Kalba – ne tik taisyklės, bet ir bendravimo kokybės atspindys
Kiekvienais metais nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios visoje Lietuvoje yra minimos Lietuvių kalbos dienos – iniciatyva, skatinanti puoselėti gimtąją kalbą, domėtis jos istorija bei taisyklingu vartojimu. Ši tradicija tęsiama jau dešimtmetį, o Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazija, kaip ir dauguma šalies ugdymo įstaigų, kasmet organizuoja įvairias kalbą puoselėjančias veiklas.
Ir šiemet progimnazijoje vyko renginiai, į kuriuos įsitraukė tiek mokiniai, tiek darbuotojai bei tėvai. Aštuntokai atliko mokyklos bendruomenės raštingumo tyrimą, visiems dalyviams garantuodami anonimiškumą – svarbiausias tikslas buvo pasitikrinti savo raštingumą žaismingu mini diktantu. Tekstas buvo pasirinktas iš lietuvių literatūros kūrinių, papildytas įdomiais, dažnai painiojamais žodžiais bei frazėmis. Diktantą rašiusiems dalyviams buvo svarbu teisingai suvokti žodžius, įrašyti praleistas raides. 8c klasės mokiniai atliko septintokų raštingumo tyrimą, kurio metu nustatė, jog mažiausiai mokinių klydo rašydami žodį „vakarienę“ (suklydo 10 iš 58), o sudėtingiausia buvo parašyti žodžius „seseriai“ ir „praris“ – juos neteisingai parašė beveik visi apklausiami septintokai (net 50 iš 58).
8a klasės mokiniai tyrė savo tėvelių bei artimųjų raštingumą. Šioje grupėje vienas dalyvis suklydo, rašydamas „pagrobs“ ir „darbščiai“, o labiausiai suklupta rašant žodžius „sutrešo“, „seseriai“, „seserėlei“ ir „praris“ (klydo 21 iš 29 dalyvavusiųjų). Organizatoriai pastebėjo, jog suaugusiesiems diktanto dalyviams seniai išmoktos taisyklės pasimiršo, tačiau džiugu, kad du tėveliai nepadarė nė vienos klaidos.
8d klasės mokiniams buvo skirta patikrinti mokyklos darbuotojų raštingumą. Kadangi ne visi suaugę bendruomenės nariai noriai įsijungė į diktantą, įrašyti raides netikėtai teko ir patiems organizatoriams. Iš viso apklausoje dalyvavo 45 bendruomenės nariai: 21 suaugęs ir 24 aštuntokai. Lyginant mokinių bei suaugusiųjų tekstus ,,Žaismingasis diktantas‘‘, pastebėta, jog kai kurie moksleiviai neskaito sakinio arba nesupranta jo prasmės, todėl atsiranda keisti ir netikslūs junginiai, pavyzdžiui, „slibinas pagrobs karalaitę ir praras“ (vietoj praris), „lapai upelyje nugrimo“ (vietoj nugrims) ir kiti panašūs beprasmiai išsireiškimai. Suaugusieji panašių klaidų nedarė. Tačiau dažnas (tiek suaugęs, tiek moksleivis) nemokėjo parašyti junginių ,,Žaliaakis Kastytis nupirko...“ bei ,,...jaunikaitis dovanoja ne seseriai, o seserėlei...“ (rašė ne seserį, o seserėlę). Rašydami kitus įsimintinos rašybos žodžius panašias klaidas darė tiek mokiniai, tiek suaugę bendruomenės nariai. Daugiausiai jų užfiksuota dėl priebalsių supanašėjimo, nosinių raidžių rašybos žodžių šaknyje bei būsimojo laiko trečiojo asmens rašybos taisyklių.
Progimnazijos 8b klasės mokiniai patikrino šeštokus. Jiems sunkiausiai sekėsi parašyti „seserėlei“ ir „sutrešo“, bet tik vienas suklydo rašydamas žodį „dygs“.
