Ieškantiems savo kultūrinių šaknų – nauja knyga

Praėjusią savaitę visuomenei pristatyta nauja knyga apie Šilalės krašto dainas „Augin muni mažą“. Į ren­ginį atvyko knygos sudarytojai, ansamblis „Visi“  bei dainų pateikėjų vaikai ir anūkai. Skambėjo dai­nos bei prisiminimai, kaip jos buvo rinktos ir užrašytos.

Knyga Šilalės krašto dainos „Augin muni mažą“ sudaryta iš folkloro ansamblio „Visi“ surinktos medžiagos. Tau­tosaka Že­maitijoje pradėta kaupti 1981-aisiais, ekspedicijų metu, o 1985–1986 m. jos surengtos ir Upy­noje, Pajūryje, Kalti­nė­nuose. 

„Aš, kaip ekspertas, važiuodavau į folkloro ansamblių, kapelų, pavienių dainininkų apžiūras. Jų metu ir susipažinau su viena iš folkloro ansamb­lio vadovių iš Šilalės, sutarėme, kad atvyksime į ekspediciją, kurią pradėjome nuo Upynos“, – prisiminė „Visi“ ansamblio vadovas ir knygos sudarytojas doc. Evaldas Vyčinas.

Šių ekspedicijų metu „Visi“ surinko net 1000 dainų, taip pat šokių melodijų bei šokių aprašymų, pasakų, mįslių ir kitų tautosakos kūrinių. Tiesa, į leidinį buvo sudėta 120 dainų.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas sa­kė, jog dainos plito po visą šalį: „Žmonės tuokėsi, kėlėsi iš vienos vietos į kitą, kartu „važiuodavo“ ir dainos. Štai „Augin muni mažą“ yra pati populiariausia vestuvių daina Lie­tu­voje“.

Knygos sudarytoja, „Visi“ ansamb­lio narė prof. habil. dr. Daiva Ra­čiū­­naitė-Vyčinienė tei­gė, kad žmonėms sma­gu prisiminti senas dainas. Ta­čiau, etnomuzikologės teigimu, tos, kurios jau sudėtos į knygą, yra autentiškos, Ši­­lalės krašte atliekamos tradiciš­kai išlinguojant melodiją, savotiškai ją „iš­­tampant“, pabrėžiant atskirus skie­menis.

„Tokios dainos pasimiršta. Nors regionuose žmonės dar kalba tarmiškai, jų dainos yra visiškai išnykusios, likę tik romansai, estrada bei pan. Tos dainos, kurios pateko į šį rinkinį, įrašytos iš tų žmonių lūpų, kurie gimė XIX a. pabaigoje. Įsivaizduokime, kokio senumo yra šie kūriniai. Aišku, šiuo metu nieko panašaus jau neužrašome“, – apgailestavo „Visi“ ansamb­lio narė D. Ra­čiūnaitė-Vy­činienė.   

Anot jos, ansamblio „Visi“ branduolį sudaro aukštaičiai, pamilę Šilalės krašto dainas ekspedicijų me­tu.

„Mūsų senoliai išsaugojo, išpuoselėjo dainas savo sielose ir perdavė mums, jau­najai kartai. Tad mūsų rūpestis – kad šis brangus tautos turtas neliktų vien archyvuose ir senų žmonių atminty­je“, – akcentavo naujojo leidinio „Au­gin muni mažą“ projekto vadovė folkloristė Jo­lanta Ka­žu­­kauskienė. 

Pasak jos, 2022-ieji bu­vo svarbūs Šilalės folk­loro ansambliui „Ve­rin­ga“ – lapkričio mėnesį ansamblis šventė 20 me­­tų sukaktį, o minint šį svarbų jubiliejų, ir gi­mė idėja išleisti dainų rinkinį. Tai padaryti pavyko bendradarbiaujant su

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojais D. ir E. Vy­činais, Kultūros taryba, prie knygos išleidimo prisidėjo ir Šilalės kultūros cent­ras, ir rajono savivaldybė. Dainų tekstus pietų žemaičių tarme redagavo kalbininkas Jonas Bu­kantis. 

„Pirmas toks leidinys su natomis bei Šilalės kraštui būdinga tarme labai naudingas ir kaip mokomoji medžiaga mokytojams, ansamblių vadovams, kurie ruošia kolektyvus dainų šventėms, konkursams. Taip pat tiems, kurie reprezentuoja Šilalės kraštą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų“, – sakė projekto vadovė. 

J. Kažukauskienė neabejoja, kad knyga bus naudinga visiems, ieškan­tiems savo kultūrinių šaknų, atsi­ve­riančių per gyvą muzikavimo džiaugs­mą. 

„Liaudies kūrybos palikimas – svarbus kultūros ugdymo šaltinis: nacionalinis kultūros gaivumas priklauso nuo liaudies kūrybos gyvybingumo, mokė­jimo ją panaudoti ir globoti. Todėl šią Šilalės krašto kultūros paveldo dalelę, dainuojamąją tautosaką pietų žemaičių tarme, taip norisi išsaugoti ateinančioms kartoms. Tuo labiau, jog tik gyvas dainavimas kartu skatina mokytis burtis, sutarti ir vienas kito klausytis“, – tikino J. Kažukauskienė.

Vesta VITKUTĖ

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos studentė

AUTORĖS nuotr.