Sporto mokykla neria į verslo sūkurį

Praėjusią savaitę vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje valdančioji dauguma leido Šilalės sporto mokyklai imtis maitinimo verslo – biudžetinėje įs­taigoje įsteigė virėjos ir dviejų barmenų – kasininkų etatus. Nors viešajam sektoriui verslas lyg ir neturėtų rūpėti, politikai pakluso mero siūlymui pasitikėti ba­seiną eksploatuojančia Sporto mokyklos vadove. 

Nuomonė pasikeitė kaip oras

Daugiau nei prieš mėnesį savivaldybės tarybai pateik­tas Šilalės sporto mokyklos prašymas leisti steigti tris papildomus etatus, atrodo, nepradžiugino nei mero, nei jo aplinkos politikų. Jonas Gu­daus­kas tuomet gana griežtai atsiliepė apie biudžetininkų užmojus imtis verslo.

„Reikės ne tik etatų, bet ir įrangos. Geriausia būtų, kad atsirastų nuomotojas. Buvo išnuomoję, dabar nori patys steigti kavinę“, - atrodo, stebėjosi meras. 

„Baikit šposus, nevaliosim pinigų kišti. Tris etatus išlaikyti nemažai kainuoja. Kur dėsim tą įrangą, jei nepasiteisins?“ - antrino jam koalicijos partneris Albinas Ežerskis. 

Tačiau, praėjus mėnesiui, valdžios nuotaikos pasikeitė kaip šios vasaros oras. Sporto mokyklos direktorės Gi­tanos Jurgutienės argumentai pasirodė stipresni už bet kokią logiką. Direktorė paaiškino, kad verslininkas Ta­das Ber­ge­lis ge­gužės mėne­sį nutraukė patalpų nuomos sutartį. Prie­žas­tis su nuostoliais nesusijusi, maitinimo paslaugas teikusiai įmonei, G. Jur­gu­tienės nuomone, trukdė nepa­rankus baseino darbo grafikas. 

„Vasarą tris mėnesius baseinas nedirba, o už patalpų nuomą vis tiek reikia mokėti. Mes kitaip organizuosime darbą, taikysime kavinės veiklą prie baseino renginių – verslininkas to nenorėjo daryti“, - įtikinėjo politikus G. Jur­gutienė. 

Direktorė tvirtino išsiaiškinusi, jog kavinė, kurioje buvo pardavinėjamos tik sultys ir spurgos, per mėnesį esą uždirbdavo po 5 tūkst. eurų. Spor­to mokykla numačiusi plės­ti užkandžių asortimentą, todėl apyvarta būsianti dar didesnė – G. Jurgutienės optimistiškiausiais skaičiavimais, per mėnesį turėtų likti daugiau nei 2 tūkst. Eur pelno, o visi įdėjimai į kavinės įrangą atsipirksiantys per 10 mėnesių. Iš savivaldybės biudžeto Sporto mokykla prašo nei daug, nei mažai – per 13 tūkst. Eur. 

Tačiau meras prasitarė, jog pinigų Sporto mokykla bent jau kol kas negaus, nes biudžete laisvų lėšų nėra, todėl virtuvės įrangą siūlė įsigyti išsimokėtinai arba nuomoti. Bet tai nereiškia, kad savivaldybė į šiuos planus neinvestuos, nes mero nuomonė gali ir vėl pasikeisti. 

Valdžios aplinkos verslas? 

Verslo pradmenų egzaminą įstaigos vadovei surengę Kontrolės komiteto nariai biudžetinės įstaigos planams nepritarė. Kaipgi pritars, jei direktorė nesugebėjo atsakyti į elementariausią klausimą: 

kokį antkainio procentą planuojama taikyti baseino kavinėje ir ar iš to antkainio bus įmanoma išlaikyti tris dar­buotojus?  

Tuo tarpu Finansų, investicijų ir verslo komiteto nariai tik klausėsi mero samprotavimų apie Sporto mokyklos misiją. Vienintelis A. Ežerskis puse lūpų prasitarė, jog visgi gal geriau būtų patalpas išnuomoti.  

Tarybos posėdyje padėtį gel­­bėti ėmėsi verslininkė Ge­­no­­vaitė Damulienė, pa­aiškinu­si baseino nelankantiems nesusipratėliams, kad „blogai, jei nusivedęs vaiką į basei­ną, negali atsigerti sulčių“. Pri­va­tininkai, pasak tarybos narės, siekia pelno, o reikia, jog toks verslas prisi­dė­tų prie bendros baseino veiklos. 

Sporto mokyklos direktorė G. Jurgutienė tvirtino siūliusi verslininkams nuomoti baseiną, bet esą niekas neatsiliepė.

