Be šokio gyvenimas būtų pilkesnis

Prieš kelias savaites vykusiame Lietuvos Lotynų Amerikos šokių čempionate Beatričė Rupšlaukytė su partneriu Valerijumi Šylo laimėjo bronzą. Šiandien iš Šilalės kilusi mergina pasakoja, kaip ruošiasi artėjančiam Europos čempionatui ir koks Lotynų Amerikos šokis jai atrodo sudėtingiausias.

Pasak Beatričės, tai, ką patyrė Lietuvos Lotynų Amerikos šokių čempionate – neapibūdinama žodžiais. Mergina sako esanti labai laiminga pasiektu rezultatu, tuo labiau, jog jiems su šokių partneriu tai tebuvo tik antros varžybos, kai šoko drauge. Tad jiems, kaip sporti­ninkams, toks įvertinimas reiš­kia labai daug.

„Varžybų atmosfera buvo nuostabi: šokti tarp geriausių Lietuvos porų, varžytis su jomis bei laimėti trečiąją vietą yra nerealus jausmas. Visas sunkus darbas atsipirko, įkvėpė mus toliau tobulėti ir dar daugiau dirbti“, – tikina šokėja.

Ji neneigia, kad varžybų dieną netrūko streso, mat Lietuvos čempionate pasirodė po ilgokos pertraukos. Tačiau patekus į finalą, įtampa truputį nuslūgo, ir, anot B. Rupšlaukytės, pajuto didžiulį malonumą suktis ant parketo.  

„Sunkus darbas parodė, kad esame verti būti prizininkais, sužinojome savo galimybes, įver­ti­nome, ko dar trūksta ir ką reikėtų keisti. Šios varžybos labai pastūmėjo mus judėti į priekį ir nesustoti mokytis“, – džiaugiasi sportinių šokių šokėja.

Beatričė po čempionato nesiilsi, toliau intensyviai treniruojasi su savo šokių partneriu Valerijumi ir ruošiasi būsimam Europos Lotynų Amerikos šokių čempionatui, kur rungsis su stipriausiomis Senojo žemyno šokių poromis.

„Pasiruošimas vyksta jau seniai, treniruotės rengiamos ir su klubo treneriais, ir privačiai su užsienio, fizinio pasiruošimo bei baleto pagrindų specialistais. Daug dirbame ir savarankiškai, stengiamės ištobulinti kiek­vieną judesį bei žingsnelį“, – teigia B. Rupšlaukytė.

Šokėjos karjerą Beatričė pradėjo Šilalėje, ir turbūt šiandien ne vienas prisimena gu­vią mergaičiukę, jau darželyje išsiskyrusią savo lankstumu bei artistiškumu.

„Šokti pradėjau 4–5 metukų, bet niekada negalvojau, jog tai taps mano mėgstamiausia veik­la bei sportu, be kurio nebe­­įsivaizduoju savęs“, – prisipažįsta mergina.

Šiuo metu B. Rupšlaukytė su savo šokių partneriu treniruojasi Vilniaus „Ratuto“ klube. Jos

treneriai – garsūs Lietuvos spor­tinių šokių prizininkai Auš­ra ir Virginijus Visockai. Po­rą taip pat treniruoja Eglė Vi­soc­kai­tė, kuri ir pasiūlė sportininkei šokti su dabartiniu partneriu V. Šylo. Mergina džiaugiasi, jog toks sprendimas pasiteisino – nors su Valerijumi poroje yra dar tik kelis mėnesius, judviem jau pavyko tapti gerais draugais ir stipria šokių pora.

„Valerijus yra užsispyręs, be galo darbštus, malonus ir geras šokėjas bei draugas. Džiau­giuosi, kad mano šokių pasaulis ir gyvenimas pasisuko šia kryp­timi, nes šokant su juo, ma­no galimybės bei pasitikėjimas savimi išaugo labai greitai. Tikiuosi, jog ši draugystė tęsis ilgai ir kartu galėsime pasiekti aukštų rezultatų ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų“, – viliasi Lietuvos šokių čempionato prizininkė.

Paklausta, ką, jos nuomone, tu­ri gebėti geras sportinių šokių šokėjas, mergina sako, kad svarbiausia savybė yra nuošir­dumas, atsidavimas darbui ir neveidmainiavimas. Tačiau, anot Beatričės, tam reikia pastangų.

„Išlaikyti charakterį, nepasi­duoti emocijoms, parodyti savo galimybes šokyje yra svarbiausias dalykas. Taip pat būtinas fizinis bei emocinis pasiruoši­mas, ištvermė. Ge­ra emocinė būsena yra svarbu ir dėl to, jog šokėjas nusiteiktų darbui ir nepalūžtų po pirmos nesėkmės“, – sako B. Rupš­laukytė.

Šokėja pripažįsta, kad iššūkių jai nestinga. Ypač dėl to, jog tenka kruopščiai viską planuoti, o gyvenant tarp dviejų miestų (Vilniaus ir Klaipėdos), nepavyksta išvengti ir paprasčiausio fizinio nuovargio, kai tenka suderinti keliones, pamokas mokykloje bei treniruotes. Be to, Beatričė šiemet baigia dvyliktą klasę, tad atsakomybės dar daugiau.

„Tačiau suprantu, jog tai yra mano kelias, šito labai ilgai no­rėjau, ir dingsta visos blogos mintys. Stengiuosi susikaupti darbui ir daryti geriausia, ką ga­liu, skleisti teigiamą emociją bei parodyti savo tikrus jausmus šokių salėje“, – priduria ji. 

Mergina stengiasi laiko nešvaistyti ir išnaudoja kiekvieną laisvą minutę. Pavyzdžiui, kiek­vieną kartą, kai važiuoja į Vil­nių, skaito, analizuoja šokių treniruotes bei pan.

Pasak jos, salėje tenka praleisti visą dieną – nuo ryto iki vakaro, nors neneigia, jog būtų smagu turėti dar kokių pomėgių. Deja, nebelieka laiko. Nors, pavyzdžiui, visada mėgo piešti, tai padėdavo atsipalaiduoti, todėl būtų puiku vėl tuo užsiimti.

Paklausta, koks sportinių šokių stilius jai yra mieliausias, Beatričė sako, kad kiekvienas šokis jai yra artimas, labai savitas, turintis savo istoriją ir reikš­mę. Tačiau, anot merginos, vis tik labiausiai patinka romantiškoji rumba ir judrioji samba.

„Samba – šokis, kilęs iš Bra­zilijos, todėl turi įvairių įdomių muzikos ritmikų. Jį labai gera šokti, užpildyti kiekvieną inst­ru­mento garsą. Taip pat šis šokis skleidžia teigiamą emociją, nors ir yra sudėtingas. O romantiškoji rumba parodo meilę, todėl visa choreografija yra sukurta kaip savotiška istorija, skleidžianti stiprią žinutę žiūrovui“, – sako mergina.

Kaip vieną sudėtingiausių šokių ji išskiria pasodoblį – sudėtingą ispanų kilmės šokį. Jis turi daug flamenko judesių, kuriuos fiziškai sudėtinga atlikti.

„Pasodoblis yra vienas iš labiausiai dramatiškų ir, mano nuo­mone, sunkiausias iš visų Lo­­ty­nų Amerikos šokių, kuris reikalauja gero tiek fizinio, tiek emocinio pasiruošimo. Kiek­vie­­nas žingsnelis turi atitikti skambančią muziką“, – aiškina sportininkė. 

Vesta VITKUTĖ

Nuotr. iš pašnekovės albumo