Besilaukiančioms, ką tik pagimdžiusioms arba auginančioms vaikus iki dvejų metų moterims ir šeimoms ir toliau bus prieinama kvalifikuotų specialistų pagalba bei konsultacijos savo namuose. Sėkmingai pasibaigus bandomiesiems šeimų lankymo projektams, šios paslaugos nuo šiol apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis ir pradedamos diegti visoje Lietuvoje.

Nuo šių metų gegužės 1 d. šeimų lankymo paslaugos apmokamos PSDF lėšomis 11-oje savivaldybių, kurios įgyvendino bandomuosius projektus. Nuo kitų metų gegužės 1 d. šios paslaugos taps prieinamos visų Lietuvos savivaldybių gyventojams.

Šeimų lankymo paslauga skirta socialiai jautrioms šeimoms, kurioms specialias žinias įgiję sveikatos priežiūros specialistai padeda saugiai pasirūpinti savo ir vaiko sveikata, suformuoti gerus motinystės įgūdžius, sumažinti galimas rizikas arba jų išvengti.

„Šeimų lankymo paslaugos padeda ugdyti šeimų sąmoningumą ir atsakomybę už jų ir jų vaikų sveikatą ir saugumą, taip pat užtikrinti nėščiųjų ir gimdyvių depresijos prevenciją. Tyrimai rodo, kad užsienio šalyse, kuriose teikiamos analogiškos paslaugos – mažesni kūdikių mirtingumo, hospitalizacijų dėl traumų, smurto prieš vaikus rodikliai, geresnė kūdikio raida, atitinkamai mažesnis kitų sveikatos priežiūros paslaugų poreikis“, – teigia sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Klinikiniai tyrimai, atlikti JAV, kur šeimų lankymo namuose programa taikoma jau daugelį metų, atskleidžia, kad įdiegus šeimų lankymo modelį, 60 proc. sumažėjo naujagimių mirtingumas, skaičiuojama ir 38 proc. mažiau vaikų (0–2 m.) hospitalizacijų dėl patiriamų traumų, fiksuojama 31 proc. mažiau smurto prieš vaikus (4–15 m.) atvejų, 46 proc. sumažėjo jaunimo (15–17 m.) suėmimų už nusikalstamas veiklas, taip pat gerėjo kūdikių raida, ilgėjo žindymo laikotarpis, didėjo žindančių motinų skaičius.

Planuojama, kad nuo 2025 m. gegužės 1 d. šeimų lankymo paslaugos bus prieinamos visose Lietuvos savivaldybėse. Prioritetas gauti paslaugą teikiamas 18 metų ir jaunesnėms moterims, pirmo vaiko besilaukiančioms 40 metų ir vyresnėms moterims, taip pat moterims, turinčioms su sveikata susijusių arba socialinių rizikos veiksnių, tokių kaip nesaikingas alkoholio ar kitų priklausomybes sukeliančių medžiagų vartojimas, nesaugi socialinė aplinka, psichikos sveikatos sutrikimai ir pan.

Šeimų lankymo specialistai, lankydami šeimą namuose, kiekvieno vizito metu įvertina motinos ir vaiko sveikatos būklę, pagal poreikį atlieka higienos ar slaugos procedūras, padeda motinai keisti gyvenimo būdą ir įpročius, konsultuoja vaiko ir motinos sveikatos, žindymo, kūdikio lavinimo, pirmųjų dantukų priežiūros ir kitais klausimais.

Šeimas namuose lanko ir konsultuoja šeimos gydytojo komandoje dirbantys akušeriai arba slaugytojai, apmokyti pagal specialią podiplominių studijų programą, kurią parengė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Papildomų specialistų parengimas numatytas panaudojant Šveicarijos-Lietuvos bendradarbiavimo lėšas.

Šeimų lankymo paslauga Lietuvoje pradėta teikti įgyvendinant 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programą „Sveikata“. Bandomųjų projektų metu, kurie buvo pradėti 2022 m., 13 specialiai apmokytų specialistų 16-oje savivaldybių reguliariai lankė 325 šeimas. Plačiau apie bandomąjį projektą skaitykite ČIA.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl šeimų lankymo paslaugų teikimo tvarkos ir šių paslaugų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis rasite ČIA.

SAM Komunikacijos skyriaus inform.

Keturių nacionalinių konsultavimo centrų – Lietuvos įtraukties švietime centro, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro bei „Diemedžio“ ugdymo centro, – specialistai sukvietė švietimo bendruomenę į konferenciją „Bendraujant įtraukties kalba: nacionalinių konsultavimo centrų dialogo diena“.

„Labai kviečiame švietimo bendruomenę naudotis nacionalinių konsultavimo centrų siūlomomis galimybėmis mokytis, atnaujinti žinias, susipažinti su pristatomais darbo metodais, kad galėtume padėti įvairių galių vaikams patirti mokymosi sėkmę“, – konferencijoje sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas. 

Nacionaliniai centrai mokytojus, mokyklų ir darželių vadovus, švietimo pagalbos specialistus, mokytojų padėjėjus kviečia į nemokamas nuotolines konsultacijas, teminius seminarus, mokymus. 

Lietuvos įtraukties švietime centras kiekvieno mėnesio pirmą antradienį organizuoja viešąsias nuotolines konsultacijas apie mokymosi sutrikimus. Artimiausia konsultacija birželio 4 d. Informacija ir naujienos https://lisc.lt/. 

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras kiekvieno mėnesio paskutinį antradienį rengia konsultacijas apie regos sutrikimus turinčių vaikų ugdymą. Artimiausia konsultacija gegužės 28 d. Informacija apie renginius https://www.lasuc.lt/moduliai-testavimui/renginiai/29 

„Diemedžio“ ugdymo centro specialistai kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį mokyklų komandas konsultuos dėl emocijų ir elgesio sutrikimus turinčių mokinių ugdymo. Artimiausia konsultacija gegužės 30 d. Informacija https://www.diemedziougdymocentras.lt/#/.  

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius teikia konsultacijas ir pedagogams, mokykloms, ir tėvams apie vaikų, mokinių, turinčių autizmo spektro sutrikimų, ugdymą. Informacija https://srvks.lt/registracija-i-konsultacijas-2/.

Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras konsultuoja apie vaikų, turinčių klausos sutrikimų, ugdymą, klausos lavinimą, kalbos mokymą. Informacija https://www.deafcenter.lt/itraukusis-ugdymas/.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inform.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmuose – vėl įspūdingas reginys: gegužės 17 d., 18.30 val. žinomiausi Europos šiuolaikinio šokio ir baleto atstovai susitinka Klaipėdoje Iškilmingame baleto gala koncerte, dedikuotame Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui.

Pasaulinio garso šokėja

Į pajūrį atvyksta Chloé Albaret - tituluojama viena geriausių pasaulio baleto ir šiuolaikinio šokio artisčių. Prancūzų baleto šokėja C. Albaret dvylika metų šoko Nyderlandų šokio teatro I (NDT I) trupėje, vadovaujamoje Paulo Lightfooto. Per dvylika metų trukusią karjerą šiame teatre, ji bendradarbiavo su daugeliu pripažintų šiuolaikinių choreografų, tarp jų su Jiríu Kyliánu, Sol León ir Paulu Lightfootu, Matsu Eku, Williamu Forsythe'u, Ohadu Naharinu, Marco Goecke, Crystal Pite, Hofeshu Shechteriu, Sharon Eyal, taip pat su trupe „Peeping Tom".

2019 m. Ch. Albaret buvo nominuota prestižiniam Nyderlandų šokio apdovanojimui „Zwaan" už „įspūdingiausią šokio pasirodymą", 2020 m. laimėjo šį apdovanojimą. 2022 m. baigusi karjerą NDT, ji tapo laisva menininke, šiuo metu ji dažnai šoka Vankuveryje (Kanada) įsikūrusioje trupėje „Ballet BC", suomių choreografo Tero Saarineno trupėje ir belgų šokio teatre „Peeping Tom". Ji taip pat bendradarbiauja su šokio trupėmis kaip choreografų Sol León ir Paulo Lightfooto bei Imre ir Marne van Opstalių asistentė-statytoja, o taip pat dažnai keliauja po Europą kaip kviestinė šokio trupių pedagogė.

Ch. Albaret baleto gala koncerte pasirodys ne tik solo numeriu, bet ir kartu su žinomu choreografu ir šokėju iš Prancūzijos Olivier Coëffard. Garsusis prancūzas šokio pradėjo mokytis Avinjono nacionalinėje šokio konservatorijoje. Septyniolikos tapo Briuselio jaunimo baleto trupės „Europa Danse Company" nariu. Vėliau taip pat šoko trupėje „Dantzaz" (Baskijos krašto Gipuskoa provincija, Ispanija) ir Thierry Malandaino trupėje Bjarice (Prancūzija). 2010 m. prisijungė prie garsiosios Nyderlandų šokio teatro (NDT) trupės. Pirmaisiais metais šoko jaunimo šokio trupėje NDT II, vadovaujamoje Geraldo Tibbso ir kuruojamoje Urtzi'o Aranburu. Vėliau perėjo į pagrindinę trupę NDT I, vadovaujamą Paulo Lightfooto. Šiandien tęsią savo meninę veiklą kaip laisvasis menininkas, dalyvauja įvairiuose projektuose – ne tik šoka, bet ir vaidina, kuria choreografiją.

Svečiai iš Ispanijos

Naujojoje KVMT didžiosios salės „Jūra" scenoje pasirodys ir  garsūs šokėjai iš Barselonos - Clémentine Telesfort ir Lisardas Tranisas. Klasikinį šokio išsilavinimą įgijusi savo tėvų įsteigtame Choreografijos centre vaikams, C. Telesfort, vėliau baigė šokio bakalauro studijas Ruano konservatorijoje ir Londono „TrinityLaban" muzikos ir šokio konservatorijoje. Dar vienerius metus tobulinosi Lidso Šiaurinės šiuolaikinio šokio mokyklos trupėje „Verve". Vėliau bendradarbiavo su choreografais Guy Naderu ir Maria Campos, Lali Ayguadé, Antonu Lachky'iu, Jamaalu Burkmaru, Paula Serrano, šokio teatru „Gecko" ir daugeliu kitų. Šiandien C. Telesfort save vadina pasaulio piliete, šokio menininke, kuri ne tik šoka, kuria choreografiją, bet ir moko šokio, režisuoja judesį, pristato ir prodiusuoja savo kūrinius bei renginius visame pasaulyje. Nuo 2017 m. menininkė bendradarbiauja su ispanų šokėju ir choreografu Lisardu Tranisu. Nuo 2019 m. abu šokėjai gyvena Barselonoje ir kuria choreografiją savo bendriems sceniniams kūriniams, kuriuose kūno judėjimas ir plastinė išraiška pajungiami komunikacijai su žiūrovais. Jų pirmas bendras kūrinys „Scotoma" (2021) buvo pristatytas daugelyje festivalių Ispanijoje ir svetur.  2023 m. jie sukūrė savo pirmąjį šokio spektaklį „La Mecànica de l'Infortuni" (Nelaimės mechanika).

Žinomiausi Latvijos ir Estijos šokėjai

Šokėjai Julija Brauer ir Darius Florianas Catana koncerte atstovaus Latvijos nacionalinį operos ir  baleto teatrą. Julija Brauer šiame teatre atlieka pagrindinius vaidmenis klasikiniuose baleto spektakliuose. Ji taip pat sukūrė Džuljetos vaidmenį Slovėnijos nacionalinio teatro Maribore spektaklyje „Radio and Juliet" (chor. Edward Clug), šoko Odetą/Odiliją Kairo nacionaliniame teatre Egipte. Su Latvijos nacionalinės operos baleto trupe gastroliavo Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Suomijoje. J. Brauer vaidmenys Latvijos nacionalinės operos spektakliuose įvertinti aukščiausiais apdovanojimais: Latvijos nacionalinės operos fondo premija (2018), Latvijos šokio premija (2019) ir Helēnos Tangijevos-Birzniecės premija (2020). Jos partneris koncerte - Darius Florianas Catana - Ciuricho šokio akademijos (Šveicarija) auklėtinis. Tarp pelnytų apdovanojimų baleto konkursuose – bronzos medalis tarptautiniame šokio festivalyje „Tanzolymp" (2019) Berlyne, Europos baleto Didysis prizas Vienoje (2020) ir sidabro medalis Baltijos baleto konkurse Rygoje (2023). 2020 m. jis tapo Latvijos nacionalinės operos baleto trupės nariu, nuo 2022 m. – baleto šokėjas-solistas.

