Svarbiausia – nebijoti suklysti
Su sinologe Kristina kalbamės apie tai, kas padarė didžiausią įtaką jos pasirinkimui. Vis tik profesija – mums dar šiek tiek neįprasta.
Pasak merginos, ji išties sulaukia daug klausimų, kaip sinologija atsirado jos gyvenime.
„Tikriausiai kaip ir daugelio, mokykloje mano „kuo būti“ norai keitėsi kaip metų laikai, o apie Kiniją neturėjau nė menkiausios minties ir tikrai nemaniau, jog mano specialybė bus su ja susijusi.
Natūralu, kad apie Kiniją žinojau tik tiek, kiek supažindino geografijos ar pasaulio istorijos pamokos. Kai baigiau mokyklą, nusprendžiau kurį laiką nestoti niekur, nes niekas nebežavėjo, o stoti bet kur nemačiau prasmės. Prisimenu, kai mano draugai mėgavosi pirmais studijų (ir, aišku, studentavimo) metais, aš nerimavau ir liūdėjau, jog savęs dar neatradau. Tada mano gyvenime ir atsirado Kinija – išvažiavau ten dirbti modeliu. Sužavėjo ne tik gatvėse sklindantis egzotiško maisto kvapas, bet ir kažkas gilesnio, neapčiuopiamo. Prisimenu, kaip vieną dieną važiuodama pro metropolišką miestą Šanchajų žiūrėjau į pro akis bėgančius vaizdus, kuriuose dominavo kiniški rašmenys – hieroglifai. Pamaniau, jog būtų labai įdomu žinoti, ką jie reiškia. Tą akimirką supratau, kad tai, ko noriu mokytis ir išmokti, yra būtent kinų kalba. Nieko nelaukusi pradėjau – studijavau ir savarankiškai, ir mokyklose, labai padėjo tai, kad kelis metus ši kalba mane supo visur.
Besimokydama kinų kalbos, vis labiau žavėjausi Kinijos istorija, filosofija, kultūra. Tais dalykais, kurie dar pačioje pažinties su Kinija pradžioje įtraukė tarsi į magišką ir kartu smalsumą kurstančią būseną. Vedama noro apčiuopti tai, kas atrodė neapčiuopiama, vos tik radusi sinologijos studijų programą Vilniaus universitete nė akimirką nesudvejojau, jog ji yra tai, ko aš ieškojau“, – įsitikinusi Kristina.
Į klausimą, ar įstojus studijuoti savo (kaip manyta) svajonių specialybę, nenusivylė, ji atsako, jog kadangi pasirinkimas nebuvo ypatingai spontaniškas, o veikiau ilgai ieškotas kelias, studijomis buvo patenkinta.
„Kai studijos įsivažiavo, jomis tik dar labiau žavėjausi ir džiaugiausi. Dauguma dalykų mane mokė ne tik geriau pažinti bei tikslingiau tyrinėti mums tokį tolimą kraštą, bet kartu Kinijos filosofija iš esmės tapo mano gyvenimo dalimi. Išmokau giliau mąstyti, kas yra pasaulis, kokia yra žmogaus būtis ir kas apskritai yra žmogus. Žinoma, galbūt Kinijos filosofija nėra priimtina kiekvienam čia, Lietuvoje, bet man ji labai pritiko ir tapo artima, padėjo atsakyti į daugelį klausimų, kilusių prieš studijas. Nors studijavome teoriją, man tai buvo ir tebėra tikrų tikriausia kasdienė praktika“, – prisipažįsta mergina.
Kinija – be galo tolimas kraštas. Ar ne per tolimas tam, kad Lietuvoje būtų įmanoma rasti darbą, kuriame reikia kinų kalbos?
Tačiau Kristina paneigia šį mitą – pasak jos, dabar kaip tik daug įmonių dirba arba ieško galimybių užmegzti ryšius su milžiniška Kinijos rinka, todėl kinų kalbos mokėjimas iš tikrųjų atveria plačias karjeros galimybes.
„Galima rinktis ramų ir uždarą darbą, pavyzdžiui, vertimą raštu, arba tapti projektų vadovu ir kasdien bendrauti su klientais ar verslo partneriais. Be to, kadangi kinų kalbą vartoja daugybė žmonių, pakankamai lengva rasti darbą bet kurioje pasaulio šalyje. Šiuo metu esu kiek atitolusi nuo savo specialybės – nusprendžiau tęsti mokslus, tad pasirinkau mažiau laiko užimantį ir protinės įtampos nesukeliantį darbą. Tiesa, su kinų kalba mano ryšys nenutrūksta – esu laisvai samdoma vertėja lietuvių, anglų, kinų kalbomis. Tai leidžia nepamiršti kalbėti kiniškai, o svarbiausia – skatina tobulėti. Džiaugiuosi, kad darbą galiu puikiai suderinti su magistro studijomis. Po jų noriu grįžti į darbą, kuriame visą save galėčiau atiduoti tam, ką sugebu geriausiai – savo karjerą noriu susieti su Kinija. Nors dar tiksliai nesu apsisprendusi, kur pakrypsiu labiau – į introvertiškąją ar ekstrovertiškąją darbo pusę. Galbūt pasirinksiu derinti uždaresnį darbą su tokiu, kuriame galėčiau tiesiogiai bendrauti su žmonėmis“, – svarsto mergina.
Pasak Kristinos, pagrindinis principas, kuriuo ji vadovavosi, rinkdamasi studijas ir darbą, yra smalsumas ir noras pažinti gyvenimą – pasaulyje yra tiek daug įdomių ir žavingų dalykų, vietų, žmonių.
„Būtent tai mane verčia galvoti, jog kiekvieną dieną reikia stengtis išnaudoti kuo produktyviau, t. y. kuo daugiau pamatyti, patirti, išgyventi. Manau, nieko labai paslaptingo čia nėra – kaip sakiau, sinologijoje save atrasti bei realizuoti gali labai skirtingų tipų, temperamentų ir charakterių žmonės. Svarbiausia, kad tai nuoširdžiai patiktų ir „vežtų“ – tada motyvacija gimsta savaime. Svarbu nebijoti elgtis kitaip, nei elgiasi tavo draugai ar reikalauja artimieji. Nebijoti suklysti, o jei taip nutiko, žinoti, jog visada galima bandyti dar ir dar kartą – tol, kol atrasi save“, – ant pasirinkimų slenksčio stovintiems jaunuoliams pataria sinologė Kristina.
Kotryna PETRAITYTĖ
Nuotr. iš pašnekovės albumo
