Jubiliejiniai atlaidai – atnaujintoje koplyčioje
Spalio 20-ąją Paskarbiškių koplyčioje vyko jubiliejiniai, dvidešimtieji, tituliniai Šv. Ignoto Antiochiečio atlaidai. Kelios dešimtys tikinčiųjų iš aplinkinių kaimų meldėsi po daugelio metų atnaujintoje ir visu savo grožiu nušvitusioje koplyčioje.
Paskarbiškių kaime pirmoji koplyčia, kuriai buvo suteiktas Šv. Ignaco titulas, buvo pastatyta dar 1787 m. Buvęs Kvėdarnos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonas kun. Kazys Žąsytis savo knygelėje „Kvėdarnos parapijos istorija“, išleistoje 2002 m., apie Paskarbiškių koplyčią rašė: „Dvarininkas Ignacas Silvestravičius 1787 m. Paskarbiškių kaime pastatė koplyčią. Koplyčia buvo su dviem bokštais, viduje – trys altoriai. Šalia koplyčios stovėjo varpinė, kurioje buvo 160 svarų varpas. Koplyčia turėjo visus reikalingus bažnytinius rūbus, indus ir kitus reikmenis. Kunigui nebuvo skirta žemės. Jį, vargonininką, varpininką-šlavėją išlaikė dvaras. 1809 m. čia dirbo kun. A. Mažonovičius. Vėliau nuo 1822 m. dirbo kun. Jonas Jurcevičius, nuo 1831 m. – kun. Jonas Juškevičius, nuo 1833 m. – kun. Vincentas Monstavičius, nuo 1841 m. – kun. Benediktas Daugintas, 1848–1850 m. – kun. Vladislovas Lukauskis, nuo 1860-ųjų – kun. Juozas Stankevičius. Nuo 1861 m. Paskarbiškių koplyčiai kunigas nebeskiriamas“.
Taigi kadaise čia stovėjusi Paskarbiškių Šv. Ignoto koplyčia beveik prilygo bažnyčiai. Laikui bėgant ji buvo apleista, nyko, sugriuvo iki pamatų, apaugo medžiais ir krūmais. 2001 m. šioje vietoje buvo atlikti žvalgomieji archeologijos tyrimai. Pagal šilališkio architekto, šviesios atminties Juozo Spudulio paruoštą projektą nuspręsta šioje vietoje pastatyti naują erdvią koplyčią. Šio sumanymo iniciatorėmis tapo iš netolimo Lileikėnų kaimo kilusios Skolastika ir Kazimiera Kairytės. S. Kairytė-Šerpytienė visą laiką gyveno Lileikėnuose, o K. Kairytė-Kriauza – Amerikoje. Būtent Kazimiera ir skyrė koplyčios statybai didžiąją dalį lėšų.
Atstatant koplyčią prisidėjo Rietavo miškų urėdija, Pajūrio seniūnija, daug privačių asmenų, tiek gyvenančių aplinkiniuose kaimuose, tiek išvykusių gyventi į kitas Lietuvos vietas. Parapijiečių, rėmėjų iš JAV bei geros valios žmonių pastangomis meistras Stasys Bernotas darbus užbaigė 2004 m.
Per dvidešimt metų sutręšo ir keliose vietose net įlūžo medinės koplyčios grindų lentos, nusilaupė fasado dažai, vėjai apdraskė bokštą. Praėjusiais metais Kvėdarnos parapijos klebono kun. E. Petkevičiaus paraginti ir sutelkti surinkome lėšas koplyčios grindų remontui. Neliko abejingi nei netoliese Jonaičių, Lomos, Visdžiaugų, Palaivio, Pažvėrio, Paskarbiškių, Libartų kaimuose gyvenantys tikintieji, nei vis dar nepamirštantys savo gimtojo krašto išeiviai iš šių kaimelių. Sumaniai ir taupiai darbams vadovaujant kun. E. Petkevičiui grindys buvo suremontuotos. Šiemet Kvėdarnos parapijos klebonas pateikė projekto finansavimo paraišką Šilalės rajono religinių bendruomenių rėmimo ir kultūros paveldo tvarkymo 2022–2024 m. programos projektų finansavimo atrankai ir gavo lėšų atnaujinti koplyčios fasadą ir bokštą.
Prieš titulinius Šv. Ignoto Antiochiečio atlaidus Paskarbiškių koplytėlė nušvito visu savo grožiu, todėl jubiliejiniai, dvidešimtieji atlaidai sulaukė didelio būrio tikinčiųjų. Šv. Ignoto Antiochiečio atlaidus vedė Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos vikaras, kun. Virginijus Būta, jam talkino šia koplyčia besirūpinantis Kvėdarnos parapijos klebonas kun. E. Petkevičius, Kvėdarnos parapijos zakristijonas Jeronimas Oželis, skambiomis giesmėmis Viešpatį garbino vargonininkė Rita Kiškūnienė.
Po atlaidų iškilmių, Visdžiaugų kaimo bendruomenės namuose susirinkome į Agapę. Šventinių vaišių stalą palaiminęs kun. E. Petkevičius drąsino mus tvirtam tikėjimui, linkėjo įveiklinti Šv. Ignoto Antiochiečio koplyčią, dažniau joje rinktis bendrai maldai. Skambėjo Virginijos Urbonienės ir Liucijaus Norkaus atliekamos dainos, džiaugėmės jausdami bendrystę, kuri kiekvienam žmogui yra labai svarbi.
Už nuoširdų rūpestį ir nuolatinį dėmesį Paskarbiškių Šv. Ignoto Antiochiečio koplyčiai ir ten besirenkantiems melstis esame dėkingi Kvėdarnos parapijos klebonui E. Petkevičiui, atlaidų iškilmes vedusiam kun.
V. Būtai. Kad šventė būtų įsimintina, prisidėjo daugybė žmonių. Pajūrio seniūnijos seniūnei Romai Vesčiūnienei esame dėkingi už pagalbą tvarkant koplyčios aplinką, Daivai ir Vytautui Vėlavičiams – už nuolatinę koplyčios priežiūrą, Virginijai ir Liucijui – už sukurtą šventinę nuotaiką, Visdžiaugų kaimo bendruomenės pirmininkei Virgilijai Jakienei – už suteiktas patalpas šventinei popietei, Zitai, Romui, Ramūnui ir Audriui Kasnauskiams už finansinę paramą Agapės suėjimui, už maistą – „Irmos virtuvei“, ir visiems, savo darbu, patarimais, ar piniginėmis lėšomis prisidėjusiems, kad jubiliejiniai atlaidai taptų įsimintina tikėjimo švente.
Geriausia, ką žmonės gali suteikti vieni kitiems – tai palaikymas, nuoširdus rūpestis ir vienybės pojūtis. Mylėkime, rūpinkimės vieni kitais, padėkime vieni kitiems – šiltu žodžiu, šypsena, nuoširdžiu pokalbiu, geru palinkėjimu ir veiksmu.
Violeta KASNAUSKAITĖ
Šilalės krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė
AUTORĖS nuotr.