Estijos nacionalinę operą atstovaus baleto solistai Laura Maya y Rosiers ir Jevgenijus Gribas. Laura Maya y Rosiers - Antverpeno Karališkosios baleto mokyklos absolventė, baigusi ir Miuncheno aukštosios muzikos ir Teatro mokyklos baleto akademiją. 2012 m. dalyvavo Bjarico tarptautiniame klasikinio šokio konkurse ir laimėjo bronzos medalį. Tarptautiniame šokio konkurse „Tanzolymp" (2014) Berlyne pelnė IV vietą ir stipendijas stažuotėms Miuncheno baleto akademijoje (Vokietija), klasikinio šokio mokykloje „Goh Ballet Academy" Vankuveryje (Kanada) ir Vašingtono baleto mokymų programoje (JAV). Baigusi studijas dirbo įvairiuose Europos teatruose – Flandrijos Karališkojo baleto trupėje Antverpene (Belgija), Linco teatre (Austrija), Bavarijos valstybinės operos baleto trupėje (Vokietija). Nuo 2018 m. – Estijos nacionalinio operos teatro baleto trupės šokėja, nuo 2020 m. – solistė. 2020 m. pelnė Estijos baleto sąjungos apdovanojimą kaip ryškiausia baleto šokėja, 2021 m. – Estijos draugijos fondo Klaudijos Maldutis apdovanojimą perspektyviausiems menininkams. Jevgeni Grib – estų baleto šokėjas, choreografas, Talino muzikos ir baleto mokyklos auklėtinis. 2010 m. tapo Estijos nacionalinio operos teatro baleto trupės nariu, nuo 2020 m. – vedantysis solistas. Estijos nacionaliniame operos teatre sukūrė daugybę solinių vaidmenų: Hilarionas A. Adamo balete „Žizel", pas de deux A. Adamo balete „Korsaras" ir daugelį kitų. Už darbus Estijos nacionaliniame operos teatre J. Gribas kasmetiniuose Estijos teatralų apdovanojimuose pelnė „Krištolinę kurpaitę" (2012). Menininkas taip yra Estijos šokėjų sąjungos premijos (2013) ir Estijos Prezidento apdovanojimo jaunajam kultūros veikėjui (2022) laureatas.

Atvyksta įspūdingos karjeros pasiekęs gargždiškis

Iš Gargždų kilęs Ignas Armalis baigė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyrių (mok. Danielius Kiršys), taip pačiais metais tapo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto trupės nariu. Sukurti vaidmenys LNOBT: Draugas (A. Minkaus „Don Kichotas"), Arlekinas (R. Drigo „Arlekino milijonai"), Mėnulis (A. Jasenkos „Pradžioje nebuvo nieko") ir daugelis kitų. „Baltijos baleto teatre": Straublys (V. Jakubėno „Vaivos juosta"), vaidmenys šokio spektakliuose „Kitas pasaulis", „Saulės smūgis". Su LNOBT baleto trupe gastroliavo Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kinijoje, Vokietijoje. Kartu su I. Armaliu Iškilmingame baleto gala koncerte pasirodys Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vedantiesji solistai – Kristina Gudžiūnaitė, Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius.

Kristina Gudžiūnaitė - M. K. Čiurlionio meno mokyklos baleto skyriaus absolventė. 2008–2009 m. mokėsi Heinzo Boslio fondo baleto akademijoje Miunchene. 2009–2010 m. šoko Honkongo baleto trupėje. Nuo 2010 m. – LNOBT baleto trupės solistė, nuo 2014 m. – vedančioji solistė. Tarp jos vaidmenų – Klara (L. Delibes'o „Kopelija"), Aurora, Princesė Florina, Mėlynosios paukštės pas de deux (P. Čaikovskio „Miegančioji gražuolė"), Nikija (A. Minkaus „Bajaderė"), Efė (H. S. Løvenskioldo „Silfidė"),  Gerda („Sniego karalienė" pagal S. Prokofjevo muziką), , Kitri (A. Minkaus „Don Kichotas"), Medora, Žizel (A. Adamo „Korsaras", „Žizel), Kolombina (R. Drigo „Arlekino milijonai"), ir kt.  Solistė yra daugelio tarptartinių konkursų laureatė -2008 m. „Prix de Lausanne" (Šveicarija) konkurso pusfinalio laureatė, 2006 m.  pelnė pirmąją premiją Tarptautiniame baleto konkurse Grase (Prancūzija). „Stora Daldansen" (Švedija) konkurse jai skirta pirmoji vieta ir Publikos simpatijų prizas. Šokėja taip pat buvo apdovanota Australijos baleto fondo įsteigta „Baleto talento" premija. 2014 m. nominuota „Auksinių scenos kryžių" apdovanojimams, tais pačiais metais tapo Metų baleto soliste Operos Švyturių apdovanojimuose. 2017 m. pelnė „Auksinį scenos kryžių" už Džuljetos ir Kitri vaidmenis LNOBT spektakliuose. Jonas Laucius 2015 m. baigė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyrių ir dvejų metų stažuotę Ženevos šokio centre (Šveicarija). 2013 m. Rygoje vykusiame IBBC konkurse laimėjo specialųjį prizą. Nuo 2015 m. J. Laucius dirba Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Tarp ryškiausių šiame teatre sukurtų solinių vaidmenų: Princas (S. Prokofjevo „Pelenė"), Princas (B. Pawłowskio „Snieguolė ir septyni nykštukai"), Pincas Zygfridas, pas de trois (P. Čaikovskio „Gulbių ežeras"), Princas Spragtukas,  (P. Čaikovskio „Spragtukas"), Landakamas, Konradas (A. Adamo „Korsaras"), Žygimantas Augustas („Barbora Radvilaitė"), Karalius Markas („Tristanas ir Izolda" pagal R. Wagnerio muziką), Advokatas (M. Urbaičio „Procesas") ir kt. 2016 m. LNOBT apdovanojimuose pelnė Metų baleto vilties apdovanojimą, 2018 m. tapo Metų baleto solistu.

