Aušrelės būrio ir kitų Upynos krašto partizanų biografijos

(Tęsinys. Pradžia Nr.3, 10, 14)

Motiejus JONČA-TRI­MI­TAS, ĄŽUOLAS (1927–1951)

Gimė 1927 m. Soda­lė­je. Auš­relės būrio partizanas. Žuvo 1951 m. gegužės 14 d. Sutkų miške kartu su 12 laisvės kovotojų. Į partizanus išėjo, nenorėdamas tarnauti sovietų armijoje, paragintas bendražygio M. Kas­pu­čio. Išei­damas su­kvie­tė draugus į savo išleistuves. Už­kas­tas Tauragėje. (Pasa­kojo Ona Šle­pavičiutė-Ge­čienė, 66 m., iš Sodalės, užr. 2001 m.; Elž­bie­ta Jončaitė-Tri­jo­nienė, 76 m., iš Sodalės, užr. 2000m.)

Juozas BUD­GI­NAS (1914–?)

Gimė 1914 m. An­tininkų k. Par­ti­zanas nuo 1945 m., Skaud­vilės vlsč. veikusio būrio va­­das. KGB agentų pagalba su­imtas 1946 m. vasario 9 d. (Pa­sa­kojo Ka­­zi­mie­ras Šet­­kus, g. 1927 m., iš Vy­to­ga­los)

Zigmas ČE­PAS-SAKALAS (1929–1951)

Gimė 1929 m. Tuščių k., Tau­ragės vlsč. 1947–1949 m. – Vy­tauto būrio partizanų ryšininkas. 1949 m. liepą įstojo į Kęstučio partizanų būrio Petro Matučio-Lakūno skyrių. Suimtas 1950 m. balandžio 13 d. Obelyno miške. Nuteistas mirties bausme, kuri įvykdyta 1951 m. gegužės 17 d. Kaune. (Pasakojo Leonas Lau­rinskas-Liūtas iš Tauragės, 75 m., užr. 2000 m.; Vytautas Gailius, 80 m., iš Vai­timėnų, užr. 2012 m.)

Jonas EITUTIS-JAUNUTIS (1929–1953)

Gimė 1929 m. Bruškių k., Ši­lalės vlsč. Nuo 1950 m. – Auš­­relės būrio partizanas. 1952 m. rugsėjo 28 d. suimtas. Sau­gu­mas norėjo jį panaudoti operatyviniams tikslams. 1950 m. kovo 30 d. J. Eitučio kvietimu į susitikimą Bruškių k. partizanai Simas Budreckas ir J. Va­ranius atėjo su dviem saugumiečiais. S. Budrecką paėmė gyvą, o J. Varanius žuvo. 1953 m. gegužės 15 d. Bruškių k. vienos operacijos metu J. Eitutis, nenorėdamas dirbti saugu­mui, bandė bėgti nuo MGB smo­gikų ir buvo nušautas. (Pasakojo Ka­zimieras Misius, g. 1942 m., iš Kvėdarnos, užr. 1998 m.)

Pranas GALINSKAS

Gimė Klabų k. Vokiečių okupacijos metais buvo LLA narys. Nuo 1945-ųjų – P. Me­ly­šaičio-Meleno būrio partizanas. 1947 m. sausio 7 d. KGB nurody­mu nužudytas agento smogiko. (Pa­sakojo K. Šet­kus)

Antanas GALMINAS – GAR­NYS, ŠIAURYS (1944–1947)

Gimė 1911 m. Kliūkių k. 1941 m. – sukilimo būrio narys, apšaudė besitraukiančią so­vietų armiją, sprogdi­no til­tus. Po karo kovojo K. Bag­do­no-Ūdros partizanų grupėje, vėliau – S. Kro­melio-Perkūno, 1947 m. – P. Dilbos-Dobilo bū­riuose. Žuvo 1947 m. lapkričio 2 d. Kreiviuose. (Pa­sa­kojo Vladas Atutis, 68 m., iš Var­sėdžių, užr. 1998 m.; Zosė Žibkutė-Ivanauskienė, 67 m., iš Varsėdžių, užr. 1995 m.)

Priekyje guli F. Gaubtys-Vytautas. I eilėje, iš kairės: Z. Paulikas-Klajūnas (trečias), II eilėje pirmas iš kairės: A. Šaltys-Šalčiūnas, antras – V. Vitkus-Žvirblis

Fridrikas GAUBTYS-MIN­DAUGAS, VYTAUTAS (1913–?)

Gimė 1913 m. Stepo­niš­kiuo­se, Piktupėnų vlsč., pasi­turinčio ūkininko šeimoje. Par­­tizanas nuo 1947 m. Nuo 1948-ųjų – Šalnos tėvūnijos va­das. 1950 m. balandžio 2 d., padedant agentui Granitui, Šal­nos štabas buvo suimtas. Par­ti­za­nai pradėjo įtarinėti F. Gaub­­tį bend­­radarbiaujant su KGB. 1950 m. gegužės 7 d. Stir­bai­­čių k., Tau­­ra­gės r., pro­vo­katoriaus F. Gaub­čio išduoti, žuvo J. Bušinskas, Z. Šat­­kus, V. Lu­ko­šius, Alta­ra­vi­čius. Jo pagalba suimti parti­zanai S. Žičkus, Z. Pau­li­kas, J. Pet­­raitis, P. Trijonis, Ona Leš­činskaitė-Akacija. P. Tri­jo­nis ir Z. Paulikas vėliau bu­vo su­šaudyti. 

Agentas F. Gaub­tys liko gyvas ir, pasikeitęs pavardę, gyveno Jonavoje (K. Šetkaus žiniomis – Joniškio r.) Vėliau persikėlė į Kaliningrado sritį. Įvairūs įvykiai ir faktai tvirtina, kad F. Gaubtys-Vy­tau­tas, paskutinis Aušrelės būrio vadas, keletą metų aktyviai talkino KGB, naikinant partizanus iki visiškos likvida­cijos. (Pasakojo L. Laurinskas–Liūtas, užr. 2000 m.; K. Šetkus)

Jonas GALMINAS-PUTI­NAS (1911–1948)

Gimė 1924 m. Kliūkių k. 1941 m. – sukilimo būrio narys. Partizanavo K. Bagdono-Ūdros grupėje, S. Kromelio-Per­kūno skyriuje. Žuvo 1948 m. balandžio 21 d. Kazbarynų miške, prie Lomių, ten ir užkastas. Vėliau perlaidotas Kal­tinėnų kapinėse. (Pasa­ko­jo L. Laurinskas-Liū­tas, užr. 2000 m.; K. Šetkus, užr. 1995 m.)

Kazys GERULIS-TIGRAS (1908–1946)

Gimė 1908 m. Kirkliuose, Skaudvilės vlsč., vidutinio ūki­­ninko šeimoje. Gyveno Kas­tauniškėje. 1944 m. įstojo į S. Bagdono partizanų grupę. Žuvo 1946 m. birželio 25 d. pasaloje Stulgiuose. (Pasakojo L. Laurinskas–Liūtas, užr. 2000 m.)

Surinko ir užrašė Klemensas LOVČIKAS (1975–2013 m.)

Nuotr. iš autoriaus archyvo

(Bus daugiau)

Atnaujinta Penktadienis, 16 kovo 2018 08:48