Kelių asfaltavimas neatšauktas

Praėjusį penktadienį savivaldybėje lankėsi Lietuvos­ automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis. Daugybė numatytų šiemet rajono keliuose atlikti darbų vis dar neprasidėjo, todėl pokalbyje su rajono meru Jonu Gudausku ir Seimo nariu Remigijumi Žemaitaičiu netrūko nei aštrių žvilgsnių, nei karštų diskusijų.

Valdžia „mėto pėdas“

„Kelių būklė Šilalėje yra kaip visoje Lietuvoje, nors kai Vilniuje pradedi kalbėti, kad Šilalei dar kažko reikia, sako, jog norime vos ne dirvonus asfaltuoti“, - tarsi norėdamas paneigti, kad Šilalėje keliai vis tik yra blogi, pokalbio toną bandė užduoti meras J.Gudauskas. Jis piktinosi, jog rajono laikraštis kaltina savivaldybę tuo, ko esą nepadaro valstybės įmonė „Tauragės regiono keliai“.

Todėl pirmiausia reikėtų pa­sakyti, kad susitikimas su E.Skrodeniu mero darbotvarkėje kažkodėl buvo nurodytas ketvirtadienį, 11 val. ryto. Ar planai pasikeitė, ar meras nenorėjo, jog Kelių direkcijos vadovo išsakytas mintis girdėtų pašaliniai, neaišku, bet darbotvarkė nebuvo pataisyta, o tuo metu, kai jo kabinete vyko ašt­rios diskusijos, J.Gudauskas oficialiai turėjo dalyvauti bitininkų pasitarime. Visgi ten nenuėjo - savaime suprantama, kad keliai rajono vadovui turėtų rūpėti kur kas labiau už rugpjūtį vyksiančią bitininkų šventę, nors ši – ir respublikinė. Tačiau kai šitaip „mėtomos pėdos“, sugaudyti viešąją informaciją gali nebent profesio­nalūs sekliai.

Priekaištų meras turėjo ir Seimo nariui R.Žemaitaičiui, atsiėmusiam geroką dozę pylos už tai, kad savivaldybei priskyrė pareigą parengti kelio į Didkiemį rekonstrukcijos projektą. Meras aiškino, jog tai yra valstybei priklausantis kelias, ir juo turi rūpintis „Tauragės regiono keliai“. Visgi niekam nepavyko paneigti ir R.Žemaitaičio pateikto fakto, kad jei rekonst­rukcijos dokumentai būtų buvę pateikti laiku, šiemet jau galėtume kalbėti apie viso kelio asfaltavimą. Deja, kol kas turės užtekti tik 2,6 kilometro, o dar beveik ­5 km asfaltavimas taps tolimesnės ateities reikalu. Geriausiu atveju apie kelio remontą bus galima pradėti kalbėti ateinančių metų pabaigoje, nes kol kas į Automobilių kelių direkcijos planus jis net nėra įtrauktas.

Iš tiesų, kas gi kitas, jei ne savivaldybė, turėtų rūpintis, kad jos teritorijoje esantys keliai pagaliau sulauktų rekonstrukcijos? O ypač, kai tam atsiranda realių galimybių.

Trukdo skundai ir teismai

Tačiau net ir tų kelių, kuriems jau yra skirtas finansavimas iš programų, tvarkyti neskubama.

Šiemet Šilalės savivaldybėje Automobilių kelių direkcijos lėšomis suplanuota išasfaltuoti bene 13 km žvyrkelių. Pasak Seimo nario, tai yra bene dvigubai daugiau nei kai kuriose kitose aplinkinėse savivaldybėse. Darbai turėtų pra­sidėti šiais metais ir baigtis ateinančią vasarą.

Iš programos „Zebras“, skirtos asfaltuoti kelius tarp gyvenviečių bei suformuoti asfaltuotas jungtis su pagrindiniais keliais, bus atliekami darbai  kelyje  Upyna - Pagrybis - Kaltinėnai. Du ruožus numatyta išasfaltuoti kelyje Varniai - Severėnai - Kaltinėnai.   

Iš bendros Žemės ūkio ministerijos ir Automobilių kelių direkcijos programos numatyta išasfaltuoti atkarpas per Upyną, Šėrikus, Radiškę, Jaunodavą, Vaičius.

Kiti labai svarbūs keliai, pasak E.Skrodenio, yra Laukuva - Žadeikiai - Kvėdarna, Šilalė - Žadeikiai bei atkarpa iki magistralės. Dėl jų taip pat kyla nesutarimų ir savivaldybėje, ir bendruomenėje: žmonės nerimauja, jog, suteikus pirmenybę vienam keliui, gali smarkiai padidėti eismo intensyvumas per Žadeikius.

E.Skrodenis žadėjo, jog kon­kursas keliams Laukuva - Žadeikiai - Kvėdarna (4,7 km­ atkarpa) ir Šilalė - Žadeikiai (7 km) asfaltuoti bus paskelbtas rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį. Taigi realu, kad sutartys su organizacijomis bus pasirašytos dar šiemet, o kitąmet turėtų prasidėti darbai.  Tiesa, kelio Laukuva - Žadeikiai - Kvėdarna atkarpa nuo 8 iki 12,4 km bus rekonstruojama dar vėliau.