Lietuvos ir Ukrainos baleto šokėja Olesia Šaitanova

Gimusi Sevastopolyje Kryme (Ukraina), Olesia Šaitanova 2013 m. su pagyrimu baigė Kijevo valstybinę baleto mokyklą. Tais pat metais tapo Ukrainos nacionalinio operos ir baleto teatro soliste, nuo 2016 m. yra LNOBT baleto trupės vedančioji solistė. Tarp šokėjos apdovanojimų – pirmoji vieta 6-ajame tarptautiniame Rudolfo Nurijevo baleto konkurse Budapešte (2013), pirmoji premija 4-ajame tarptautiniame Stambulo baleto konkurse (2014) ir pirmoji premija 5-ajame tarptautiniame Pekino baleto mokyklų konkurse (2014). Su įvairių teatrų baleto trupėmis O. Šaitanova gastroliavo Graikijoje, Italijoje, Japonijoje, Vokietijoje ir Korėjoje. Tarp solistės LNOBT sukurtų vaidmenų – Kitri (L. Minkaus „Don Kichotas"), Odeta-Odilė („Gulbių ežeras"), Mėlynoji paukštė, Princesė Aurora („Miegančioji gražuolė"), Klara („Spragtukas"), Žizel („Žizel"), Džuljeta („Romeo ir Džuljeta"), Medora („Korsaras"), Gamzati, Nikija („Bajaderė"), Pelenė („Pelenė"), Pakita („Pakita"), Lenė, Teismo valytoja („Procesas"), Solistė („Bolero", „Infra"), Pachita („Pachita"), Pjeretė („Arlekino milijonai"), Saulė („Pradžioje nebuvo nieko"). Anželikos Cholinos teatre ji šoko Lizą šokio spektaklyje „Pikų dama". 2018 m. jai įteikta Jurgio Žalkausko premija, 2022 m. LNOBT apdovanojimuose ji buvo paskelbta Metų baleto soliste. Solistė yra nepailstanti Ukrainos rėmėja.

Pirmą kartą KVMT scenoje - Kauno valstybinio muzikinio teatro šokėjai

Du šiuolaikinės choreografijos numerius pristatys Kauno valstybinio muzikinio teatro šokėjai: buvusi Klaipėdos VMT šokėja, dabartinė Kauno VMT baleto solistė Ana Buchovskaja-Zamulskienė ir Deividas Dulka bei jauna suomių kilmės šokėja Laura Annika Lehtonen, šiuo metu šokanti Kauno VMT baleto trupėje. Ana Buchovskaja-Zamulskienė – baleto šokėja, mokytoja, choreografė, 2007 m. baigė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menu mokyklos Baleto skyrių. 2012–2018 m. dirbo baleto šokėja-soliste Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Dirbdama Klaipėdos VMT mokė vaikus klasikinio šokio šokių mokykloje CODA (2013–2017) ir Beatos Molytės baleto mokykloje (2017–2019). Nuo 2019 m. – baleto šokėja-solistė Kauno valstybiniame muzikiniame teatre ir baleto mokytoja Nerijaus Juškos baleto mokykloje. Tarp Kauno VMT sukurtų vaidmenų – Ragana G. Verdi operoje „Makbetas", Pavasaris balete vaikams „Sniego karalienė", Bjanka A. Šenderovo balete „Dezdemona". Deividas Dulka 2021 m. baigė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyrių. 2018 m. būdamas 16-os metų atliko pirmąjį solo vaidmenį – šoko Princo partiją S. Prokofjevo balete „Pelenė". Nuo 2021 m. – Kauno valstybinio muzikinio teatro baleto trupės narys. Tarp šiame teatre sukurtų solinių vaidmenų – Džafaras, Oleksandro Rodino balete vaikams „Aladinas", Gustavas (Princas) balete „Kita Pelenės istorija" pagal Johanno Strausso jaun. muziką, Otelas Anatolijaus Šenderovo balete „Dezdemona". Laura Annika Lehtonen profesionalias šokio studijas pradėjo 2010 m. Tamperės konservatorijos šokių akademijoje. 2015–2018 m. mokėsi Suomijos nacionalinio operos ir baleto teatro mokykloje. Stažavosi Kanados nacionalinėje baleto mokykloje ir vasaros kursuose Zalcburgo tarptautinėje baleto akademijoje. Nuo 2018 m. – Kauno valstybinio muzikinio teatro baleto trupės šokėja. Šiame teatre sukūrė šiuos vaidmenis: Pavasaris, Gėlytė ir Sniego karalienė balete vaikams „Sniego karalienė", Šokėja Oleksandro Rodino balete vaikams „Aladinas" , Emilija Anatolijaus Šenderovo balete „Dezdemona".

Teatro šeimininkai pristatys geriausius ir naujausius šokio opusus

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė ir jos naujasis meno vadovas Gajus Žmavcas pristatys du naujus choreografo kūrinius (jis pats kūrė ir muziką bei kostiumus): duetą iš spektaklio „Proporcijos paletėje", pernai sukurto „NRW Junior Ballett" trupei Dortmunde (Vokietija), kurį koncerte atliks KVMT trupės solistai – „Auksinių scenos kryžių" praėjusių metų nominantė Anna Chekmarova ir šių metų laureatas Yanas Malaki bei miniatiūrą „Loop" septyniems šokėjams. Kiti du „Auksinio scenos kryžių" nominantai, KVMT baleto trupės solistai – Oleksandra Borodina ir Romanas Semenenko, drauge su kitais trupės šokėjais atliks ištrauką iš 2021 m. Klaipėdoje pristatyto Edwardo Clugo šokio spektaklio „Stabat Mater" (2013) pagal to paties pavadinimo Giovanni Battista Pergolesi kūrinį, kuriame Gajus Žmavcas pirmąkart dirbo su KVMT trupe kaip choreografo asistentas.

Ir, žinoma, bus parodytas fragmentas iš vieno labiausiai publikos dėmesio sulaukusių  teatro baleto trupės spektaklių - Alexanderio Ekmano „Kaktusų", kuriuo nuo praėjusių metų pavasario grožisi Lietvos ir Klaipėdos publika.

