„Mojavos“ Šiluose gyvos ir puoselėjamos
Bažnyčia gegužės mėnesį dedikuoja Švč. Mergelei Marijai, o graži tradicija rengti šį mėnesį pamaldas ir giedoti giesmes Marijai vis dar gyva – žmonės renkasi į liaudiškai vadinamas mojavas prie koplytėlių.
„Reikia sutikti, jog ši tradicija baigia išnykti, bet mes stengiamės ją išlaikyti: kartos keičiasi, o Šiluose, prie koplyčios, susirenkame pagiedoti kiekvieną gegužės vakarą, išskyrus sekmadienius“, – sako Šilų seniūnaitė ir visų suėjimų organizatorė Danutė Vaičiulienė.
Koplyčia, prie kurios kiekvieną vakarą ateina būrys balsingų moterų, stovi palei kelią į Šilalę, A. Baranausko gatvėje. Ji pastatyta Šilų kaimo gyventojų iniciatyva dar 1939 m. balandžio 5 d. Tiesiant kelią, ji buvo nugriauta, tad 1991-aisiais atstatyta jos kopija.
Šiais vakarais oro sąlygų nesibaiminančios ir net lietui pliaupiant giedančios moterys „Šilalės artojui“ tikino, kad koplytėlės atkūrimu rūpinosi patys vietos gyventojai.
„Pinigus aukojome, kas kiek galėjome, o koplytėlės atkūrimu pasirūpino Šilų vyrai Sigitas Pipiras ir Jonas Kudirka. Gaila, kad giedotojų vyrų nebeateina, tik moterys, bet reikia pasidžiaugti, jog renkasi skirtingų kartų atstovės, o tai reiškia, kad gegužinių tradicija bus gyva ir tuomet, kai mūsų nebebus“, – viltingai kalba D. Vaičiulienė.
Penktadienio vakarą oras taip pat nelepino, bet moterys ištvermingai giedojo, meldėsi ir džiaugėsi, kad dangus jas tarsi palaimino – iškrito vos vienas kitas lašas.
„Būna, kai lyja lyg iš kibiro, bet mes nepasiduodame, mus palaiko ne tik malda, o ir bendrystė, atsakomybė už save bei savo artimuosius, visą bendruomenę. Sakoma, kad atgiedojus mėnesį, galima pelnyti asmeninius atlaidus, bet mums svarbiau, kad prisimenami jau išėję artimieji, kaimo gyventojai, kurie čia irgi kažkada giedojo, jaučiame ir siunčiame palaikymą tiems bendruomenės nariams, kurie negali būti su mumis kartu“, – mojavos maldų prasmę nusakė giedotojos.
Anksčiau kiekvienas Lietuvos kaimas turėjo namus, kurie priimdavo gegužinių giesmių giedotojus. Šiluose prie koplytėlės susiburiančioms moterims į pagalbą atskuba Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas Aloyzas Vaičiulis – jo dėka giedotojams įrengti suolai. O pačios giedotojos irgi ateina ne tuščiomis – dalijasi viena kitos gamintais gardėsiais.
Pagrindinė „užvedėja“, pasak gyventojų, yra Sicilija Sūdžiuvienė, ji ir sumanė šią tradiciją atgaivinti.
„Paprastai ateina apie 15 žmonių, tarp kurių pasitaiko ir vienas kitas naujas narys“, – giria žmones už tradicijų saugojimą ir bendruomeniškumą D. Vaičiulienė.
Ir kviečia prie maldų jungtis kitų vietovių atstovus.
Birželį, pasibaigus gegužinėms pamaldoms, Šilų gyventojai turi dar vieną gražią tradiciją – jie užsako Šv. Mišias už gyvus ir mirusius kaimo gyventojus.
Žydrūnė MILAŠĖ
AUTORĖS nuotr.