„Reikia didelių įdėjimų, nes yra tik plikos sienos. No­rin­čiųjų investuoti neatsirado“, - pareiškė direktorė, tačiau nutylėjo, kur ir kaip ieškojo tų investuotojų, jei apie baseino patalpų nuomą daugelis rajono verslininkų tikina nė negirdėję...

Priėmus tarybos sprendimą, atsirado net ironiškai siūliusių pasižvalgyti aplink, pasvarstyti, kas tuo suinteresuotas, ir leidusių suprasti, kad galbūt valdžios verslas valdžią ir maitins... 

Brangs baseino paslaugos 

Šilalės rajono meras J. Gu­dauskas pripažįsta, jog Spor­to mokykla neturėtų užsiimti jokiu verslu, nes jos tikslas yra skatinti moksleivius sportuoti. Bet jei jau šiai įstaigai buvo patikėtas baseinas, tai, matyt, galima patikėti ir kavinę. 

„Esame vienintelis baseinas Lietuvoje, kuriam nerei­kia savivaldybės dotacijų. Vi­si aplinkiniai baseinai be to neišgyvena. Iš 26 etatų savivaldybės lėšomis išlaikomi tik devyni“, - gyrėsi G. Jur­gu­tienė. 

Rugpjūčio 24 d. savivaldybės tarybos nariai apsisprendė ne tik dėl kavinės, bet ir dėl dar dviejų Šilalės sporto mokyklos prašymų. Rugsėjo 4 d. trečiąjį sezoną pradedančio baseino administratoriai prašė patikslinti Sporto ir laisvalaikio centro paslaugų kainas. Patikslinimas, kaip įprasta, beveik visais atvejais reiškia brangimą, tad brangsta ir kai kurios baseino paslaugos. Uždelsus buvimo baseine laiką 1-30 minučių, papildomai reikės sumokėti ne 2 Eur, kaip iki šiol, o 4,6 Eur – kad, pasak G. Jurgutienės, nekiltų noras piktnaudžiauti. 

Nežinia, kaip bus vertinamas vaikų amžius, nes paslaugoje „du suaugę + du vaikai“ nebelieka amžiaus nuorodos „7-17 metų“. Proginėmis dienomis, jei jos išpuls savaitės viduryje, 10 proc. kainos nuolaida bus taikoma nuo 10 val. ryto. Mokymas plaukti darbo dienomis, nuo 17 val. (grupės iki 12 žmonių), brangsta kone dvigubai - nuo 24 iki 43 Eur. 

Už reklamos plotą iki 2 kv. m vienam mėnesiui bus prašoma sumokėti ne 9 Eur, kaip iki šiol, o 20 Eur. Atitinkamai keisis ir reklamos kaina metams: už ploto nuomą bus prašoma ne 100 Eur, o 220 Eur.  

Numatyta ir nauja paslauga: Sporto mokykloje jau šį rudenį planuojama komplektuoti plaukimo grupes iš 4-6 metų mergaičių ir berniukų. Būsimųjų sportininkų treniruotės per mėnesį jų tėvams kainuos 10 Eur, per pusę mažesnį mokestį taryba nustatė našlaičiams, vieno iš tėvų neturinčių bei daugiavaikių šeimų vaikams. 

„Tikimės, jog ateityje turė­si­me čempionų“, - tarybos nariams žadėjo savivaldy­bės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rasa Kuz­mins­kaitė, tačiau į klausimą, koks yra trenerių išsilavinimas, konkrečiai taip ir neatsakė.

Treneriai į Šilalę nevažiuoja 

Tuo tarpu G. Jurgutienė nuo Finansų, investicijų ir verslo komiteto narių neslėpė, jog Šilalėje rasti plaukimo trenerį – misija neįmanoma. Todėl plaukti norinčius vaikus treniruos kursuose pasitobulinęs lengvosios atletikos treneris Valdas Janušas. 

Pasak G. Jurgutienės, naujų trenerių Sporto mokyk­la nesulaukia, nors atvykusių praktiką atlikti studentų bu­vo. 

„Nei gero atlyginimo, nei buto negalime jiems pasiūlyti, todėl turime verstis savo jėgomis. Miestuose jie užsidirba iš privačių pamokų. Kauniečiai gali sau leisti samdyti trenerį už 30 Eur per valandą, Šilalėje tokių galimybių niekas neturi“, - aiškino Sporto mokyklos direktorė. 

Ji apgailestavo, kad dauguma trenerių yra antraeilininkai, nes pagrindines pa­reigas jie atlieka policijoje, Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ar kitose įstaigose, mokančiose didesnius atlyginimus, suteikiančiose socialines garantijas. Kas nori, papildomai dar užsidirba ir baseine, vykdančiame įvairiausius neįgaliųjų bei senjorų rea­bilitacijos projektus. 

Kyla natūralus klausimas: tai koks gi yra pagrindinis Spor­to mokyklos užsiėmimas - sportinio meistriškumo ugdymas ar verslas?  

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.