Dinamiškoje koncerto programoje susitiks garsūs Europos šalių šokio menininkai ir KVMT baleto trupė. Scenoje jungsis klasikinio ir šiuolaikinio šokio formos, skirtingų šokio mokyklų, kūno judesio praktikų bei kultūrinių tradicijų įtakos. Lietuvos narystės Europos sąjungoje 20-mečiui skirtas Iškilmingas baleto gala koncertas suvienys Lietuvos ir Europos šokėjus į vieną kūrybingą šeimą. Koncertas jau penktadienį, gegužės 17 d., 18.30 naujuosiuose teatro rūmuose.

 KVMT inform.

Gegužės 17 d. 18.30 val. naujuose Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmuose įvyks Iškilmingas baleto gala koncertas, dedikuotas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui. Įvairiapusėje ir dinamiškoje jo programoje susitiks garsūs Europos šalių šokio menininkai, vedantieji baleto solistai iš trijų Pabaltijo nacionalinių operos ir baleto bei  Kauno ir Klaipėdos valstybinių muzikinių teatrų artistai. Scenoje jungsis klasikinio ir šiuolaikinio šokio formos, skirtingų šokio mokyklų, kūno judesio praktikų bei kultūrinių tradicijų įtakos.

Naujojoje KVMT didžiosios salės „Jūra“ scenoje pasirodys legendiniai Nyderlandų šokio teatro (NDT)  – šokėjai Chloé Albaret ir Olivier Coëffard’as iš Prancūzijos, taip pat Barselonoje šiuo metu įsikūrę šokio menininkai Clémentine Telesfort ir Lisard’as Tranisas, savo kūryboje plėtojantys kūno judesius ir kūno kalbą kaip komunikacijos priemones, iš kurių jie kuria vaizdinius, personažus ir istorijas. Visų šių šiuolaikinio šokio menininkų dėmesio centre – kūnas kaip dramaturgijos įrankis, kasdienybė, pakylėta iki pasąmonės poetikos.

NDT šokio menininkų bendruomenei greta šokėjo ir choregrafo Olivier Coëffard’o miniatiūros „Playground“ (premjera 2018 m. NDT II projekte „Switch“) bei choreografo Parvaneh Scharafali „Bidad“ (2023, premjera festivalyje „Les Hivernales“) sąlygiškai šioje programoje atstovaus ir buvusio NDT II ir NDT I trupių šokėjo Iváno Pérezo šokio spektaklis „Flesh“ (2011, premjera NDT II), kuris 2022 m. buvo pastatytas ir Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT). Duetą iš šio spektaklio atliks LNOBT baleto trupės vedantieji solistai Kristina Gudžiūnaitė ir Ignas Armalis. Dar vienu NDT II trupei pastatytu spektakliu – Alexanderio Ekmano „Kaktusais“ (2010) – nuo praėjusių metų pavasario gali pasigrožėti ir Klaipėdos publika. Ištrauką iš šio šmaikštaus, nuotaikingo, nepaprastai techniško spektaklio atliks šešiolika KVMT baleto trupės šokėjų.

Klasikinį „baltąjį baletą“ gala koncerte reprezentuos dvi solistų poros iš Rygos ir Vilniaus nacionalinių operos ir baleto teatrų: Yuliya Brauer ir Darius Florianas Catana iš Latvijos nacionalinės operos bei Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro. Svečiai iš Estijos nacionalinės operos – baleto solistai Laura Maya y Rosiers ir Jevgenijus Gribas – atliks ištrauką iš 2022 m. šiame teatre pastatyto vyresniosios kartos estų choreografo Tiito Härmo naujo šokio spektaklio „Vakarėjantys namai“ pagal to paties pavadinimo Eduardo von Keyserlingo romaną ir Gustavo Mahlerio muziką. Ta pati pora atliks ir Laura’os Maya’os y Rosiers miniatiūrą „Cries and Whispers“ pagal Henry’io Purcello muziką.

Dar du šiuolaikinės choreografijos numerius pristatys Kauno valstybinio muzikinio teatro šokėjai: buvusi Klaipėdos VMT šokėja, dabartinė Kauno VMT baleto solistė Ana Buchovskaja-Zamulskienė ir Deividas Dulka atliks duetą pagal Philipo Glasso muziką (choreografas Gintaras Visockis), o jauna suomių kilmės šokėja Laura Annika Lehtonen, šiuo metu šokanti Kauno VMT baleto trupėje, atliks miniatiūrą „Romansas“ pagal savo tautiečių, sunkiojo roko kvarteto „Apocalyptica“ to paties pavadinimo kūrinį (choreografas Aleksandras Jankauskas).

Klaipėdoje reziduojanti baleto trupė ir jos naujasis meno vadovas Gajus Žmavcas šiame koncerte pristatys du naujus choreografo kūrinius (jis pats kūrė ir muziką bei kostiumus): duetą iš spektaklio „Proporcijos paletėje“, pernai sukurto „NRW Junior Ballett“ trupei Dortmunde (Vokietija), kurį koncerte atliks KVMT trupės solistai – „Auksinių scenos kryžių“ praėjusių metų nominantė Anna Chekmarova ir šių metų laureatas Yanas Malaki – ir miniatiūrą „Loop“ septyniems šokėjams. Kiti du „Auksinio scenos kryžių“ nominantai, KVMT baleto trupės solistai – Oleksandra Borodina ir Romanas Semenenko, drauge su kitais trupės šokėjais atliks ištrauką iš 2021 m. Klaipėdoje atgaivinto Edwardo Clugo šokio spektaklio „Stabat Mater“ (2013) pagal to paties pavadinimo Giovanni Battista Pergolesi kūrinį, kuriame Gajus Žmavcas pirmąkart dirbo su KVMT trupe kaip choreografo asistentas.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui skirtame koncerte susilies šiuolaikinio šokio įkvepiantis modernumas ir ne mažiau žavi bei išraiškinga baleto klasika. Jau dvidešimt metų esame bendra modernaus šokio ir klasikinio baleto šeima. Džiaugiamės galėdami į savo naujus teatro rūmus pakviesti šokio šeimos narius ir didžiuojamės galėdami tai pristatyti mus mylinčiai publikai!

