Kaltinėniškė Kauno baseine tapo didvyre
Šių metų pradžioje neseniai duris atvėrusiame Kauno „Žalgirio“ arenos baseine skendo mažametė mergaitė. Ją išgelbėti padėjo patalpoje buvusios slaugos studentės. Tarp jų – ir iš Kaltinėnų kilusi Gabija Šerpetauskytė, kuri „Šilalės artojui“ sutiko papasakoti, kaip vyko mergaitės gelbėjimo operacija ir ką reikėtų daryti, atsidūrus panašioje situacijoje.
Kauno kolegijos bendrosios praktikos slaugos studentė G. Šerpetauskytė sako, kad diena iki šio išskirtinio įvykio buvo eilinė. Mergina po darbų su draugais nusprendė atsipalaiduoti ir pirmą kartą aplankyti naująjį „Žalgirio“ baseiną. Tačiau netrukus poilsis buvo sutrikdytas, o su bičiuliais pramogavusi kaltinėniškė išgirdo pagalbos šauksmus ir pamatė žmonių sujudimą.
„Supratome, jog situacija rimta, todėl nedvejodama pradėjau greičiau plaukti susibūrusių žmonių link. Išlipusi ir prasibrovusi pro juos pamačiau be sąmonės gulintį vaiką. Gelbėtojas jau bandė jį gaivinti, todėl šokau jam į pagalbą: priklaupusi patariau, kaip reikia teisingai uždėti ranką ant krūtinės, skaičiavau ritmą jam darant širdies masažą, o pati atlikau įpūtimus į burnytę. Netrukus mergytė atsigavo, ėmė verkti“, – prisimena Kauno kolegijos bendrosios praktikos slaugos antrakursė.
Ir tai buvo pats geriausias ženklas.
Gabija žino, kad skęstančiam į kvėpavimo takus patekęs vanduo sukelia spazmus. Todėl žmogus negali šauktis pagalbos, jam pradeda trūkti oro ir galiausiai jis netenka sąmonės. Svarbiausios yra 5–7 minutės, per kurias apmiršta smegenys, nes negauna deguonies. Slaugos studentė primena ir įspėja, jog vaiko bei suaugusio gaivinimo algoritmai skiriasi.
„Pirmiausia reikia įsitikinti, ar žmogus kvėpuoja, ar yra pulsas. Jeigu nejaučiame kvėpavimo ir pulso, tai vaiko nuo 2–12 metų gaivinimas pradedamas penkiais įpūtimais į burną, atlošus galvą, pakėlus smakrą, užspaudus nosį. Jei įpūtimai neefektyvūs, iš karto pradedame širdies masažą: vienos rankos delno pakyla uždedama ant apatinės krūtinkaulio dalies, rankos turi būti ištiestos, o paspaudimai – ritmiški.
Po įpūtimų į burną gaivinimą reikėtų atlikti algoritmu 30:2 (30 krūtinės paspaudimų ir 2 įpūtimai į burną), kaip suaugusiam. Atgavus sąmonę, būtina žmogų paversti ant šono, jog vanduo galėtų efektyviai pasišalinti ir nukentėjusysis, gulėdamas ant nugaros, neužspringtų. Tačiau svarbiausia tokioje situacijoje yra nesutrikti, nesiblaškyti, o bandyti greitai prisiminti visas taisykles, atkreipti dėmesį į tai, suvokti, ką gaiviname – suaugusį ar vaiką, ir imtis ryžtingų veiksmų“, – sako kaltinėniškė.
Paklausta, ar po gelbėjimo operacijos baseine ji nesuabejojo savo studijų pasirinkimu, mergina teigia, jog toks netikėtas išbandymas tik dar labiau sustiprino pojūtį, kad ji yra teisingame kelyje. Be to, Gabija sako įsitikinusi, jog sugeba ir tokiose kritiškose situacijose nesutrikti, viską atlikti profesionaliai, nes tikslas tik vienas – išgelbėti žmogaus gyvybę.
O kodėl ji rinkosi būtent tokią studijų kryptį?
„Nuo vaikystės domėjausi medicinos mokslu, gimnazijoje labiausiai patiko biologijos pamokos. Ne kartą teko tvarstyti ir įvairias žaizdas artimiesiems. Tokie maži dalykai skatino dar labiau domėtis šia sritimi. Man patikdavo skaityti straipsnius, tyrimus, kurie buvo susiję su žmogaus anatomija, ligomis, publikacijas įvairiomis medicinos temomis. Todėl 11–12 klasėje jau tvirtai žinojau, jog rinksiuosi slaugos studijas, nes tiesiog jaučiau, kad pagalba žmogui yra mano pašaukimas. Ir tikrai žinau, jog, baigusi kolegiją nesustosiu, ir ateityje planuoju gilinti šios srities žinias“, – sako gražiu poelgiu pasižymėjusi ir gyvybę vaikui išgelbėjusi kaltinėniškė.
Tiesa, merginos teigimu, mokantis mokykloje jai patiko save išbandyti daugelyje sričių. Pasirodo, jai prie širdies ne tik medicinos studijos, bet svarstė rinktis ir dainavimą.
„Mokydamasi gimnazijoje buvau gana veikli: šokau, dainavau, dalyvavau įvairiuose projektuose, tad stojimo pasirinkimai iš pradžių buvo labai įvairūs. Svarsčiau ir galimybę studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tačiau, manau, yra likimas, kuris ir sudėliojo gyvenimo kelią taip, jog dabar esu ten, kur jaučiuosi geriausiai“, – džiaugiasi Gabija.
Bendrosios praktikos slaugos studijos, anot pašnekovės, apima daug sričių, todėl per šiuos dvejus metus didžiąją dėmesio dalį mergina skyrė žinių įsisavinimui. Šiuo metu antrakursė atlieka praktiką Kauno klinikose. Ir, žinoma, nežada apleisti širdžiai mielos veiklos bei pomėgio – dainavimo.
Vesta VITKUTĖ
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos studentė
Nuotr. iš pašnekovės albumo
