Neramios mintys prieš Rugsėjo pirmąją

Kasmet, prieš mokslo metų pradžią, redakcija aplanko vieną kitą mokyklą ir pasidomi, kaip jos rengiasi Rug­sėjo pirmajai. Praėjusią savaitę pabuvojome Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje, Obelyno pagrindinėje ir šiemet Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos Bijotų daugiafunkce mokykla tapusioje Bijotų Dionizo Poškos pagrindinėje.

Kaip sakoma, kiekvie­nai gal­­vai - savi rūpesčiai. Tačiau Ši­la­lės Simono Gaudėšiaus gim­nazijos direktoriaus Sta­­­sio Norbuto galvos ne­kvarši­na nei poilsis po darbo, nei savaitgalio malonumai – jam labiausiai rūpi mokyklos vidaus patalpų renovacija. Ga­li atrodyti, jog, atnaujinus pas­tato išorę, ir vidus yra toks pat įspūdin­gas. Deja, likus porai savaičių iki mokslo metų pradžios, gimnazi­jo­je tebebu­vo keičia­mi šildymo sistemų, vandentiekio, kana­lizacijos vamzdžiai. O kas savo namuose bent vieną iš jų yra pajudinęs, žino, kas seka po to – sienų ir lubų apdaila, grindų keitimas.

„Norime sutvarkyti dušines, tualetus, persirengimo kambarius ir, be abejo, visas klases, kabinetus. Ar suspėsime? Vandentiekio, šildy­mo, kanalizacijos sistemas keičianti UAB „Versina“ paža­dėjo dirbti savaitgaliais bei po darbo valandų. Mūsų žmonės taip pat turės paskubėti.

Kita vertus, finansavimas skir­tas tik tinklų renovacijai, einamajam remontui lėšų turime minimaliai“, - pasakojo direktorius. Tačiau jis nusiteikęs optimistiš­kai - šven­tė nebus sugadinta.

Obelyno pagrindinėje mokykloje mokslo metams jau pasiruošta. Kai lankėmės, va­­lytojos plovė vestibiulį, ir šventė galėjo prasidėti kad ir po 10 minučių. Direktorius Arūnas Betingis, vedžiodamas po klases bei kabinetus, tuo visiškai įtikino: švarios sienos, išpuoselė­tos gėlės, rug­sėjo pirmajai skir­ti papuošimai. Direktorius pripažino, kad bend­ruomenė yra labai vieninga: pedagogai sugeba vaikams įskiepyti pagarbos jausmą savai mokyklai, mokiniai vertina vyresniųjų indėlį, jaučiama ir tėvų pagalba bei palaikymas.

A.Betingis neneigė, jog jei ne dalyvavimas įvairiuose pro­jektuose, pinigų iš rajono biudžeto neužtektų.

„Žinoma, tenka nemažai padirbėti. Tačiau jei norime išsaugoti mokyklą, kito kelio nėra“, - sakė jis ir vardijo projektus, kurių lėšomis sutvarkytas stadionas, puoselėjama aplinka. Dabar, anot direktoriaus, dėl mokinių saugumo dar būtų galima aptverti teritoriją. Tačiau, jo manymu, tokios būtinybės nėra: vaikai į mokyklos teritoriją patenka su atpažinimo kortelėmis, ko kitose rajono mokymo įstaigose dar nėra. Taip stiprinama mokinių drausmė ir iki minimumo sumažinama galimybė prasmukti nepageidaujamiems asmenims.

Tiesa, ir į Obely­no pagrindinę šiemet ateis keliais mokinukais mažiau. Tai, anot vadovo, ne tik dėl mažėjančio gims­­tamumo, bet ir dėl emigracijos. De­ja, mo­kinių skai­čiaus stabilumu, ko ge­ro, ne­gali pasigirti nė viena rajo­no mokyk­la.

Prieš porą dešimtmečių pastatyta Bijotų pag­rindinė mokykla buvo suprojektuota 130 mokinių. Kažkada ją lankė apie 170. Kai ėmė pastatą renovuoti, tikėtasi, jog žymieji Bijotai, įsikūrę geroje geografinėje padėtyje, atgims, ir mokykla bus reikalinga. Tačiau nuo šio rugsėjo atnaujintame pastate belieka ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokykla, kurią lankys apie 30 vaikų. Taip įvyko turbūt dėl to, jog jaunoms šeimoms, kurios neturi deramo pragyvenimo šaltinio bei garantijų dėl savo vaikų ateities, prisieina palikti tėvų sodybas (tai liudija ir užkaltos namų langinės) bei ieškoti laimės svetur.

Mokyklos raštinėje užtiko­­me kelis dar likusius ar atsi­skaitymo belaukiančius dar­­buo­­tojus. Neįmanoma įvar­din­ti jų nusivylimo: D.Poš­­kos var­du pavadinta gy­venvietė lieka be kultūros židinio, kaip sakė vienas moky­tojų, o mo­kyk­los kabinetus bus ga­li­ma išdalin­ti kiek­vie­­nai bend­­ruo­menės šei­­mai...

Ne tik Bijo­tai tampa maža­komp­lekte mokykla. Tokio pat likimo sulaukė Teneniai, dar anksčiau - Ąžuo­lija, Pa­die­­vy­tis. Vie­nur įrengti so­­cia­li­niai būstai, kitur bus gal javų sandėlis ar koks nors gamybinis objektas... Savivaldybė kasmet leidžia pinigus socia­li­niams būstams pirkti. Bet kam pirkti, jeigu renovuotų mokyklų patalpos lie­ka tuščios?

Žinoma, gyvename ne XX-ojo amžiaus pradžioje, kai mokykla kaime bu­vo bene vienintelis švietimo, kultūros židinys. Tačiau ar visiškai jas sunaikinus, neteks gailėtis?

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

S.Norbutas

Gimnazijos aplinka jau sutvarkyta

A.Betingis

Paskutinieji valymo darbai

Bijotų mokykloje džiugių akimirkų nedaug