KVMT inform.

Turbūt nerasime žmogaus, kuris nieko nežinotų apie mūsų krašto lakūną Stasį Girėną ir jo „Lituanicą“. Tačiau net daugiau nei pusę amžiaus gimtojoje jo Vytogaloje nebuvo jokio atminimo ženklo, liudijančio, jog būtent čia gimė ir užaugo Lietuvą išgarsinęs didvyris.

Atnaujintas muziejus ir jo ekspozicijos

Pagaliau gegužės 10-ąją S. Girėno gimtinėje-muziejuje atidarytas atnaujintas pastatas, kuriame skrenda ir garsioji „Lituanica“, pakeistas klėties stogas, išvedžiota nauja elektros instaliacija, lankytojų laukia kitaip atrodanti muziejaus ekspozicija. 

„Jau prieš porą metų sakiau, kad „Lituanicos“ vieta yra Vytogaloje. Ir šiandien, kai nuo S. Girėno tėviškės atkūrimo praėjo 55 m., šio lėktuvo kopijos įkurdinimas specialiai tam pastatytame pastate yra labai reikšmingas įvykis. Aviacijos muziejaus padalinys Vytogaloje yra labai praturtėjęs ir sumodernėjęs – turime ne tik autentišką S. Girėno vaikystės laikų interjerą, bet ir šiuolaikišką ekspoziciją, netgi skrydžio simuliatorių. Mano prašymu, Vyriausybė lakūno tėviškės rekonstrukcijai skyrė 180 tūkst. eurų, todėl šiandien čia svečiuojasi finansų ministrė Gintarė Skaistė“, – sakė Seimo narys Jonas Gudauskas.

„Mane dažniausiai kviečia tada, kai kalbama apie galimybę gauti finansavimą, o ne į objekto pristatymą, kai jis jau baigtas įgyvendinti. „Lituanica“ ir jos lakūnai yra visos mūsų tautos pasididžiavimas, tad Vytogala pagrįstai gali didžiuotis išauginusi didvyrį, kuriuo žavisi ne viena karta“, – kalbėjo finansų ministrė G. Skaistė.

Muziejininkė, S. Girėno muziejaus eks­pozicijos vadovė Lina Gudeliūnienė neabejoja, kad rekonstruoti pastatai, atnaujintos ekspozicijos didins muziejaus patrauklumą ir žinomumą. 

„Tauragės aeroklubo“ vardu kalbėjęs Algimantas Ivanauskas apgailestavo, jog iki šiol Vytogaloje nėra galimybės oreiviams nusileisti, tad jie gali tik praskrieti virš S. Girėno gimtinės.

Visi renginio dalyviai sutiko – didelis ar mažas, kiekvienas neišvengiamai keliame akis į dangų ir žavimės oro akrobatų viražais. Tas jausmas ne tik visus vienija, bet ir įkvepia dideliems darbams. Tad viliamasi, jog lakūno muziejaus ateitimi rūpinsis ne tik Vyriausybė, Lietuvos aviacijos muziejus, bet ir vietos bendruomenė bei rajono valdžia. 

Į ministrės susitikimą su merais žurnalistai neįleisti

Aplankiusi Vytogalą ir Laukuvą, finansų ministrės delegacija pasuko į Pagramančio regioninio parko lankytojų cent­rą Tauragės rajono Ringių kaime. Čia 

G. Skaistė turėjo susitikti su regiono me­rais. Į ją prašėsi ir žurnalistai, tačiau bu­vo paaiškinta, jog susitikimas esąs darbinis, todėl prieš posėdį su merais žurnalistams skirtos kelios minutės.

Ministrė patikslino, kad šio vizito tikslas – apžiūrėti regione finansuotus ob­jektus, kurie jau įrengti, o su merais nuspręsta aptarti klausimus dėl kito finansavimo laikotarpio.

„Aptarsime Europos Sąjungos struktūrinių fondų periodų rengimą, planus, kaip vyksta darbai regioniniu lygiu. Nes Regionų plėtros tarybos turi patvirtinti planus, kur bus investuojama per ateinantį laikotarpį. Visi daro savo namų darbus. Tikimės, jog artimiausiu metu jau startuos ir patys darbai“, – kalbėjo G. Skaistė, atskleisdama, kad ne pirmą kartą savo kadencijos metu į šį regioną atvyksta dėl aktyvių politikų kvietimo.

Jokia paslaptis, kad Tauragės regionas, o taip pat ir Šilalės rajonas, statistinėse lentelėse nuolat raudonuoja dėl vienų mažiausių atlyginimų šalyje. Finansų ministrės įsitikinimu, tai priklauso nuo logistinių kelių.

„Iš dalies daug kas priklauso nuo to, kur tu esi, logistinių kelių, nuo to, kur Tauragės regionas yra – ar toliau, ar arčiau nuo didmiesčių. Ne viskas priklauso nuo vietos valdžios. O kalbant apie valdžios koridorius sostinėje, apie Tauragės regiono valdžią galima išgirsti tik gerų žodžių, nes čia išties yra labai aktyvūs politikai: rengia investicinius projektus, stengiasi bendradarbiauti tarpusavyje, ko kai kurioms savivaldybėms tikrai trūksta“, – tikino minist­rė, detalizuodama, jog mūsų regionas yra laikomas vienu iš inovatyvių, darančių viską, kad pasistūmėtų į priekį.

Žydrūnė MILAŠĖ

Morta MIKUTYTĖ

Ž. MILAŠĖS nuotr.

Rajono dviratininkai, kovo mėnesį stovyklavę Ispanijoje, sezoną pradėjo pergalėmis. Baltijos šalių taurės varžybų 1–2 etape Latvijoje nugalėtojais tapo Augustė Audinytė, Justinas Kuizinas, Skaistė Kamilė Mikašauskaitė, Marius Zaleskis. Antrąsias vietas iškovojo Augustė Mikutytė, Hu­bertas Zaleskis, trečias liko Jomantas Venckus, o ketvir­tas – Kris­tupas Mikutis.

