Priimamos paraiškos paramai melioracijos sistemoms atnaujinti
Didelė dalis melioracijos inžinerinių statinių Lietuvoje yra kritinės būklės, tai daro didelę įtaką ūkininkų derliui Sigito Strazdausko nuotr.
„Dabar Panevėžio rajono laukuose ežerai tyvuliuoja. Dėl nusidėvėjusių melioracijos sistemų, įrengtų daugiau kaip prieš pusšimtį metų, ūkininkai praranda dalį, o kartais ir visą derlių“, – vasario pabaigoje teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Danguolė Kuzmienė.
Kritinė melioracijos būklė
Kaip pažymi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento Melioracijos ir infrastruktūros skyriaus patarėja Violeta Važnevičienė, valstybei nuosavybės teise priklausančių 54 proc. melioracijos inžinerinių statinių nusidėvėjimo lygis siekia net 74,4 proc. ir toliau krinta po 1 proc. kasmet.
„Iš 2,5 mln. hektarų nusausintų drenažu žemės ūkio naudmenų 2 mln. ha esantis drenažas yra kritinės būklės“, – akcentuoja ministerijos atstovė.
Pasak jos, lėšų poreikis tik blogos būklės melioracijos inžineriniams statiniams rekonstruoti yra gerokai perkopęs milijardą eurų.
„Panevėžio rajonas yra viena daugiausiai melioracijos sistemų turinčių vietovių Lietuvoje. Melioracijos sistemos įrengtos
115,5 tūkst. ha žemės plote. Ir nors pastaraisiais metais šiems įrenginiams tvarkyti rajonas gauna nemažai lėšų, atnaujinta nedidelė jų dalis. Per metus galime rekonstruoti po 180–200 kilometrų griovių, o jų rajone yra apie 2 tūkst. km. Dėl nusidėvėjusių melioracijos sistemų lietingais metais ūkininkai praranda dalį derliaus, o vietomis ir visą“, – padėtį apibūdina Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė.
Melioracijai numatyta 11,2 mln. Eur
ŽŪM, įvertinusi kritinę melioracijos inžinerinių statinių būklę, jų atnaujinimą įtraukė į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (SP). Jame numatytos intervencinės priemonės „Investicijos į melioracijos sistemas“ tikslas – pasinaudojant parama rekonstruoti esamas melioracijos sistemas, sudarant galimybes ūkiams didinti veiklos produktyvumą, užtikrinti tvarią vandens apsaugą nuo taršiųjų medžiagų.
Paraiškos paramai gauti pagal šią intervencinę priemonę priimamos nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d.
Remiamos veiklos ir šiemet joms numatytos lėšos:
• reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruoti melioracijos sistemas (4 mln. Eur);
• esamų melioracijos sistemų rekonstravimas (7,2 mln. Eur).
Galimi pareiškėjai
„Panevėžio rajono savivaldybė paraišką paramai gauti pagal intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ pateikė praėjusių metų rudenį. Nors finansavimo sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra dar nepasirašyta, suskaičiavę balus, manome, kad paramą gausime. Šias lėšas panaudosime melioracijos sistemoms atnaujinti Jotainių, Mikėnų, Vadoklių kadastro vietovėse. Tikimės sutvarkyti 19 km griovių ir du tiltus. Ir per šį kvietimą teiksime paraišką. Norime sutvarkyti Perekšlių bei Sujetų kadastro vietovės melioracijos sistemas. Ūkininkams, kurių žemėje vykdomi šie projektai, finansiškai prisidėti nereikia. Šiems projektams 65 proc. reikalingų lėšų skiriama iš SP, 35 proc. – Panevėžio rajono savivaldybės indėlis. Visi įrenginiai yra valstybės turtas, o juos sutvarkius tiesioginę naudą gaus tose teritorijose dirbantys ūkininkai“, – pažymi Z. Bakanienė.
„Ūkininkauju Biržų rajone. Dėl nusidėvėjusių melioracijos sistemų laukų būklė apgailėtina. Susibūrę į asociaciją „Papilio melioracija“ 2023 m. rudenį pateikėme paraišką paramai pagal intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ gauti. Tikimės, kad bus skirtas finansavimas“, – lūkesčiais dalijasi asociacijos pirmininkas Tomas Trečiokas, pristatydamas dar vieną pareiškėjų grupę, bei patikina, jog tarp ūkininkų dėl šios paramos nekyla nesutarimų, nors asociacija turės dengti 35 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Be savivaldybių, melioracijos sistemų naudotojų asociacijų, paraiškas paramai pagal intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ gali teikti žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai bei fizinių ir (ar) juridinių asmenų, kurių teisėtais pagrindais valdomos žemės ribos sutampa su konkrečios (rekonstruojamos) melioracijos sistemos ribomis, grupės. Visos pareiškėjų grupės paraiškas teikia kartu su savivaldybe, o jų partnerystė turi būti įtvirtinta jungtinės veiklos sutartimis.
Galima paramos suma
„Pernai teiktoje paraiškoje nurodėme didžiausią paramos sumą – 300 tūkst. Eur. Tiek pat prašysime ir per šių metų kvietimą teikdami paraišką“, – sako Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Z. Bakanienė.
Kaip nurodoma paramos teikimo taisyklėse, iki 300 tūkst. Eur parama teikiama pareiškėjams, ketinantiems rekonstruoti esamas melioracijos sistemas. Šios paramos intensyvumas – 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Planuojantiems įdiegti reguliuojamąjį drenažą į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas didžiausia galima paramos suma projektui – iki 40 tūkst. Eur. Pagal šią veiklą finansuojama 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Tinkamos investicijos
Įgyvendinantiems esamų melioracijos sistemų rekonstravimo projektus tinkamos finansuoti išlaidos yra melioracijos statinių (išskyrus drėkinimo sistemas) rekonstravimas, naujų įrenginių ir (ar) įrangos, skirtos projekto reikmėms, pirkimas.
Vykdantiems reguliuojamojo drenažo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas įdiegimo projektus tinkamomis finansuoti investicijomis laikomos reguliuojamojo drenažo sistemų naujų įrenginių ir (ar) įrangos įdiegimo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas išlaidos, aplinkosauginių investicijų įrengimo išlaidos, taip pat naujų įrenginių ir (ar) įrangos, skirtos projekto reikmėms, pirkimo išlaidos, neviršijančios turto rinkos vertės.
Pagal abi priemonės veiklas remiamos bendrosios išlaidos. Jų finansuojama dalis gali būti ne daugiau kaip 8 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, įskaitant konsultavimo projekto parengimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas, kurios negali viršyti 10 proc. projekto bendrųjų išlaidų.
