Derlių skalbia lietūs

Šventa Ona paskelbė javapjūtės pradžią, tačiau į laukus išvažiuoti ir pirmuosius­ grūdus į aruodus supilti suspėjo nedaugelis rajono ūkininkų. Nokstančius javus skalbiantys liūtiniai lietūs perša mintį, kad geros kokybės grūdų šiemet gali ir nebūti. Todėl ūkininkai su baime dairosi į dangų bei džiaugiasi kiekvienu saulės šyptelėjimu. Kai kurie kaimo žmonės javapjūtės laukia itin neramiai ne tik dėl vis nupliaupiančio lietaus, bet dar ir dėl to, jog prisikviesti techniką į mažesnį lauką nėra paprasta. Stambieji ūkininkai, turintys savo kombainus, problemos dėl to nemato, o štai taip vadinami mažiukai baiminasi, kad sulaukti kombaino savo poroje hektarų ar vos keliuose aruose, kai brangi kiekviena valanda, gali būti sudėtinga. 

„Kaip dėl savęs grūdo neužsiauginsi, vis­ savas, pirkti nereikės“. Ko gero, šitą frazę esame ne kartą girdėję. Mūsų kaimo žmonės yra linkę naudingai išnaudoti kiekvieną savo žemės plotelį. Ir nesvarbu, mažas jis ar didelis, bet turi būti užsėtas. Štai 20-metis Dovydas Geryba, su kuriuo susitikome praėjusią savaitę, plotelį aplink namus nusprendė skirti žieminiams kviečiams.

„Menkas“ gabaliu­kas“, tačiau derlius tikrai gražus“, - džiaugiasi Prapyme ūkininkaujantis vaikinas.

Ūkininko duonos, kaip pats juokiasi, jis ragauja pirmus metus, pradėjęs vos nuo 15 arų. Kol kas rezultatu yra patenkintas: derlius nei numirko, nei išdžiūvo, nei vėjas į javus neįsisuko. Tačiau jis neslepia, kad klausimas, kaip reikės jį nuimti, nuolat sukasi galvo­je.

„Plotelis - nedidelis, retas kuris nori kombainą į jį ginti. Prašysiu kaimynų, ieško­siu technikos aplink. Vis tiek kažkaip reikės nukulti. Nepaliksi gi grūdų lauke – reikia jų ir vištoms palesinti, ir paršeliui nušerti“, – kalba Dovydas. 

Kombainus turintys ūkininkai javapjūtei jau pasirengę. Prapy­mo kai­me gyvenantis Do­­na­tas Meižys teigia jai pasiruošęs atsakingai, didelių gedimų tvarkyti nereikėjo, mat pernai kombainas, pasak ūkininko, ėjo kaip „bitė“. Tad ir šiemet, vos tik orai leis, o derlius visiškai sunoks, bus galima pulti į darbus.

„Šilalės artojo“ kalbinti ūkininkai pripažįsta, jog derlius bus mažesnis nei pernai. Pasak jų, tam įtakos turi birželį vyravusi sausra. Vėliau stoję gausūs lietūs taip pat padarė nemažai žalos. Štai daug kur miežiai dėl permainingo oro užaugo žemi.

Kuliškiuose ūkininkaujantis Kazys Paliakas džiaugiasi savo pasėliais, bet neslepia, kad pernai derlius buvo geresnis.

„Žinoma, sunku tiksliai prog­nozuoti, dar kokią savaitę reikia palaukti iki javapjūtės pradžios, grūdai nėra pribrendę, tačiau prikulti daugiau negu pernai nesitikiu. O kol javapjūtė startuos, su sūnumi ir kombainą jai paruošime“, - sako ūkininkas.

Darbuose jam talkina sūnus Kazys, kuris ir atsako už techniką.

Pasiteiravus apie pagalbą kaimyniniams ūkiams, vyresnysis Kazys atsargus:

„Svarbiausia visų pirma savo laukus nuimti, o tada jau sūnus spręs. Be jokios abejonės, jei tik leidžia galimybės, stengiamės pagelbėti visiems, kas paprašo“.

D.Meižys tvirtina irgi niekada neatsisakantis prišokti kaimynams į talką, tad, nukūlęs savo laukus, padės derlių sudoroti ir jiems.

„Čia aplinkui žmonės neturi labai didelių laukų, daugiau mažiukai, todėl padedame vieni kitiems, neskirstome pagal ploto didumą“, - sako Donatas.

Ūkininkų teigimu, anksčiau smulkiesiems gal buvo šiek tiek sunkiau, nes ir kombainų būdavo gerokai mažiau, jie senesni, taigi dažniau ir gesdavo. Dabar yra kaimų, kuriuose galima suskaičiuoti 5-6 veikiančius kombainus. Tiesa, jų išlaikymas yra gana brangus. Dėl to kyla ir javapjūtės kaina, o nukulti mažesnį plotą atsieina brangiau nei stambų. Pernai, pasak pašnekovų, 1 hektaro nukūlimas kainavo 45-60 eurų. Tokios pat kainos turėtų išlikti ir šiais metais.

Dar vienas dalykas – grūdų kokybė. Stungaičių malūno direktorius Romualdas Jonelis pataria į tai atkreipti ypatingą dėmesį.

„Dabar svarbu ne kiekis, o kokybė, tad raginčiau ūkininkus atsakingai matuoti grūdų drėgmę, nekulti šlapių javų. Dauguma žmonių labai skuba, nori kuo greičiau baigti darbus, tačiau tik­rai niekur nenuskubėsite. O jeigu kaimyno lauke sukiojasi kombainas, nebūtina pulti iš paskos: reikia įsitikinti, kad grūdai tikrai subrendę. Juk nuo kokybės priklauso ir supirkimo kaina“, – sako R.Jonelis.

Grūdų kainą lemia kokybė ir, žinoma, rinka. Anot malūno direktoriaus, naujausias grūdų supirkimo kainas galima sužinoti internetiniame puslapyje (www.grain.lt).

Deja, atrodo, kad javapjūtė atidedama bent savaitei - iki rugpjūčio vidurio sinoptikai pranašauja lietų. Ir nors kol kas į laukus dar galima įvažiuoti, kombainai neklimpsta, kas bus, jei lietus nesitrauks, niekas nežino. Kai kurie ūkininkai jau skundžiasi, jog ankštyse sudygo žir­niai - derlius, galima sakyti, prarastas, o kaip tik žirnių kaina dabar ir kyla.

„Vien grybais nebūsime sotūs“, - apgailestauja javapjūtės niekaip negalintys pradėti žemdirbiai.

Šilalės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Olendra tikina, kad pirmasis derlius ūkininkų nenuvylė. Beveik visiems biro po 5-6 t iš ha žieminių kviečių. Nustebino kmynų derlius - prikulta po 2 t iš ha. Jau pradėtos kulti ir daugiametės žolės.

„Grūdus pardavimui augina vos keletas stambiųjų rajono ūkių, visi kiti - pašarui. Nedaug žemės turintys ūkiai javų dažnai net nesėja, grūdus perka“, - tvirtina A.Olendra.

Apie 70 proc. rajono ūkininkų deklaruotų pasėlių ir pievų sudaro žalienos, tik 17-19 proc. - grūdiniai augalai, kas liko - kukurūzai, mišiniai, bulvės.

Laura GIRČYTĖ

AUTORĖS nuotr.