Tyrimo organizatoriai visiems nori patarti skaityti daugiau knygų ir stebėti, kaip rašomi žodžiai, rašyti ranka (diktantus, laiškus, pastabas), nes taip geriau įsimenamos taisyklės, dalyvauti viktorinose ir kalbos konkursuose, atkreipti dėmesį į dažniausiai daromas klaidas bei mokytis iš jų. Šis tyrimas parodė, kad nors daug mokyklos bendruomenės narių suvokia kalbos taisyklingumo svarbą, praktikoje vis dar pasitaiko klaidų. Aštuntokų iniciatyva paskatino mokyklos bendruomenę labiau domėtis lietuvių kalba, o rezultatai tapo įdomia medžiaga diskusijoms apie kalbos kultūrą. Šis tyrimas įrodė, jog raštas yra įgūdis, kurį reikia nuolat lavinti, kalba yra ne tik taisyklės, bet ir mūsų bendravimo kokybės atspindys! Beje, labai džiugu, kad šiais metais net aštuoniolika 7-8 klasių mokinių savo žinias norėjo pasitikrinti rašydami Nacionalinį diktantą.
Viena iš azartiškiausių ir linksmiausių veiklų – kalbos viktorina 5–8 klasių mokiniams, kurią jie atliko interaktyvioje „Kahoot“ platformoje mokytojos Linetos Dargienės sukurtoje lietuvių kalbos viktorinoje „Žodis į širdį“. Mokiniams buvo pateikti klausimai ir užduotys, susijusios su lietuvių kalbos taisyklėmis, fonetika, istorija bei įdomybėmis, pavyzdžiui, kuri lietuvių kalbos raidė yra jauniausia (raidė ū), iš kurios kalbos pasiskolinome č, š, ž (čekų). Nors viktorina buvo skirta lietuvių kalbos paminėjimui, mokiniams buvo priminti senieji žemaičių tarmės žodžiai „videlčius“, „šabalguona“ ar „rindekis“, papasakota apie mūsų krašto kalbininkus ir rašytojus.
Siekiant paskatinti mokinius domėtis savo krašto istorija, kultūra bei iškiliais žmonėmis, kurie savo veikla prisidėjo prie Šilalės garsinimo, 7 klasių mokiniai rengė projektinius darbus „Šilalės krašto šviesuolis“, kuriuos vėliau pristatė lietuvių kalbos pamokose. Šis projektas leido lavinti tiriamuosius gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą bei stiprinti pagarbą gimtajam kraštui. Kiekvienas mokinys pasirinko vieną Šilalės krašto šviesuolį – iškilų žmogų, kuris pasižymėjo literatūros mokslo, kultūros, meno, švietimo, politikos ar kitoje srityje. Tai buvo rašytojai, poetai, istorikai, mokytojai, menininkai, visuomenės veikėjai ir kitų sričių atstovai. Septintokai ieškojo informacijos ir kūrė pateiktis apie Dionizą Pošką, Aleksandrą Stulginskį, Simoną Gaudėšių, Kazimierą Jaunių, Petrą Kavaliauską, Domą ir Snieguolę Akstinus, Albiną Drukteinį, Vladą Statkevičių, Klemensą Lovčiką, Norbertą Vėlių, Jurgį Kairį. Visi darbai kruopštūs, unikalūs, atrasta įdomių, negirdėtų faktų apie mūsų krašto šviesuolius, o ir patys mokiniai teigia sužinoję nemažai naujų dalykų apie žmones, apie kuriuos anksčiau buvo tik girdėję. Mokiniams čia labai padėjo jų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Danguolė Šniaukštienė, Jurgita Gražinskienė, L. Dargienė, Zinaida Petravičienė bei Zita Kasiliauskienė.
Įdomi užduotis laukė ir pradinukų – jie turėjo išrinkti gražiausią lietuvišką žodį ir jį iliustruoti. Vaikams patys gražiausi „Mama“, „Meilė“, „Ačiū“, „Aš“, „Gimtinė“, „Taika“, „Šeima“ ir kt.
Dariaus ir Girėno progimnazijoje Lietuvių kalbos dienos suteikia galimybę kasmet ne tik prisiminti gimtosios kalbos svarbą, bet ir tampa bendruomeniškumo švente. Šie renginiai įrodo, jog lietuvių kalba – tai ne tik taisyklės ir gramatika, bet ir gyvas, vienijantis bendravimo būdas, jungiantis įvairaus amžiaus žmones.
Zita KASILIAUSKIENĖ
Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos lietuvių k. ir literatūros mokytoja metodininkė
AUTORĖS nuotr.
