Specialistai ragina puoselėti tinkamus įpročius ir saugoti širdį

Medicinos srityje nuolat tobulėja diagnostikos ir gy­dymo technologijos, tačiau Lietuvoje sergamumas šir­dies ir kraujagyslių ligomis yra vienas didžiausių Eu­ropoje. Higienos instituto duomenys negailestingi: vien praėjusiais metais jos sudarė 56 proc. mirčių. Me­­dikų teigimu, riziką susirgti šiomis ligomis padidina ir netinkamas gyvenimo būdas. 

Ragina pasižadėti sau

Skaičiuojama, kad kiek­vienais metais nuo širdies ir kraujagyslių ligų pasaulyje miršta 17,5 mln. žmonių. Gerai žinomas gydytojas kardiologas Pranas Šerpytis įvardija daug priežasčių, kodėl Lietuva pagal širdies ir kraujagyslių ligas yra tarp pirmaujančių šalių. Viena iš jų – nepakankamas dėmesys savo sveikatai. Gydytojo, daug dėmesio skiriančio šių ligų prevencijai, teigimu, reikia ne tik medikų, bet ir visuomenės, valstybinių insti­tucijų bendradarbiavimo švie­čiant žmones. 

Į būtinumą rūpintis savo sveikata atkreipia dėmesį ir Lietuvos širdies asociacija. Rugsėjo pabaigoje visame pasaulyje minima Pasaulinė širdies diena. Šią dieną Pasaulinė širdies federacija kartu su Lietuvos širdies asociacija paragino kiekvieną atsakingai pradėti rūpintis savo bei artimojo širdies ir kraujagyslių būkle.

Specialistai ragina neatidėti to vėlesniam laikui, o nuo šiandien pasižadėti sau: gaminti ir valgyti sveikiau, dažniau sportuoti bei padrąsinti savo vaikus būti fiziškai aktyvesniems, nerūkyti, padėti tiems, kurie nustoja tai daryti. 

Galima nutolinti

Lietuvos širdies asociacija išplatino atvirą laišką, kuriame atkreipė dėmesį į situaciją. Pasak asociacijos prezidento kardiologo prof. Raimondo Kubiliaus, širdies ligos ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje yra pirmoji pagal dažnumą mirties priežastis. 

„Vis dėlto kiekvienas iš mūsų bent minimaliai, paprastomis priemonėmis pakoregavęs kasdienius gyvenimo įpročius, rizikos veiks­nius – rūkymą, nepakankamą fizinį aktyvumą, padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, nesubalansuotą mitybą ir pan., galime iš esmės atitolinti nebyliąsias mirtinas ligas ir išgelbėti gyvybę.

Šiuo metu žinomi daugiau nei 25 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, darantys įtaką širdies ligų išsivystymo tikimybei. Daugumą jų galima suvaldyti. Nustatyta, jog, laiku pradėjus kontroliuoti rizikos veiksnius, skatinančius širdies ir kraujagyslių ligas, galima išvengti net 80 proc. ankstyvų mirčių“, – akcentuoja profesorius. 

Ligos „jaunėja“

Pastebima, kad Lietuvos situacijai daugiausiai įtakos vis dar turi nesveika mityba, nutukimas, alkoholio varto­ji­mas, rūkymas, aukštas krau­­jospūdis bei ryžtingo ir ko­ordinuoto paties sergančiojo reagavimo į širdies ir kraujagyslių ligas stoka.

„Daugelį šių veiksnių kont­roliuoti galime asmeniškai, pavyzdžiui, pasirinkti sveiką gyvenseną, nerūkyti ar būti fiziškai aktyvesni. Tačiau kiti veiksniai, tarkime, oro užterštumas, greitai paruošiamo maisto produktų pasirinkimas – yra visų mūsų kolektyvinė atsakomybė. Žiūrint į ateitį, susirūpinimą kelia ir labai augantis paauglių nutukimas bei rūkymo paplitimas“, – į problemas dėmesį atkreipia R. Kubilius. 

Koreguoti rizikos veiksnius

Specialistų teigimu, širdies ligos neišsivysto per dieną – šis procesas vyksta daug metų. Jei dar jaunystėje pradėsime sveikiau gyventi, koreguoti rizikos veiksnius, tokius kaip žalingi įpročiai, stresas ar nesveika mityba, tai padės sulėtinti aterosklerozės procesą ir širdies ligos progresuos žymiai lėčiau. 

Pradėti galima ir nuo paprastų dalykų. Didesnis fizinis aktyvumas ne tik padeda palaikyti geras organizmo formas, bet ir mažina riebalų sankaupas kraujagyslėse. Kiekvienam žmogui fizine veikla rekomenduojama užsiimti bent 30 minučių 5 kartus per savaitę arba mažiausiai 75 min. per savaitę. 

Kardiologų pastebėjimu, rūkymo atsisakymas yra geriausias dalykas, kurį galima daryti, kad pagerintume savo širdies veiklą. Neberūkant per dvejus metus gerokai sumažėja išeminės širdies ligos išsivystymo rizika. Ir tik praėjus 15 metų nuo rūkymo metimo rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis tampa tokia kaip ir nerūkančio žmogaus. 

Nerūkantiems asmenims širdies ligų priežastimi gali tapti ir pasyvus rūkymas. Taigi atsisakius šio įpročio gerėja jūsų paties ir aplinkinių sveikata.

Rūkymas ėmė trukdyti 

Grupės G&G Sindikatas įkūrėjas ir lyderis, vokalistas, grupės dainų tekstų bei muzikos kūrėjas Gabrielius Liaudanskas (Svaras) sutinka, jog bet kokie žalingi įpročiai kenkia sveikatai. Bet apie tokius dalykus paauglystėje jis negalvojęs. 

„Taip darė visa mano aplinka ir aš dariau tą patį. Bene septyniolika metų rūkiau, labai daug rūkiau – per dieną po du pakelius“, – atvirauja pašnekovas. 

44-erių vyras teigia neberūkantis jau vienuolika metų. Jis patikina, kad rūkyti metė lengvai – svarbiausia buvo priimti sprendimą. 

„Vieną dieną nusprendžiau, jog daugiau to nedarysiu, nes supratau, kad nebegaliu apsieiti be rūkymo. Aš nemėgstu, jog už mane kažkas spręstų. Kai supratau, kad cigaretė jau bando kištis į mano gyvenimą, ir nutariau neberūkyti“, – patirtimi dalijasi muzikos kūrėjas. 

Keturiolikmečio sūnaus ir dvi­dešimties metų dukros tėtis džiaugiasi, kad jo atžalos taip pat nerūko.

Būtina kreiptis į specialistus

Medikų teigimu, ne visos širdies ligos ir sutrikimai turi aiškius bei suprantamus simptomus. Apie širdies ligas ir negalavimus praneša ne tik skausmas krūtinės srityje. Neretai apie svarbiausio mūsų organo sveikatos sutrikimus byloja ir iš pažiūros nelabai su širdimi susiję dalykai. Diskomfortas krūtinės srityje – tai vienas didžiausių širdies negalavimo simptomų, atsirandantis, kuomet užsikemša arterija ar artėja širdies smūgis. 

Kai kuriuos žmones, prieš pat ištinkant širdies smūgiui, gali imti pykinti, kilti skrandžio skausmai.  

Jei staiga apėmė silpnumas ir kartu pajutote diskomfortą krūtinės srityje, pasidarė sunku kvėpuoti ar giliai įkvėpti, patariama tuojau pat kreiptis į gydytoją. Miokar­do infarkto pradžią gali rodyti skausmas krūtinės srityje, kuris pereina į gerklę ar žandikaulį.  

Jei jaučiate didžiulį nuovargį dirbdami, arba net, pavyzdžiui, siaubingai pavargstate lipdami laiptais ar nešdami pirkinius iš automobilio, taip pat derėtų pasitikrinti širdies sveikatą. Tai daryti verčia ir mirties baimė, nerimas. 

Jeigu be jokios akivaizdžios priežasties išmuša šaltas prakaitas, kurį lydi skausmai ar diskomfortas krūtinės srityje, taip pat rekomenduojama tuojau pat kreiptis į gydytoją. 

Daugeliu atvejų kosulys gali pranešti apie plaučių problemas. Tačiau jei sergate širdies ligomis arba turite silpną širdį, ir į užsitęsusį kosulį derėtų atkreipti ypatingą dėmesį. Jei kosulys nepraeina ilgą laiką ir vis iškosėjate rožinių ar baltų gleivių, tai taip pat gali pranešti apie širdies sutrikimus.

Tinstančios pėdos, kojos, blauzdos – taip pat gali būti širdies ligų pasekmė.

Projektas „Gyvenimo kokybė – mūsų pačių rankose“ finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stip­rinimo fondo lėšomis.