Teroras naudingas Putinui

Terorizmas niekada nėra pateisi­namas. Beprasmė žmonių žūtis vi­suo­tinai smerkiama. Teroristai tu­ri gauti tai, ko nusipelnė. Tačiau bet koks išpuolis netrukus aplim­pa ver­sijomis, detalizavimu, prog­no­­zė­mis. Šaltas protas susi­mai­šo su emocijomis, argumentai – su spė­lio­nė­mis, politika – su ideo­lo­gi­nė­mis spekuliacijomis.  

Teroristų ataka prieš pamaskvės koncertų rūmuose susirinkusius kelis tūkstančius žmonių taip pat apaugo įvairiais svarstymais. Kaip ir buvo manyta, Kremlius suskubo pasinaudoti šia tragedija, kad surengtų propagandinę ataką prieš Ukrainą. Jeigu iš pradžių Federalinė saugumo tarnyba sutiko, jog tai ILIV (Irako ir Levanto islamo valstybė, angl. ISIS arba IS) smogikų darbas (grupuotė viešai prisiėmė atsakomybę), tai netrukus Kremliaus vadovai nesikuklino su pavojingomis užuominomis: buvęs

prezidentas Dmitrijus Medvedevas pagrasino surasti ir sunaikinti „Kyjivo režimo teroristus“, o dabartinis visą parą tylėjęs Vladimiras Pu­tinas teigė, jog teroro akto vykdytojai „ju­dėjo į Ukrainos pusę, kur jiems, manoma, buvo parengtas „langas kirsti sieną“. Šią versiją kartoja ir žemesnio rango Rusijos veikėjai bei propagandistai. 

Kad Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Medvedevas dažnai priskaldo malkų savo dėl alkoholio palaido liežuvio pagalba – nieko naujo, bet Putinas turėtų žinoti, ką kalba. Tačiau jį demaskavo ne kas kitas, o Lukašenkos atstovas Maskvoje diplomatas Dmitrijus Krutojus, sakęs, jog menamus teroristus sulaikė rusų bei baltarusių pasieniečiai Briansko srityje, 16 kilometrų nuo Baltarusijos sienos, netoli Tioplij kaimelio, už 100 km nuo trijų valstybių sandūros. Kaip ukrainiečiai galėjo padėti teroristams prasmukti į Ukrainą, jei visame Rusijos pasienyje knibžda kariškių ir jis yra užminuotas? Be to, kaip rašo Meduza.io, keturi juodbruviai vyrai sėdėjo tos pačios markės automobilyje su ta pačia kamufliažine uniforma, kaip ir per išpuolį „Crocus City Hall“ rūmuose. Ar patikėsime, kad, padarę baisų nusikaltimą, jie laisvai gurkšnodami koka kolą 500 km visą naktį važiavo vienu pagrindinių Maskva–Brianskas–Gomelis keliu niekieno nestabdomi?

Bet palikime šiuos paistalus jų autoriams. Jie sukėlė pagrįstų spėjimų, jog šis teroro aktas buvo suderintas su FST. Kriminalistai dažnai klausia: kam tai naudinga? Neįtikėtina, bet – Putinui. Pirmiausia, šios žudynės taps dingstimi grąžinti Rusijoje mirties bausmę, kurią režimas galės pritaikyti ir žmogaus teisių srityje, pavyzdžiui, teisiant už tėvynės išdavimą. Šią idėją 2022 m. kovą, iškart po Rusijos karo prieš Uk­rainą pradžios, iškėlė Medvedevas, pasinaudojęs tuo, kad po 22 metų narystės režimas buvo pašalintas iš Europos Tarybos. Dūmai panaikinti moratoriu­mą aukščiausios bausmės vykdymui nebus jokių trukdžių... 

Kita vertus, ir tai bene svarbiausia – autokratui Putinui ši tragedija atriša rankas paskelbti naują 300 tūkstančių šauktinių mobilizaciją, kad su nauja jėga smogtų Ukrainai. Dar prisimename te­atro Dubrovkoje užgrobimą 2002-ųjų spalio 23 d. Tuomet čečėnų teroristai, reikalavę išvesti Rusijos kariuomenę iš Čečėnijos, užminavo teatrą ir įkaitais paėmė apie 900 miuziklo „Nord-Ost“ žiūrovų. Iš jų net 121 buvo vaikas. Tris dienas FST nesugalvojo, ką daryti, o spalio 26-osios rytą pradėjo šturmą. Prieš tai rusų OMON‘as į salę per vėdinimo sistemas prileido migdančių dujų, tačiau jų koncentracija buvo tokia stipri, kad mirė 130 žmonių, tarp jų – 10 vaikų. Penkių teroristų mirtis buvo lengvesnė: jie buvo nukauti. Tai leido Maskvai žiauriai užbaigti karą Čečėnijoje. 

Po dvejų metų – Beslanas, nedidelio miestelio Šiaurės Osetijoje mokykla, rugsėjo 1-oji. Čečėnų separatistai įkaitais paėmė beveik 1000 vaikų ir mokytojų. Šturmo metu žuvo net 330 žmonės, tarp jų – 186 vaikai. Dar prisiminkime 1999-ųjų sprogimus Maskvoje ir Buinakske, kurių metu žuvo daugiau kaip 200 žmonių. Tai tapo dingstimi Rusijos kariuomenei įžengti į Dagestaną ir okupuoti Čečėniją, kurios prezidentas Aslanas Maschadovas atsiribojo nuo teroristų veiksmų. Iškeltos bylos ilgus metus tapo Putino režimo įrankiu užgniaužti ne tik Ičkerijos pasipriešinimą bei persekioti čečėnus, bet ir žudyti savo oponentus.

Tad galima paklausti: ar Putinas, pradėjęs karus Kaukaze ir Ukrainoje, naikinantis savo kritikus, nėra toks pat teroristas, kaip tie, kurie žudynėmis nutraukė koncertą Maskvoje? Matyt, be reikalo kritikavome kadenciją baigusią Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kai ji 2014-ųjų lapkritį Rusiją pavadino teroristine valstybe ir viena iš pirmųjų pasaulio lyderių perspėjo, jog, nesustabdžius agresoriaus Putino, jo apetitas gali išplisti Europoje ir toliau... 

Česlovas IŠKAUSKAS

Atnaujinta Antradienis, 26 kovo 2024 08:07