Išgąsdino šaltas Lietuvos klimatas

Kryžių kalnas taivanietei paliko neišdildomą įspūdį Kryžių kalnas taivanietei paliko neišdildomą įspūdį

Taivanas – Rytų Azijoje, Taivane ir keliose ma­žesnėse salose tarp Taivano sąsiaurio bei Filipinų jūros įsikūrusi vals­tybė, oficialiai priklausanti Kinijai.

1912 metais įkurta Kinijos Respublika apėmė didžiąją žemyninės Kinijos ir Mon­­golijos dalį. Pasibaigus ant­rajam pa­sauliniam karui, kapituliavus Japonijai, Kinijos Respublika prisijungė Taivano ir Penghu sa­las. Komunistams 1949 m. laimėjus pilietinį karą prieš Kinijos nacionalistus (Guomindaną), pastarieji pa­sitraukė į Taivaną bei aplinkines jo salas ir kaip laikinąją Kinijos Respublikos sostinę įkūrė Taipėjų, o žemyninėje Ki­nijoje įsitvirtinę komunistai įkūrė Kinijos Liaudies Respubliką. Nuo tada Taivanas, kartu su Penghu, Dzinmeno, Ma­cu ir kitomis mažesnėmis salomis, tapo Kinijos Respublikai priklausančia teritorija.

Taivano plotas – 35980 kv.m, šalyje gyvena apie 24,3 mln. gyventojų. Vals­ty­­binė kalba – kinų. Taiva­nas – viena pa­žangiausių pasaulio pramoninių vals­ty­bių. Į visą pasaulį ji siunčia elektronikos bei elektros prekes, mašinas, tekstilę, sporto įrangą, televizo­rius ir laikrodžius. Že­mės labai derlingos, pagrindinis pro­duk­tas – ryžiai, taip pat auginamos cuk­ra­nendrės, kukurūzai, vaisiai, arbata. Sa­­los turi nemažą žvejybos laivyną.

Tai trumpi duomenys iš „Vi­kipedia“ puslapio internete, o pristatome Taivaną, nes norime supažindinti su taivaniete mergina, kuri ankstyvą pavasarį viešėjo Šilalėje.

23-ejų Chien-Chun Kuo iš Pingtung miesto Taivane pagal mainų programą studijuoja Vilniuje, Mykolo Romerio universitete, anglų kalbą, literatūrą ir lingvistiką. Tai tęstinės studijos – ketverius metus mergina mokėsi Taivano valstybiniame Cheng-Chi universitete. Baigusi studijas, dirbo kavinėje, kelionių agentūroje. Tačiau viliojo tolesni mokslai, kaip sakė mergina, jai patinka būti studente, tad vėl pravėrė universiteto duris. Ir negana to, nutarė pagal mainų programą išbandyti kitų šalių aukštąsias mokyklas.

Anot merginos, ji norėjusi studijuoti Japonijoje ar Len­kijoje, bet atsitiko taip, kad atvyko į Lietuvą. Apie mūsų šalį ji teigia žinojusi iš geog­rafijos pamokų: kad Lietuva yra viena iš Baltijos šalių, o iš istorijos – kad buvo okupuota sovietų sąjungos. Ir dar žino, jog Lietuva garsėja krepšiniu, o lietuviai dėl šio žaidimo yra išprotėję. Beje, jį ir ji pati mėgsta bei žaidžia universiteto komandoje tiesiog savo malonumui.

Mykolo Romerio universitete mergina teigia studijuojanti su tokiais pat jaunuoliais, atvykusiais iš kitur pagal mainų programą. Tad su lietuviais sako beveik nesusidurianti. Tačiau bendraujanti užsienietė netruko susirasti draugių socialiniame tinkle „Facebook“. O viena iš jų – šilališkė Milda, pas kurią viešėjo gerą savaitę.

„Užtikau Kimi (taip Milda va­dina savo naująją draugę) „Fa­ce­booke“, ji Lietuvoje bu­vo praleidusi tik savaitę. Pradėjome susirašinėti. Ka­dangi artinosi Velykos ir Ki­mi buvo atostogos, pakviečiau ją atvykti į Šilalę. Laiką leidžiame labai puikiai, Kimi šilta, maloni, draugiška, miela mergina, visada geros nuotaikos. Mėgsta keliauti. Kadangi atsidūrė Europoje, naudojasi proga labiau su ja susipažinti, jau pabuvojo Olandijoje, Amsterdame šventė savo gim­tadienį, ruošiasi aplankyti Lenkiją. Lietuvoje jau pabu­vojo Kaune, Klaipėdoje, Šiau­liuose. O Trakuose išvysti ledą ant Galvės ežero ir dar juo pavaikščioti Kimi buvo didžiulė naujiena“, – vertė Milda draugės pasakojimą, mums besikalbant redakcijoje, pati dar pridurdama ir nuo savęs.

