Nauji įpročiai – dėl visų gerovės

Dabartinėmis žiniomis ir atliktais medicinos tyrimais yra patvirtinta, kad pasaulį sudrebinęs koronavirusas plinta žmonių populiacijoje ir jo užsikrėtimo kelias yra oro lašeliniu būdu, todėl neatsakingi žmonių veiksmai bei nepagrįstos abejonės priimtais sprendimais daro di­džiulę įtaką jo plitimui ir kelia grėsmę visuomenei. 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epide­mio­logė Aušra Bartulienė primena prevencines apsisaugo­jimo priemones ir pasakoja apie tai, kaip tinkamai lai­ky­tis visų rekomendacijų bei kodėl itin svarbu būti at­sakingais piliečiais. 

Kaukės apsaugo nuo užsikrėtimo

Medicinos specialistų teigimu, apsauginių kaukių dėvėjimas visuomet buvo ir bus viena pagrindinių apsisaugojimo nuo kvėpavimo takų infekcijų prevencijos priemonių, todėl koronavirusas – ne išimtis. 

„Kiekvienas žmogus, abejo­jantis kaukių apsauga, turėtų suprasti, jog šis virusas plinta oro lašeliniu būdu – kalbant, čiaudint ar kosint, iš mūsų nosiaryklės ir organizmo virusas patenka į išorę ir nuskrenda tam tikrą atstumą.

Norint sustabdyti oro lašelių plitimą bei sumažinti riziką užkrėsti aplinką ar palietus veidą užsikrėsti pačiam, rekomenduojama dėvėti kaukę, kuri dengtų nosį ir burną. Svarbu ją prispausti kuo arčiau veido iš visų pusių, kad liktų kuo mažiau tarpelių“, – pastebėjimais dalijasi A. Bar­tulienė. 

Dėvėjimo taisyklių – ne viena

Pagrindinės apsauginių kau­kių dėvėjimo taisyklės nurodo, jog vertėtų vengti liesti kaukę rankomis; nusiimti ją už galinių raištelių ir išmesti į uždarą šiukšliadėžę, po to būtinai nusiplaunant ar dezinfekuojant rankas; pakeisti kaukę nauja tada, kai dėvima tampa drėgna; nenaudoti vienkartinių kaukių pakartotinai, o panaudotas išmesti po kiek­vieno naudojimo. 

„Itin svarbu suprasti, kad įprastos medicininės kaukės nesulaiko viruso ir kartu neapsaugo nuo užsikrėtimo, jeigu yra nesilaikoma rekomenduojamo dviejų metrų atstumo tarp žmonių“, – primena A. Bar­tulienė.  

Kalbant apie kitų rūšių apsaugines kaukes, teigiama, jog nuo virusų efektyviau apsaugo aukšto filtravimo kaukės, vadinamos respiratoriais, turinčios specialų dviejų rūšių filtrą ir labai glaudžiai priglundančios prie veido. Be to, jei yra dėvima chirurginė kaukė, labai svarbi teisinga jos padėtis ant veido, o norint ją sureguliuoti, reikia prispausti metalinį nosies spaustuką.

Visos rekomendacijos yra reikšmingos

Vien tik kaukės dėvėjimas nesuteikia visiškos apsaugos, todėl negalima pamiršti kitų prevencijos priemonių: rankų higienos, kosėjimo bei čiaudėjimo etiketo ar pirštinių. 

Pasak specialistų, norint išvengti susirgimo, bene svarbiausia profilaktinė priemonė yra teisingas rankų plovi­mas. Jas rekomenduojama plau-

­­ti dažnai ir kruopščiai su vandeniu ir muilu bent 20 sekundžių. Nepamiršti suglausti delnų ir ištrinti supintų pirštų, tarpupirščių, sukamaisiais judesiais išmasažuoti nykščius ir kiekvienos rankos delnus, o rankoms nusausinti naudoti vienkartinį rankšluostį. 

Tokiu atveju, kai muilo ir vandens nėra, galima naudoti alkoholio pagrindu pagamintą rankų antiseptiką su ne mažiau kaip 60 proc. alkoholio. 

„Virusas į organizmą gali patekti per akis, nosį ir burną, todėl reikėtų stengtis kuo mažiau liesti ir čiupinėti veidą, o ypač neplautomis rankomis. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, jog negalima nuvertinti rankų higienos ir reikia sąžiningai bei atsakingai jas plauti“, – tvirtina A. Bartulienė.  

Be to, kosint ir čiaudint privalu prisidengti nosį ir burną servetėle, o jei jos neturime – sulenkta alkūne. 

Būkime socialiai atsakingi

Kiekvienas žmogus yra atsakingas ne tik už save ar savo šeimą, bet ir už aplinką, todėl tik būdami sąmoningi galėsime sumažinti užsikrėtimo riziką.  

„Natūralu, kad žmonės pripranta prie esamos situacijos ir užsimiršta, todėl pravartu vis priminti vieni kitiems apie tai, jog reikia vengti rankų paspaudimų ar glėbesčiavimosi ir laikytis dviejų metrų atstumo, dažnai vėdinti namus ar patalpas, kuriose dirbama. Taip pat labai svarbu teisingai dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugines kaukes, tinkamai plauti rankas ir nepamiršti kosėjimo bei čiaudėjimo kul­tūros. Esantiems izoliacijoje būtina laikytis izoliacijai taikomų nurodymų“, – teigia A. Bar­tulienė.

Tiesa, šiais laikais, kai dezinformacijos mastai yra beribiai, labai svarbu pasitikėti tik kompetentingų medicinos ekspertų ir mokslininkų nuomone. Todėl naujausią informaciją, susijusią su koronavirusu bei priimtais sprendimais dėl prevencinių apsaugos priemonių, vertėtų skaityti ofi­cialiuose atitinkamų įstaigų tink­lalapiuose ir jų atstovų pranešimuose. 

Lietuvos kariuomenės Stra­teginės komunikacijos depar­tamento (LK) analitikai rugsėjo mėnesį atkreipė dėmesį, kad melagingos informa­cijos taikiniu pastaruoju me­­tu tam-

­pa Sveikatos apsau­gos mi­nis­terijos (SAM) ir Vy­riau­sy­bės socialiniai tinklai, kuriuose fiksuojamas didžiausias netikrų paskyrų suaktyvėjimas. 

Šios paskyros įprastai būna imitacinio pobūdžio, kuomet naudojamos netikros profilio nuotraukos, pasivadinama išgalvotais vardu bei pavarde, o didelį komentarų srautą iš šių paskyrų tikslingai sukuria užprogramuoti robotai.

Tokios valstybinių institucijų socialiniuose tinkluose aktyviai veikiančios netik­ros paskyros sukuriamos tikslingai, siekiant klaidinti visuomenę, formuojant neigiamą įvaizdį apie institucijų veiksmus, kurių imamasi kovojant su koronavirusu. Už šių paskyrų besislepiantys ko­men­tatoriai ypač dažnai ragina nedėvėti kaukių, neklausyti valdžios nurodymų.

Todėl gyventojai kviečiami kruopščiai atsirinkti informacinius kanalus ir patikrinti prieštaringai skambančią informaciją bent trijuose skirtinguose šaltiniuose.

Projektas „Sąmoningumas – raktas į sveiką kūną ir protą“ yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija