Penkios nuotykių dienos

Pajūrio Stanislovo Bir­žiškio gimnazijos 1–4 klasių mokiniai dalyvavo vasaros poilsio programoje „Minčių restauracija 2026“. Šis laikas buvo kupinas įdomių edu­kacijų, pažintinių iš­vy­kų, naujų patirčių ir nepa­mirš­tamų įspūdžių.

Pirmąją stovyklos dieną mokiniai kartu su socialine pedagoge Jurgita Rumšiene ir mokinio padėjėja Egle Bagdoniene vyko į Gintauto Grikaičio bitininkystės ūkį. Senoje, jaukioje kaimo sodyboje stovyklautojus pasitiko bityno šeimininkai, supažindinę su bičių pasauliu ir jų gyvenimu. Vaikai stebėjo bičių darbą, patys suko medų ir netgi pasigamino po vaško žvakę. Po užsiėmimų visi vaišinosi šviežiu medumi su batonu ir pienu. Kupini gerų emocijų, stovyklautojai grįždami dar aplankė Padievaičio piliakalnį.

Antroji diena buvo skirta indėniškiems nuotykiams – pradinukai, lydimi mokytojos Loretos Gedeikienės ir mokinio padėjėjos Daivos Ciparienės, vyko į Vinetu kaimą. Čia jie dalyvavo edukacinėje programoje „Jaunųjų vilkų kelias“, susipažino su indėnų gyvenimo būdu, tradicijomis ir papročiais, gavo indėniškus vardus. Taip pat stovyklautojai mokėsi šaudyti iš lanko, mėtė žiedus ant bizono ragų, išbandė ieties metimą ir kt. 

Trečiąją stovyklos dieną mo­kinukai kartu su mokinio padėjėja E. Bagdoniene ir pradinio ugdymo mokytoja Lolita Rudiene išvyko į Kelmę, pakeliui aplankydami  Kryžkalnio partizanų memorialą, skirtą kovotojams už Lietuvos laisvę pagerbti.

Kelmės krašto muziejuje, įsikūrusiame istoriniame dvare, vaikai sužinojo apie Šiaurės Amerikos indėnų buitį bei netikėtą Kelmės dvaro ryšį su indėnais, kurį sieja rašytojas Karlas Majus. Apžiūrėję indėnų palapinės maketą, lankus ir kailius, stovyklautojai pasijuto lyg tikrose prerijose. Daug džiaugsmo suteikė indėnų žaidimai, lavinę taiklumą ir komandinį darbą, o tradicinė indėniška matė bei pagal specialų receptą kepti sausainiai pradžiugino ne vieną smaližių.

Muziejuje stovyklautojai susipažino ir su senąja lietuviško kaimo piemenėlių buitimi, sužinojo, kiek daug darbo tekdavo anuometiniams vaikams, tačiau kartu atrado ir linksmąją jų kasdienybės pusę. Edukacijos metu jie patys išbandė senuosius piemenėlių žaidimus, o skaniausia išvykos dalimi tapo su lupenomis virtos bulvės ir tradicinis mirkalas iš sėmenų, druskos bei česnako. 

Vėliau mokiniai apsilankė unikaliame Mečislovo Ežerskio Lazdų muziejuje, kur nustebino šimtai įvairiausių formų lazdų, kurias, pasak muziejaus įkūrėjo, sukūrė pati gamta, o jis tik surado miške ir išsaugojo.

Neaplenkė stovyklautojai Lauksargių kaimo Tauragės r., kur dalyvavo edukacijoje „Vė­jo spalva žalia“. Buvo smalsu sužinoti, kas slypi po tokiu neįprastu pavadinimu, tad edukacijos metu jie susipažino su vėjo energetika, stebėjo vaizdo medžiagą apie vėjo jėgainių gamybą ir statybą, konstravo jų modelius bei išbandė, kaip jie veikia. Pasitelkę virtualios realybės akinius mokiniai apžiūrėjo vėjo jėgaines iš vidaus ir iš išorės, matavo vėjo stiprumą, dalyvavo viktorinoje. Vėliau edukacijoje „Žalioji žinutė“ laukė smagūs žaidimai ir naujos patirtys. 

Paskutinę stovyklos dieną mažieji keliautojai praleido Ši­lutėje, edukacija „Jomarko saldainiai“ leido pasinerti į spalvingą ir kvapnų saldainių pasaulį, žavėjosi tautodailininko Rimanto Minkaus paroda „Gražiausios pasaulio šventovės“, o Švėkšnos dvare sklaidė „Švėkšnos dvaro parko paslaptis“, išgirdo pasakojimą apie seniausią Lietuvoje dviskiautį ginkmedį, vieną seniausių šalies kukmedžių ir kt. 

Penkios stovyklos dienos padovanojo naujų draugų, daug juoko, prasmingų patirčių ir nepamirštamų akimirkų, kurios vasaros atostogas pavertė tikra atradimų kelione.

Už  išvykas ir edukacijas stovyklautojai nuoširdžiai dėkoja gimnazijos administracijai, autobusų vairuotojams Vytautui ir Viktorui, šauniam valgyklos personalui, raštinės administ­ratorei  Ritai, buhalterei Indrei bei apskaitininkei Daliai.

Jurgita RUMŠIENĖ

„Minčių restauracija 2026“ veiklų koordinatorė

AUTORĖS nuotr.