Utenoje vykusiose pava­sario pirmenybėse jaunučių grupėje asmeninėse lenk­tynėse laikui geriausia buvo A. Mikutytė, antrąją vietą už­ėmė A. Audinytė. Moterų gru­pėje pirmoji vieta skirta S. K. Mi­kašauskaitei, kuri nugalėjo ir grupinėse lenktynėse. Jaunesnėse amžiaus grupė­se grupinėse lenktynėse antrąsias vietas užėmė H. Zaleskis ir A. Audinytė, trečia liko A. Mikutytė.

Plento taurėje Lyduokiuose (Molėtų r.) C diviziono nu­galėtoju pripažintas H. Za­leskis.

Baltijos šalių 3–4 etape Otepėje (Estija) ir vėl dominavo kvė­darniškės: A. Mikutytė ir S. K. Mi­kašauskaitė buvo pirmos, A. Au­dinytė – antra.

Sėkmė dviratininkus lydėjo ir Lenkijoje, Liubline vykusio­se Lenkijos taurės varžybose, kur asmeninėse lenktynėse laikui A. Audinytė finišavo pirma, o A. Mikutytė – trečia. Vaikų U-12 grupėje J. Kuizinas tapo nugalėtoju, H. Zaleskis užėmė šeštąją vietą. Grupinėse lenktynėse trečia atvažiavo A. Mikutytė, H. Zaleskis liko šeštas.

Čekijoje treke skrečo rungtyje K. Mikutis finišavo trečias.

Kęstutis ČESAITIS,

treneris

AUTORIAUS nuotr.

Įgyvendinant projektą „Tūkstantmečio mokyklos II“, Ši­­la­lės savivaldybėje pasirašytos sutartys su rangovais dėl Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos, Kaltinėnų Alek­sand­ro Stulginskio, Laukuvos Norberto Vėliaus bei Pa­jūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijų remontų. 

Šilalės progimnazijoje darbus atliks UAB „Kvėdarsta“ – savivaldybė skelbia, kad šios sutarties vertė yra 440 tūkst. 440 eurų. Įmonė darbus progimna­zijos pradinių klasių pastato ant­rajame korpuse numato atlikti per metus nuo sutarties įsigaliojimo datos. Per šį laiką planuojama sutvarkyti mokyk­los vidaus patalpas: atnaujinti grindų dangą ir lubas, lauko du­ris bei langus, sienas, laiptus, santechniką, įrengti vėdinimo ir gaisrines sistemas bei išmaniuosius šviestuvus ir kt.

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio, Laukuvos Norberto Vėliaus ir Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijų remontu užsiims konkursą laimėjusi UAB „Logicor“ iš Telšių, o darbų kaina jose atitinkamai yra beveik 145 tūkst. Eur, 40,9 tūkst. Eur ir 27,4 tūkst. Eur. Remiantis sutarčių duomenimis, šiose gimnazijose statybininkai turėtų užtrukti trumpiau – 7–9 mėn., mat planuojami einamieji remontai.

Pasak Šilalės savivaldybės ad­ministracijos direktoriaus And­riaus Jančausko, Laukuvos Nor­berto Vėliaus gimnazijoje numatoma atnaujinti 3 kabinetus, juose pakeičiant šviestuvus, duris, išdažant sienas. Taip pat bus paklota nauja linoleumo danga, atnaujinta elektros instaliacija, įrengtos pakabinamos lubos, sumontuoti nauji vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai bei kt.

Kaltinėnų Aleksandro Stulgins­kio gimnazijoje planuojama septyniose patalpose atlikti pa­pras­-

tojo remonto darbus (švies­tu­vų pakeitimas, sienų išdažy­mas, vandentiekio, nuotekų vamz­džių tiesimas bei montavi­mas, durų, radiatorių keitimas ir pan.). Taip pat numatoma atnaujinti sanitarinį mazgą, įrengiant ranktūrius žmonėms su negalia, bei priešgaisrinės sig­nalizacijos sistemą. Prie gimnazijos po remonto atsiras ir pandusas, kad žmonės su negalia galėtų leng­vai patekti į vidų.

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje už numatytas lėšas žadama atnaujinti 2 kabinetus. 

Darbus miesto progimnazijoje atliks jungtinės veiklos pagrindu su UAB „Kvėdarsta“ konkurse dalyvavusi UAB „Šilalės statyba“. Jos direktorius Vaidas Kuzminskis sako, jog visi pagrindiniai griovimo darbai prasidės vos tik baigsis mokslo metai ir mokykla ištuštės – kad mokiniai nepajustų didelių nepatogumų ir ugdymo procesas nebūtų sutrikdytas.

„Per vasarą juos turėtume padaryti, kad mokiniams nereikėtų būti triukšme ir dulkėse, o kai prasidės nauji mokslo metai, atliksime visus ramesnius apdailos darbus. Pagal sutartį, remontas turėtų būti užbaigtas per metus, tačiau pasistengsime viską padaryti dar šiais metais“, – žada UAB „Šilalės statyba“ vadovas.

Kitose gimnazijose konkursą laimėjusi įmonė su remontų pradžia taip pat tikina nedelsianti. Kaip „Šilalės artojui“ sakė UAB „Logicor“ direktorius Ovidijus Simanauskas, darbai Laukuvoje jau prasidėjo, netrukus statybininkai turėtų atkeliauti ir į Kaltinėnus bei Pajūrį.

„Stengsimės viską užbaigti anksčiau ir netrikdyti mokslo metų. Bet, žinoma, niekas neapsaugotas nuo netikėtumų – statyti naują pastatą visada yra paprasčiau, nei remontuoti seną, kadangi negali žinoti, ką, pavyzdžiui, rasi, išardęs senas grindis. Tačiau tikrai dirbsime greitai“, – sakė telšiškių bendrovės vadovas. 

„Šilalės artojo“ inform.

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Blanki ir gerokai vėlavusi Prezidento rinkimų kampanija baigėsi: kaip ir prieš penkerius metus, į antrąjį turą pateko dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir Prem­jerė Ingrida Šimonytė. 

2019 m. gegužę politikos labiau neuostę kandidatai buvo išsikėlę patys, o I. Šimonytę siūlė valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Anuomet G. Nausėda II-ajame ture beveik dvigubai aplenkė oponentę, nors I-ajame pirmavo I. Šimonytė. Tiesa, skirtumas tarp jų buvo vos 0,63 proc. Arčiausiai prie šios politikų poros prieš penkerius metus buvo Saulius Skvernelis (19,58 proc.), šiemet net du kandidatai – Ignas Vėgėlė (12,47 proc.) ir Remigijus Žemaitaitis (9,35 proc.). 

