regione. Ji įgyvendina vandens tiekimo, sanitarijos, higienos ir maisto saugumo projektus, taip pat dalyvauja Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos veikloje. Šios organizacijos pavadinimas iš pirmo žvilgsnio šilališkiui neabejotinai pasirodytų pažįstamas. Beje, SHIREC pavadinimas minimas ir Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros parengtame Somalio nevyriausybinių organizacijų sąraše.
Dar vieną netikėtą sutapimą galima rasti Soolo regione, Taleho apylinkėse. Čia yra Shilale vietovė – išdžiūvusi upės vaga, kuri, kaip ir daugelis šio sausringo regiono vandens telkinių, vandeniu prisipildo daugiausia per liūčių sezoną. Vietovė žemėlapiuose žymima kaip Shilale, Soolo regione, Taleho rajone.
O jeigu kuris nors šilališkis sugalvotų keliauti į Tanzaniją, jam vertėtų į savo maršrutą įtraukti Tarangirės nacionalinį parką. Čia plyti Silale Swamp – Silalės pelkė, užimanti apie 70 kvadratinių kilometrų. Tai viena svarbiausių parko laukinės gamtos teritorijų, ypač reikšminga sausuoju metų laiku, kai vandens ir žalumos čia susitelkia daugiau nei aplinkinėse teritorijose. Lietinguoju sezonu pelkė veikia tarsi milžiniška kempinė – sukaupia vandenį, o sausuoju jį pamažu išleidžia į Tarangirės upės sistemą. Todėl čia telkiasi didelės dramblių, buivolų ir kitų žolėdžių kaimenės, o paskui jas atseka plėšrūnai – liūtai, leopardai ir hienos. Silalės pelkė taip pat garsėja paukščių gausa bei didžiaisiais Afrikos pitonais.
Tarangirė apskritai garsėja baobabais ir didžiulėmis dramblių bandomis, tačiau atokesnė Silalės pelkė išsiskiria savo laukine, mažiau turistų lankoma aplinka. Sausuoju sezonu, ypač birželio–spalio mėnesiais, gyvūnų koncentracija parke ypač padidėja, todėl tai palankus metas stebėti laukinę gamtą.
Ir pagaliau – dar viena šalis, kurioje aptinkame Šilalei artimą vardą. Etiopijoje yra Selalė (Selale) – istorinis regionas Šiaurės Ševoje, ilgą laiką buvęs atskira administracine teritorija. Jo centru XX a. tapo Fičė. Šis regionas taip pat davė pavadinimą Selalės oromų pogrupiui.
Selalė garsėja ir to paties vardo žirgais. Selalės žirgai – viena iš tradicinių Etiopijos žirgų populiacijų, veisiamų centrinės šalies aukštumose, Šiaurės Ševos regione. Jie vertinami kaip geri jojamieji žirgai, o jų veislės istorija siejama ir su imperatoriaus Haile Selassie laikais – teigiama, kad XX a. 4–5 dešimtmečiais į šalį buvo įvežta angliškų eržilų, dariusių įtaką šių žirgų veislei.
Selalės krašte yra ir vienas žymiausių Etiopijos vienuolynų – Debre Libanos, siejamas su šventuoju Tekle Haymanotu. Pats Fičės miestas tebėra svarbus Šiaurės Ševos regiono centras.
Tad Šilalės vardas, pasirodo, gali nuvesti gana toli. Nuo nevyriausybinės organizacijos Somalyje ir išdžiūvusios upės vagos Soolo regione iki laukinės gamtos oazės Tanzanijoje bei istorinio regiono Etiopijoje.
Tai – geografiniai pavadinimai, kurių, ko gero, dar ne visi atrasti. Ateityje mūsų gali laukti ir daugiau netikėtų atradimų. O kaip su pavardėmis? Ar ir jų, be Lietuvos, galima aptikti tolimiausiuose pasaulio kraštuose?
Kalbininkai pavardę Šilalė sieja su vietovardžiu. Pati pavardė Lietuvoje yra gana reta. Šilalės apylinkių pavardes tyrinėjusi kalbininkė Alma Ragauskaitė yra užfiksavusi 705 skirtingas šio krašto pavardes, iš jų apie 60 – būdingas tik Šilalės apylinkėms ir neužfiksuotas kitose Lietuvos vietovėse. Įdomu tai, jog pavardė, lietuviškai rašoma Šilalė, už Lietuvos ribų gali pasirodyti ir kaip Shilale. Genealogijos duomenų bazėje nurodoma, kad tokia pavardė Jungtinėse Amerikos Valstijose aptikta jau 1920 m. surašymo duomenyse. Tuo metu Masačusetse gyveno viena Shilale šeima – vienintelė tuo metu užfiksuota Jungtinėse Valstijose.
Žinoma, vien pavardės sutapimas dar nereiškia, kad jos nešiotojai buvo kilę iš Lietuvos ar kad jų istorija tiesiogiai susijusi su mūsų Šilale. Tačiau pats faktas, jog toks retas vardas yra aptinkamas ir už Atlanto, neabejotinai intriguoja.
O genealogijos duomenys leidžia pažvelgti ir dar toliau – sekti, kaip, laikui bėgant, keitėsi Shilale pavardės paplitimas Jungtinėse Valstijose. Tokie šaltiniai fiksuoja ne tik pavardės paplitimą, bet ir šeimų gyvenamąsias vietas, surašymo duomenis, profesijas bei kitą genealoginę informaciją.
Taigi Šilalės vardas gali pasirodyti ne tik žemėlapyje, bet ir žmogaus pase, genealoginiame medyje ar prieš daugiau nei šimtmetį sudarytame JAV gyventojų surašymo lape.
Galbūt tai tik sutapimai. O gal – dar viena istorija, kurios pradžios reikėtų ieškoti Lietuvoje. Ir tai jau būtų visai kita kelionė – ne per Afrikos žemėlapį, o per žmonių likimus.
Alvidas JANCEVIČIUS,
istorikas, žurnalistas
(Bus daugiau)
