Kaimo bibliotekos savivaldybės nenuskurdins

Naikinant kaimų paštus, „ant ratų“ perkeliant medicinos punktus, mažėjant kaimo mokyklų skaičiui, natūraliai kyla klausimas: o bibliotekos ar dar nėra pasmerktos? Juk jų filialams steigti įstatymas taip pat reikalauja 700-800 gyventojų, bet tiek dabar ne kiek­viename miestelyje rastumei. Šilalės savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Astutė Noreikienė pri­pažįsta, jog šalyje yra nemažai sa­vivaldybių, kur fi­lialus jau pradėta uždarinėti. 

Gyventojai paslaugų neprašė?

Po apiplėšimo metus neveikiantį Bytlaukio filialą uždaryti susiruošta tik šį rugpjūtį – atrodo, kad viešosios bib­liotekos vadovė dar tikėjosi įpūsti jam gyvybės, dėl to neskubėjo keisti struktūros. Deja, pagrindiniu uždarymo motyvu tapo mažas skaitytojų skaičius.

„Bytlaukio bibliotekoje, net tada, kai filialas veikė, buvo tik 23 skaitytojai“, - savivaldybės tarybos nariams tvirtino A. Noreikienė. 

Iš tiesų Bytlaukio biblio­te­koje sąlygos buvo tokios pras­tos, jog vargu ar joje kas nors norėjo bent kiek ilgiau užsibūti – nei vandens, nei tualeto, šalta, nyku, tamsu. „Ka­mara“, kurioje neturėtų veikti jokia kultūros įstaiga. Pasak Šilalės viešosios bib­liotekos direkto­rės, per metus knygų pasigedo vos du Bytlaukio fi­lialo skaityto­jai. Vienas bu­vo užsukęs į viešąją biblio­te­ką, kitas prie­kaištus išreiškė telefonu. 

„Mes jiems sa­kėme, kad jei bus norinčių­­jų, atvešime knygų į namus. Daug metų dirbame savotiš­ką knygnešio darbą, aptar­naujame žmo­nes, kurie nepajėgia atei­ti iki bib­lio­te­kos, taigi ir į Byt­lau­kį galime nu­vežti knygų“, - tikino A. No­reikienė. 

Tačiau direktorė pripažino, jog niekur tokio skelbimo nebuvo iškabinusi, žmonės to galėjo ir nežinoti. Todėl jei kas ir pasigedo knygų, turėjo apsieiti be jų. 

Ne visi ateina skaityti

Svarstant viešosios biblio­tekos filialo Bytlaukyje uždarymą, prabilta apie tai, jog neekonomiška laikyti ir šalia Šilalės esantį Tūbinių filialą. Darbo sąlygos jame taip pat yra prastos, viduje nėra nei vandens, nei tualeto, nes šildomas tik vienas buvusios mokyklos kambarys – visi kiti kabinetai yra tušti. Be to, nėra kur laikyti žiemai paruoštų malkų, todėl tenka prašyti klebono malonės. O ir skaitytojų – ne šimtai.

Savivaldybės administraci­jos direktoriaus pavaduoto­ja Vera Macienė primygtinai klausė bibliotekos direktorės, kokie jos planai Ža­deikiuose, Palentinyje, Iž­do­nuose, ir at­vi­ru tekstu prakalbo apie tai, kad visuomenei atrodo, jog, taip dirbant, savivaldybė netaupo biudžeto pinigų. 

Ar tikrai bibliotekos dirba netaupiai?

„Man atrodo, kad tai priklauso nuo požiūrio. Gal pinigus skaičiuojant ir susidaro tokia nuomonė, bet tikrai ne galvojant apie žmones. Ne visi ateina knygų skaityti. Mūsų bibliotekos dirba po pietų, vaikai atbėga pažaisti kompiuteriais, ne visi žmonės gali užsiprenumeruoti laik­raščių, todėl ateina pavartyti periodinių leidinių. Bib­lio­tekininkės padeda gyventojams ir pajamas deklaruoti, ir elektroninės bankininkystės operacijas atlikti, ir pamoko, kaip susikalbėti „skaipu“. Kaimo filialuose rengėme kompiuterinio raštingumo kursus, žmonės išmoko naudotis elektroniniu paš­tu“, - vardijo bibliotekų tei­kiamas paslaugas A. No­rei­kie­nė.

Direktorės teigimu, Bytlau­kio filialo išlaikymas per metus savivaldybei kainuodavo 5 tūkst. litų. Kiti filialai – daugiau, nes reikia mokėti ir už vandenį, ir už šildymą. Vi­suose mažuosiuose filialuose bibliotekininkai turi tik po pusę etato, dirbantiesiems miesteliuose yra skirtas visas etatas. Laukuvoje jį dalijasi dvi darbuotojos. 

Sujungus nukenčia skaitytojai

A. Noreikienė pripažino, kad Žadeikių filialas užkliūva ne pirmą kartą, nes šiame kaime po tuo pačiu stogu įsikūrusios dvi bibliotekos. Iki pietų veikia mokyklos biblio­teka, kurioje bibliotekininkė dirba 0,25 etato, o po pietų atsidaro viešosios bibliotekos filialas. 

