Rugsėjis į mokyklas neša nerimą
Ketvirtadienį mokyklinis skambutis vėl pakvies vaikus - prasideda dar vieni mokslo metai. Tačiau ir šiemet mokinių mažėja, todėl dalis suolų liks tušti. Nauja tik tai, jog nuo šio rudens tuščias vietas klasėse finansuoti turės savivaldybė.
Išlieka mažėjimo tendencijos
Šį rudenį Lietuvoje pradedamas įgyvendinti privalomas priešmokyklinukų mokymas. Ne pirmas ruduo šešiamečiai skuba į mokyklas, todėl didelių permainų nesitikima, nereikės ir papildomų etatų. Visgi Šilalės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rasa Kuzminskaitė pripažįsta, kad tikėtasi sulaukti net 30 priešmokyklinukų daugiau.
„Vienas kitas gal dar atsiras, bet aišku, jog didžioji dauguma vaikų tik deklaruoti mūsų rajone, o gyvena kitur - gal net užsienyje“, - sako vedėja.
R. Kuzminskaitė suskaičiavo, kad šiemet rajono mokyklose mokysis maždaug 150 mokinių mažiau. Pradinukų bei priešmokyklinukų, lyginant su praėjusiu rugsėju, mažėja penkiasdešimčia, vyresniųjų klasių mokinių – šimtu.
„Nors mažėjimo tendencijos lėtėja, jos vis dar išlieka“, - sako Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja.
Šį faktą labiausiai pajus Obelyno pagrindinė mokykla. Pirmą kartą joje formuojama jungtinė klasė, paprastai atverianti kelią mokyklos nykimui. Gali būti, kad to priežastys slypi tėvų siekyje garantuoti savo vaikams kiek įmanoma geresnį išsilavinimą bei vežioti juos į miesto mokyklas.
Jungtinių klasių bus ir Žadeikių pagrindinėje. Nors klasių komplektų čia nesumažės, tačiau dar daugiau suolų liks tuščių - jau dabar aišku, jog Žadeikių pagrindinėje šiais mokslo metais mokinių skaičius sumažės gera dešimtimi.
Niekas garsiai nesako, bet ne pati geriausia padėtis ir Drobūkščių pradinio ugdymo skyriuje: šiemet čia planuojama mokyti dešimt ikimokyklinukų, dviejose jungtinėse klasėse bus aštuoniolika pradinukų. Vis dėlto ši mokykla dar keletą metelių greičiausiai laikysis, o kai kurių kitų, net pavadintų daugiafunkciais centrais, nykimas gali prasidėti jau po kelių dienų.
Diskusijų išvengti nepavyks
Didžiausių netikėtumų šis rugsėjis gali pažerti Bijotų bei Tenenių daugiafunkciams centrams. Ir viename, ir kitame planuojama turėti po dvi jungtines pradinukų klases. Tačiau ir jos bus labai nedidelės.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistų duomenimis, Bijotų daugiafunkciame centre šiemet turėtų mokytis du pirmokai, vienas antrokas, penki trečiaklasiai ir keturi ketvirtokai. Ikimokyklinio ugdymo grupėje bus trys priešmokyklinukai.
Nė kiek ne geriau atrodo Tenenių daugiafunkcio centro perspektyvos: pirmą klasę lankys du, antrą - trys, trečią - du, ketvirtą - šeši mokiniai. Gerokai daugiau tikimasi sulaukti priešmokyklinukų - rugsėjo 1-ąją jų turėtų ateiti aštuoni. Jei tik tų vaikų tėvai nepersigalvos ir neišveš savo pradinukų mokytis į didesnes mokyklas.