Šiek tiek apie rinkimų istoriją. Šią gegužę paskyrėme 8-ojo nuo Nepriklausomybės paskelbimo 1990-aisiais ir 15-ojo po Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Lietuvos vadovo rinkimams. Kitaip sakant, per 106 metus nepriklausoma valstybė turėjo 15 Prezidentų, o jei faktiškuoju šalies vadovu pripažįstame ir Vytautą Landsbergį – po šių rinkimų jų bus 16.

Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.) Prezidento rinkimai vyko septynis kartus: 1919 m., 1922 m., 1923 m., du kartus 1926-aisiais, 1931 m. ir 1938 m. Pirmieji rinkimai įvyko 

1919 m. balandžio 4 d., praėjus daugiau nei metams po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vasario 16 d. Beje, anuomet pirmiau buvo išrinktas Prezidentas (1919 m.) ir tik po metų įvyko rinkimai į Steigiamąjį Seimą (1920 m.). 1920 m. gegužės 15 d. susirinkus Steigiamajam Seimui, Aleksand­ras Stulginskis tapo jo pirmininku ir nuo 1920 m. birželio 19 d. iki 1922 m. gruodžio 21 d. Prezidento rinkimų laikinai ėjo ir šalies vadovo pareigas.

Įdomu ir tai, jog anuomet Prezidentas buvo renkamas netiesioginiuose rinkimuose. Pirmąjį Lietuvos prezidentą 1919 m. rinko Lietuvos Valstybės Tarybos nariai. Vėliau jį iš savo atstovų rinko I, II ir III Seimo nariai. Net ir po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo iš Prezidento pareigų atsistatydinus Kaziui Griniui, Seime jau po dviejų dienų įvyko rinkimai, kurių metu Prezidentu buvo išrinktas Antanas Smetona. 1927 m. balandžio 12 d. paleidus Seimą ir artėjant Prezidento A. Smetonos kadencijos pabaigai, 1931 m. lapkričio 25 d. buvo paskelbtas Prezidento rinkimų įstatymas. Remiantis juo, šalies vadovą rinko Ypatingieji Tautos atstovai. Juos gi išrinkdavo valsčių, apskričių bei miestų tarybos.

Kaip ir šiais laikais, Prezidentas pradėdavo eiti pareigas ne nuo išrinkimo momento, bet nuo tos akimirkos, kai prisiekdavo pagal Konstitucijoje nustatytą tvarką. Prieškariu būta atvejų, kai Prezidentas buvo išrinktas ir prisiekė tą pačią dieną. Mažiausiai kandidatų į šį postą – tik vienas – buvo 1926 m. gruodžio 19 d. rinkimuose, kai Prezidentu vienvaldiškai tapo A. Smetona. Tą patį jis pakartojo ir 1931 m., ir 1938 m. rinkimuose. Daugiausiai pretendentų – keturi – Prezidentu norėjo tapti prieš pat perversmą vykusiuose rinkimuose – 1926 m. birželio 7 d., kai didele 78 II-ojo Seimo narių – rinkikų persvara laimėjo K. Grinius.

Pertrauka tarp šalies vadovo rinkimų buvo nemaža – beveik 55 sovietinės ir nacių okupacijos metai. 1993 m. vasario 14 d.

vykusiuose rinkimuose nuga­lėjo Algirdas Mykolas Brazauskas, nurungęs Vilties prezidentu vadintą Stasį Lozoraitį. Daugiausiai kandidatų į šį postą susirinko 2002 m. gruodžio 22 d. rinkimuose – net 17. Ant­rajame ture nedidele persvara Valdą Adamkų nurungė Rolandas Paksas, kuris po 14 mėnesių apkaltos būdu buvo pašalintas iš Prezidento pareigų. Tuojau pat, 2004 m. birželio 13 d., kartu su rinkimais į Europos Parlamentą, buvo surengti neeiliniai šalies vadovo rinkimai.

Neretai didesnę intrigą rinki­muose sukuria kandidatai, kuriuos apibrėžtume atsitiktiniais, ne politikais, o dažnai avantiūristais ar marginalais. Ne visi jie būdavo įregistruojami kandidatais. Ko gero, tokius rinkiminius spektaklius pradėjo pramogų verslo liūtas Arūnas Valinskas, linksminęs rinkėjus pilnais karučiais už baudą mokamų baltų centų, bet su sukurta Tautos prisikėlimo partija 2008 m. patekęs į Seimą ir net tapęs jo pirmininku. Tarp norinčiųjų tapti prezidentais netrūko garsių aktorių, visuomenės veikėjų, šiaip spalvingų asmenybių. 2019 m. rinkimuose buvo užsiregistravę tokie menkai girdėti ir svarbių politinių postų neužėmę asmenys kaip Kazimieras Juraitis, Vitas Gudiškis ar Alfonsas Butė.

Šiemet tarp pretendentų irgi netrūko panašių asmenybių, tačiau kai kurie jų nesurinko reikiamo parašų skaičiaus. Tačiau „prasmuko“ tokie veikėjai, kurie rinkėjus privertė suklusti: ar mūsų visuomenė tik­rai tokia darni, vieninga ir nusiteikusi patriotiškai? Juk prokremliniu vadinamas nuteistojo Algirdo Paleckio bendražygis Eduardas Vaitkus gavo daugiau kaip 7 proc. balsų (o kai kur net 40 proc.), t. y. pralenkė net konstitucinės teisės žinovą Dainių Žalimą. Politologus nustebino ir stiprų teisėsaugos niuksą gavusio populisto R. Žemaitaičio sėkmė – Seimo nario mandato dėl gresiančios apkaltos atsisakęs politikas šiuose rinkimuose liko ketvirtas.

Dažnai minimas reikšmingas kinų posakis: „Kad tu gyventum permainų laikais“. Tačiau, atrodo, visa Prezidento rinkimų istorija ir dabartinė jų eiga tarsi ramina: Lietuvai jie kol kas negresia.

Česlovas IŠKAUSKAS