Dezinformacijos raštingumo egzamine – devintokų iš Šilalės sėkmė

Suskaičiavus antrojo nacionalinio dezinformacijos raštingumo egzamino moksleiviams rezultatus, paaiškėjo, kad geriausiai jame pasirodė Kauno Karalienės Mortos mokyklos 9 LD klasė (mokytojos Nomeda Jelenskė ir Rūta Gurčinienė), surinkusi 778 iš 900 taškų, o vos keliomis dešimtimis taškų jiems nusileido Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos Ib klasė (750 taškų, mokyt. Mindaugas Armonas) ir Ukmergės Senamiesčio progimnazijos 9 klasė (734 taškai, mokyt. Danguolė Tauginienė). Egzamino rezultatai atskleidė, kad moksleiviai iš esmės geba atpažinti dezinformaciją, tačiau vis dar susiduria su sunkumais, taikydami 3 žingsnių analizės metodą.

Geriausiai 2025-ųjų nacionaliniame dezinformacijos raštingumo egzamine pasirodžiusios klasės buvo pakviestos į Vyriausybės rūmus, dalyvavo ekskursijoje, bendravo su Nacionalinio krizių valdymo cent­ro darbuotojais.

„Moksleiviai puikiai įvaldo įvairias inovacijas, yra aktyvūs socialinių tinklų vartotojai. Įsitraukus į šį technologijų pasaulį, atsiranda rizika apsigauti, pasiduoti neigiamoms įtakoms ar kliautis klaidinga informacija. Vis dėlto šių metų egzamino dalyviai puikiai susitvarkė su užduotimis ir parodė, kad geba mąstyti kritiškai, atskirti užmaskuotą melą ir atmesti dezinformaciją“, – sakė moksleivius pasveikinęs Vyriausybės kancleris Laimonas Rudys. 

Šiemet Vyriausybės kance­liarijos su dezinformacijos ana­lizės centru „Debunk.org“ organizuotame žinių patikrinime dalyvavo beveik 2500 mokinių iš daugiau kaip 130 klasių (9–12 kl.). Šiais metais teisingų atsakymų vidurkis buvo 56 proc., t. y. rezultatas buvo geresnis nei pernai (2024 m. – 33 proc.).

Pasak mokytojos N. Jelenskės, dezinformacijos tema – viena didžiausių šių dienų jaunimo aktualijų, apie kurią reikia kalbėti kuo daugiau.

Kaip teigė dezinformacijos analizės cent­ro „Debunk.org“ analitikė Jovita Tautkevičiūtė, vienas svarbiausių įrankių kovoje su dezinformacija – tai 3 žingsnių analizės metodas, padedantis kritiškai vertinti informaciją. Pasak analitikės, šio metodo esmė – susidūrus su abejotina informacija, iš eilės atsakyti sau į tris pagrindinius klausimų rinkinius: 1. kas paskelbė informaciją (šaltinis), 2. koks yra turinio tikslas ir 3. kokiame kontekste jis pateikiamas?

„Kaip parodė šių metų testas, moksleiviams dažnai pritrūksta aiškumo, kurį klausimą kuriame žingsnyje reikia kelti. Pavyzdžiui, vos gavus abejotiną informaciją, pirmiausia reikia įvertinti šaltinį: kas paskelbė žinutę, ar tai yra patikima paskyra arba svetainė, ar šaltinis turi kompetencijos ir ar yra žinoma, kas jį finansuoja? Vis dėlto daug moksleivių šio žingsnio metu dėmesį skyrė ne šaltiniui, o vaizdinėms detalėms – ieškojo, iš kur kilęs naudojamas paveikslėlis. Nors tai svarbu, vaizdo analizė priklauso antram žingsniui – turinio vertinimui. Taigi nors kai kurie klausimai buvo atpažinti teisingai, dalis moksleivių svarbius kriterijus „peršoko“ arba pritaikė netinkamu metu“, – 2025-ųjų egzaminą komentavo J. Tautkevičiūtė.

Prieš egzaminą dalyviai išklausė jos vedamą dezinforma­cijos raštingumo paskaitą, kurioje buvo kalbama apie vieną iš pagrindinių Kremliaus dezinformacijos kampanijų organizatorių – „Social Design Agency“. Ši agentūra naudoja įvairias taktikas, įskaitant netik­rų socialinių paskyrų kūrimą, dirbtinio intelekto generuojamą turinį ir netikrų svetainių kūrimą. Pasak dezinformacijos analitikės, paskaitoje buvo minima, kiek turinio vienetų bei komentarų socialiniuose tink­luose sugeneruoja ši agentūra, o teste moksleivių buvo klausiama, kiek komentarų socialiniuose tinkluose „Social Design Agency“ sugeneravo per 2024 m. pirmuosius keturis mėnesius.

„Daugiau nei pusė moksleivių atsakė teisingai – 33,9 mln. komentarų. Tačiau daugiau nei 40 proc. moksleivių rinko­si mažesnį skaičių. Ir tai geriau­siai atskleidžia, kaip sunku suvokti tikrąjį dezinformacijos mastą“, – pastebi J. Tautkevičiūtė.

Vyriausybės komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir žiniasklaida skyriaus inform.

Nuotr. iš gimnazijos archyvo