Kimi šypsodamasi prisipažino, jog ypatingai ją nustebino oras. Beje, šį žodį ji ištarė lietuviškai. Žino lietuviškų  žodžių ir daugiau ir, kaip sakė nuolat su ja bend­raujanti Mil­da, jau net šiek tiek supranta mūsų kalbą, tačiau pačiai kalbėti dar sudėtinga. Žinoma, kai Taivane kovo pabaigoje temperatūra siekia 25–27 laipsnius tropinio karščio, atsidurti minusinėje yra nemažas iššūkis. Kimi sako, jog teko vilktis daugiau ir šiltesnių drabužių, o kartais net nekišti nosies į lauką. Taip pat ji juokdamasi prisipažino pirmąsyk pamačiusi sniegą. Jis labai patikęs, bet galbūt tik pirmąsias penkias minutes... Pasirodo, jis besąs šaltas... O štai tradicinė lietuviška virtuvė jai prie širdies: ypač skanūs cepelinai, kugelis. Anot Mildos, Kimi labai paprasta, atvira ir žingeidi. Geraširdė. Todėl ne tik pati ragavo lietuviško maisto, bet ir pagamino taivanietiško (pavyzdžiui, sriubos su džiovintais kiniškais grybais). Be to, atvykusi į svečius, visus ap­dalino taivanietiškomis lauk­tuvėmis.

Kimi, bet kur lankydamasi, stengiasi pamatyti ir sužinoti kuo daugiau. Ji teigia buvusi ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjime. Gerai nuteikė daugybė žmonių gat­vėse, laužai, tvyranti tarpusavio šiluma. Tiesa, šiaip lietuviai, užsienietės akimis, labai rimti (gal nenorėjo sakyti niūrūs), nesišypso, yra uždari. Tačiau pasitaikę ir išimčių: parduotuvėje draugiškas lietuvis pasiūlė jai savo pagalbą.

Viešėdama Šilalėje, Kimi, padedama Mildos, susipažino su mūsų miestu, dalyvavo šv. Mišiose Šilalės bažnyčioje. Jai tai buvo nauja, o kadangi daug ko nesuprato ir labai ilgos pamaldos, prisipažino, jog buvę nuobodoka. Juo labiau, kad Kimi išpažįsta daoiz­mo religiją. Be to, merginos kartu margino kiaušinius, šis užsiėmimas Kimi taip pat buvo naujovė. Taivanietė teigė apsilankiusi Klaipėdos jūrų muziejuje, kuris, sakė, esąs mažesnis negu pas juos. Tačiau buvo sužavėta delfinų pasirodymo. O didžiausią įspūdį jai palikęs Kryžių kalnas – merginos žodžiais, buvo nuostabu išvysti tokią daugybę  kryžių vienoje vietoje. Anot Kimi, tai unikalus reiškinys.

Mergina Lietuvoje žada bū­ti iki liepos pabaigos, kol baig­sis studijos. Paskui grįš į sa­vo miestą ir ieškosis darbo. Ži­noma, Kimi ilgisi savo tė­vų, jau­nesniosios sesers. Ir ne tik jų. Mer­ginos teigimu, jie visi gyvena kartu viena didele šeima: seneliai, tėvai, dėdės, tetos... Kimi tėvas, vystantis savo statybų verslą, planuoja statytis ats­kirą namą, kur gyvens tik jų šeima. Šiuolaikinių technologijų pagalba Kimi nesu­dėtinga  bend­rau­ti su artimaisiais, nesvarbu, kur ji bebūtų. Tad mergina džiaugiasi iš­naudojusi gali­­mybę pažin­ti ir mūsų kraštą, tradicijas bei pa­p­ročius, suradusi naujų draugų. Tai jai yra neįkainoja­ma gyvenimo patirtis.

Beje, kaip sakė Milda, Kimi labai nudžiugo, galėsianti kar­tu su drauge Lietuvoje švęs­ti ir Jo­ni­nes.

Eugenija BUDRIENĖ

Mildos SIRTAUTAITĖS nuotr.