Paminėti metai nuo karo Ukrainoje pradžios

Praėjo knygiškiausia metų savaitė – Vilniuje įvyko tarptautinė knygų mugė, atsitiesus po pandemijos vėl sutraukianti dešimtis tūkstančių skaitytojų. Joje įteiktos ir svarbiausios Lietuvos literatūrinės premijos, tarp jų – Jurgos Ivanauskaitės bei Vilniaus klubo premijos, paskelbti Knygos meno konkurso laureatai, Metų knygos rinkimų bei Lietuvos skyriaus vaikų ir paauglių literatūros nominacijos, pristatytos kinematografiškiausias 2021 m. knygos ir kt.

Aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas – garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ – šiemet įteiktas poetui Mariui Burokui. Knygų mugės tema „700 eilučių laisvei“ buvo skirta Vilniaus jubiliejui paminėti ir Ukrainos kūrėjams bei literatūrai palaikyti.

Mažos literatūrinės šventės rengiamos ir Šilalės rajone – vakar Kvėdarnoje, Kazimiero Jauniaus gimnazijoje, įvyko Klaipėdos Karalienės Luizės jaunimo centro improvizacijos užsiėmimas, o Laukuvos kultūros namuose šiandien rengiama literatūrinė-muzikinė popietė „Žmogus žodį pasėjo“, planuojamas susitikimas su vaikiškų eilėraščių knygelės „Linksmas traukinukas“ autore, pasakotoja Elena Vismantiene.

Minint metus nuo karo Ukrainoje pradžios, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) savaitgalį kvietė solidarizuotis su laisvės siekiančia Ukraina ir dalyvauti ją palaikančiuose renginiuose. Praėjusį penktadienį surengtas tarptautinis forumas „Prezidento Volodymyro Zelenskio taikos formulė: bendri Ukrainos ir Lietuvos veiksmai siekiant ilgalaikės taikos“, vakare Vienybės aikštėje vyko Ukrainos palaikymo koncertas, o šiandien minėjimas bus pratęstas su filmo „Laisvė ugnyje: Ukrainos kova už laisvę“ peržiūra ir susitikimu su režisieriumi Jevgenijum Afinejevskiu VDU studijų centre. Dokumentinė juosta pasakoja apie nuo 2014-ųjų Rusijos vykdomą agresiją prieš Ukrainą ir ragina į invazijos sukeltą humanitarinę krizę pažvelgti ukrainiečių žurnalistų, karių, gydytojų, menininkų, savanorių, dvasininkų, vaikų ir motinų akimis...

Praėjusią savaitę paskelbtas svarbiausio metų vertėjo apdovanojimo „Metų vertėjo krėslo“ nugalėtojas. Premija už 2022 m. išleistą geriausią grožinės literatūros vertimą į lietuvių kalbą paskirta kalbininkui ir vertėjui Lionginui Pažūsiui. Jis įvertintas už precizišką XVII a. anglų poeto, publicisto, mąstytojo ir visuomenės veikėjo Johno Miltono epinės poemos „Prarastasis rojus“ vertimą į lietuvių kalbą. Poma versta ne mažiau kaip 300 kartų į 57 kalbas.

Netrukus po Vasario 16-osios Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas perleido pirmą lietuvišką mėnraštį „Aušra“. Nepriklausomybės akto signataro Jono Basanavičius leidinys sutalpintas į keturias knygas, jos išleistos 2,1 tūkst. egzempliorių tiražu: 1,5 tūkst. rinkinių bus perduota šalies mokykloms, bibliotekoms, muziejams, dar 300 – lituanistinėms mokykloms. Likusius 300 rinkinių bus galima įsigyti. Aiškinamąją knygą tokiu pat tiražu planuojama išleisti iki kovo pabaigos, tuomet visos jos ir iškeliaus pas savininkus. „Aušra“ (Auszra) – pirmasis tautinis lietuvių mėnraštis, ėjęs nuo 1883 m. kovo iki 1886 m. birželio Mažojoje Lietuvoje, Ragainėje ir Tilžėje.  

Šių metų Berlyno kino festivalio pagrindinis apdovanojimas – „Auksinis lokys“ – šeštadienį atiteko dokumentiniam filmui „On the Adamant“ (Sur l'Adamant). Nicolas Philiberto juosta pasakoja apie pacientus ir slaugytojus psichiatrijos centre, įsikūrusiame unikalios plūduriuojančios struktūros, esančios Senos upėje Paryžiuje, centre. Dėl „Auksinio lokio“ šiemet varžėsi 19 filmų iš viso pasaulio. Vasario 16–26 d. vykstanti Berlinalė kartu su Kanų ir Venecijos festivaliais yra svarbiausi Europos kino festivaliai ir kasmet tampa svarbia pradžia kino industrijai. Šiemet festivalyje Baltijos šalims – Lietuvai, Latvijai ir Estija – suteiktas ypatingas – garbės viešnių statusas.

Kotryna PETRAITYTĖ