Kol kas nėra pasirašyta nė vienos gyvenviečių asfaltavi­mo sutarties. Viskas užtruko, pasak Kelių direkcijos vadovo, dėl to, jog viešųjų pirkimų procedūros yra ilgos bei sudėtingos, konkursuose dalyvauja daug organizacijų ir dažnai tos, kurios juos pralaimi, skundžia priimtus sprendimus.

Tačiau yra ir geroji reikalo pusė. Kadangi dar neprasidėjo europinių projektų bumas, kelių asfaltavimo konkursuose dalyvauja ne kelios, o bent keliolika įmonių bei siūlo atlikti darbus už gerokai mažesnes kainas nei yra suskaičiuotos sąmatose. Kartais jos sumažėja trečdaliu ar netgi daugiau. Sutaupytos lėšos skiriamos kitiems žvyrkeliams tvarkyti.

Kad ir kaip ilgai užsitęsė konkursai, E.Skrodenis užtik­rino, jog jie jau baigėsi, sutartys bus netrukus pasirašytos, ir visi darbai, kurie buvo numatyti šiemet, bus atlikti. Kad žmonės tuo neabejotų, jau po kelių savaičių ten, kur vyks asfaltavimas, atsiras informaciniai stendai su darbų atlikimo grafikais bei aiškiai išdėstytu finansavi­mu.

Netrukus turė­tų būti pradėti įgyvendinti ir eismo saugumo projektai: šilališ­kiai sulauks dar trijų kalnelių ir dar vienos žiedinės sankryžos. Įrengus ją, kur kelias Šilalė - Lau­kuva kertasi su Struikų gatve, Ši­lalė iš visų pusių bus „sužieduota“. Kelyje  Balsiai - Kal­tinė­nai - Kražiai, ties pavojingu posūkiu, atsiras me­taliniai atitva­rai.

Šiemet kelinin­kai rajono keliuose yra numatę atnaujinti 10 km dangos, rekonstruoti 2 km asfalto kelyje Lau­ku­va - Šilalė, o ateinančiais metais remontuos 7,5 km kelio Kvėdarna - Švėkšna - Saugos: nuo Pajūralio iki Švėkšnos miestelio ribos.

Automobilių kelių direkcijos vadovas tvirtino, jog tokių kelių atnaujinimo darbų kasmet bus atliekama ne po 200 km, kaip anksčiau, o po 1000 km, nes tik taip galima išsaugoti turimą kelių tinklą.

Kaimą džiuginanti ateitis

Pasak E.Skro­denio, šiemet ša­lyje numatyta iš­asfaltuoti 115 gy­venviečių ir be­veik 500 km žvyrkelių. Iš viso Lietuvoje yra apie 7 tūkst. km žvyrkelių, bet apie 2 tūkst. km niekada nebus asfaltuojama, nes jie veda į jau nugriuvu­sias fermas arba ūkininkų laukus. Automobilių kelių direkcijos vadovas įsitikinęs, kad jei  žvyrkelių asfaltavimui pinigų nemažės, apie 2022 metus visi pagrindiniai kaimo ke­liai jau galėtų būti išasfaltuoti.

„Toks yra šios Vyriausybės prioritetas. Geri keliai yra labai svarbu. Ne tik dėl to, kad reikia nuvažiuoti į mokyklą, ambulatoriją ar kultūros įstaigas, bet ir todėl, jog visiems atsibodo gyventi dulkėse. Kur tik išasfaltuojame, visur pastebime, kaip atsidaro langinės - grįžta į tėvų sodybas jauni žmonės, kaimas atgyja“, - tvirtino E.Skrodenis.

Automobilių kelių direkcijos planuose įrašytas ir kelias Kvėdarna - Žadeikiai - Ne­vočiai. Šiais metais planuojama skelbti jo rekonst­rukcijos viešųjų pirkimų konkursą, tačiau darbai bus atliekami trimis etapais. Konkursą numatoma rengti ir keliui Jomantai - Visdžiaugai remontuoti. To­limesnius planus derinti žadama rudenį.

Šilalėje išrinktas Seimo narys informavo, jog koalicijoje nuspręsta finansavimą vietinės reikšmės ke­liams didinti 20 proc. Suskaičiuota, kad tokiu atveju kasmet pavyktų papildomai išasfaltuoti dar po 228 km žvyrkelių.

„Žvyrkelių asfaltavimas yra viena pagrindinių veiklos sričių. Jeigu finansavimas padidėtų, jau kitais metais mūsų rajone būtų galima kalbėti apie kelių Visdžiaugai - Jomantai, Laukuva - Juodainiai, Obely­nas - Varsėdžiai, Kal­ti­­­nė­nai - Palentinis asfalta­vi­­mą, o 2017-ųjų pabaigoje skelbti konkursą keliui į Did­­kiemį asfaltuoti“, - sakė R.Žemaitai­tis.

Seimo narys džiaugėsi, kad po devynerių metų pertraukos Šilalės rajono keliai pagaliau sulaukė didelių investicijų - bus asfaltuojama net 13 km žvyrkelių. Ar tie prioritetai išliks ir po Seimo rinkimų, dar anksti spręsti, bet jis užtik­rino, jog, tvirtinant ateinančių metų valstybės biudžetą, keliams asfaltuoti skiriamų lėšų padaugės.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.