„Mokyklos biblioteka netu­ri kompiuterio, joje mažai grožinės literatūros. Pa­jū­ra­lyje ir Obelyne bibliotekos yra sujungtos, gal atrodo, kad ir Ža­deikiuose galima būtų tą padaryti. Žinoma, yra pliu­sų: mūsų darbuotojoms nereikia rūpintis patalpų valymu, visa­da šilta. Tačiau, sujungus bib­liotekas, smarkiai sumažėja suaugusių skaitytojų. Pa­jūralyje bent jau turime atskirą įėjimą, o Obelyne reikia vaikščioti per mokyk­los patalpas. Žmonėms tai nepatogu. Nežinau, kodėl taip yra, bet tą pastebi ir kitų rajonų bibliotekininkai“, - tikino A. Noreikienė. 

Visi viešosios bibliotekos kaimų filialai yra aprūpinti kompiuteriais, kai kurie pastatai renovuoti, juose puikios sąlygos ir darbuotojams, ir skaitytojams, ir renginių lankytojams. Kuklesnės sąlygos gal tik Girdiškėje.

Viešosios bibliotekos direktorė sutinka, jog filialo veikla labai priklauso nuo biblioteki­ninkių iniciatyvumo. Jei jos ne­linkusios bend­rauti, neturi savyje liepsnelės, kuri uždegtų skaitytojus, filialas dirba kuk­liau. Ten, kur žmonės dirba iš širdies, visi sako, kad ši įstaiga jiems yra labai reikalinga. 

„Turiu pasidžiaugti, jog nė į vieną filialą iš Šilalės biblio­tekininkės nevažinėja, visur yra vietiniai darbuotojai, pažįstantys žmones, žinantys jų poreikius“, - neslėpė direktorė. 

Sprendžia tik savivaldybė

Bibliotekų įstatymas numato, kad filialai kaimuose steigiami, kai yra 700-800 gyventojų. Jų skaičių bei išdėstymą nustato savivaldybės taryba. Kultūros ministerija, nors ir skirianti lėšų knygoms įsigyti bei teikianti bibliotekoms metodinę pagalbą, savivaldybių sprendimams neprieštarauja. 

To, ar tikrai Šilalei, kur gyventojų jau belikę apie 23 tūkst., reikia net 23 filialų, A. No­reikienė sakė iki šiol nesvarsčiusi. 

„Lengva buvo apsispręsti dėl Bytlaukio filialo uždary­mo, nes jame seniai nebuvo darbuotojo, biblioteka ten jau neveikė. O kituose dirba žmonės, juos reikėtų atleisti. Jei savivaldybė reikalautų optimizuoti filialų skaičių, pirmiausia, matyt, žiūrėtume į tai, kokiomis sąlygomis filia­las veikia“, - tvirtino direktorė. 

Iš kituose rajonuose dirbančių kolegų ji jau girdėjo apie filialų uždarymą. Pasak A. Noreikienės, niekas tuo pernelyg nesistebi: mato, kokia padėtis Lietuvoje, ir suvokia, jog dabar, kai kaimai šitaip sparčiai tuštėja, tokiems sprendimams nėra net kaip prieštarauti. 

„Tikrai nemanau, kad bib­lio­tekas reikia uždaryti, bet jei darbuotojas per dieną nesulaukia nė vieno skaitytojo, būtina kažką daryti. Ne­būkime naivūs ir negalvokime, jog taip nebus, kuomet kaime visai neliks žmonių“, - nelinksmai pranašavo A. No­rei­kienė. 

Steigti mobiliąsias bibliotekas mūsų rajone kol kas nežadama, nes jos dar niekur nepasiteisino. Pavyzdžiui, Plun­gės viešoji biblioteka turi modernų autobusą, kuriame įrengti net kompiuteriai, tačiau juo nesidžiaugia. 

„Kolegės pasakojo, kad to autobuso išlaikymas yra žiau­riai brangus, nes, važi­nė­da­mas prastais kaimo keliais, jis nuolat genda. Va­rė­nos viešoji biblioteka irgi turi kny­gų autobusiuką, bet tai – sprendimas iš bėdos. Bib­liotekininko darbas ne vien knygas skaitytojams išduoti. Dabar iš mūsų visuomenė reikalauja nepalyginamai daugiau“, - sakė A. No­reikie­nė. 

Šilalės viešosios bibliotekos ir jos filialų išlaikymas savivaldybei pernai kainavo 442 tūkst. Eur. Mieste biblioteka sutelkia per 30 proc., kaimuose – apie 23 proc. gyventojų. 

A. Noreikienė neneigė, jog kaimuose skaitytojų ir lankytojų kasmet mažėja, nors mieste jų šiek tiek padaugėjo. La­biausiai tas mažėjimas jaučiamas Laukuvoje, Kvėdarnoje, Šiauduvoje, o daugiausiai žmo­­nių sutelkia Palentinio, Gi­­nei­kių, Kaltinėnų, Pajūrio bib­lio­tekos. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

... bibliotekos patalpose Tūbinėse - nei vandentiekio, nei centrinio šildymo