„Tikrai nenorėčiau, kad mano vaikas tokioje mokykloje mokytųsi. Kaip turėtų Bijotuose jaustis vienas antrokas tarp keturių ketvirtokų? O paskui norime gerų egzaminų rezultatų. Dvylika vaikų per keturias klases nėra mokykla. Ir kai pasakai, jog mūsų rajone yra tokių mokyklų, sako, kad per gerai gyvename. Apie jokią ekonomiką šiuo atveju negalime kalbėti: dvylika vaikų moko trys mokytojai, dirba keturi kūrikai, sargas ir dar karštus pietus iš Pajūrio reikia atvežti“, - piktinasi savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Vaitiekus.
Kaimo reikalų komiteto posėdyje užsimezgusios diskusijos, matyt, nepavyks išvengti ir prasidėjus naujiesiems mokslo metams. Mero pavaduotojas Valdemaras Jasevičius informavo, jog prie mokyklų klasių komplektų sudarymo prisieis grįžti po mėnesio, kai bus aiškiau, kiek iš tikrųjų mokinių yra rajono mokyklose.
Teks papurtyti biudžetą
Moksleivių išlaikymas mokyklose iki šiol buvo valstybės rūpestis, savivaldybė iš savo biudžeto finansuodavo tik mokyklų ūkinius poreikius. Nuo šio rudens iš rajono biudžeto gali tekti skirti lėšų ir mokinio krepšeliui - ministerija reikalauja, kad už tuščias vietas klasėse sumokėtų savivaldybės.
Tikimasi, jog tai paskatins rajono vadovus prisiminti ekonomiką ir nelaikyti mokyklose pustuščių klasių.
R. Kuzminskaitė pripažįsta, kad visoms rajono mokykloms, išskyrus daugiausiai mokinių turinčią Šilalės Dariaus ir Girėno progimnaziją, moksleivių krepšelio lėšų trūksta. Taip yra dėl to, jog didžioji dalis vaikų mokosi kaimo mokyklose. Savivaldybės tarybos nariai jau dabar norėjo sužinoti, kiek pinigų iš biudžeto gali tekti papildomai skirti mokykloms, tačiau atsakymo nesulaukė.
Iki šiol savivaldybėms buvo leidžiama perskirstyti 7 proc. valstybės skiriamo moksleivių krepšelio. Taip buvo nuskriaudžiamos didžiosios mokyklos, bet išsaugomos mažosios kaimo mokyklėlės.
Pasak Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos, kol kas nėra aišku, kaip savivaldybė turės padengti iki šiol valstybės finansuotas tuščias vietas klasėse. Jos manymu, turės būti užskaita: kai kuriose didžiųjų mokyklų klasėse yra daugiau kaip po 20 mokinių, todėl jie „padengtų“ kitose, neskaitlingose klasėse esančias tuščias vietas.
„Kitu atveju būtų nelogiška: pinigų trūktų net gimnazijoms“, - įsitikinusi R. Kuzminskaitė.
Kaip bus iš tiesų ir kiek tuščių suolų liks mūsų rajono mokyklose, paaiškės jau po kelių dienų.
Tik skaičiai
Šiemet rajono mokyklose planuojama sukomplektuoti 20 priešmokyklinio ugdymo grupių ir 168 klases.
Rugsėjį mokyklos priims 298 priešmokyklinukus, pagal bendrojo ugdymo programą turėtų mokytis 3147 mokiniai.
Suaugusiųjų mokykloje šiemet žada mokytis 20 mokinių, bus sudarytos 3 specialiosios klasės.
Daugiausiai mokinių - net 755 - rugsėjo 1-ąją turėtų sulaukti Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazija. Joje numatyta sukomplektuoti 33 klases. Progimnazijoje formuojamos ir 4 priešmokyklinukų klasės, jose laukiama 84 vaikų.
Kaimo mokyklų lyderis - Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija. Šiais metais joje ketina mokytis 352 mokiniai bei 25 priešmokyklinukai. Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnaziją žada lankyti 491 gimnazistas. Jeigu trečioje gimnazijos klasėje bus 109 mokiniai, mokykla turės teisę formuoti papildomą klasę. Tokiai išlygai ketvirtadienį pritarė Šilalės savivaldybės taryba.
Daiva BARTKIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.