Šilumos tiekėjai meldžia šalčių

Kuo šalčiau, tuo daugiau dūmų virsta iš Šilalės šilumos tinklų katilinės kaminų. O kuo labiau šilumos tiekėjai pleškina katilus, tuo didesnės sąskaitos pa­siekia šilumos vartotojus.

Praėjusį ketvirtadienį Šila­lės valdžia palaimino UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriaus Algirdo Šniepio prašymą leisti imti iš komercinio banko dar vieną paskolą. Ji bus skirta senoms skoloms grąžinti.

Rūpintis atiduoti per keletą metų susikaupusias skolas už kurą Šilalės šilumos tink­lų vadovai suskato ankstyvą rudenį, pagaliau supratę, jog kasdien mokamos 0,02 proc. palūkanos bendrovei tampa vis sunkesne našta. O skolos jau pasiekė 95 tūkst. eurų. Daugiausiai šilumos tiekėjai skolingi  UAB „Ildas“, laukiančiai 37,9 tūkst. Eur.  UAB „Pla­telių šilas“ šilališkiams par­davė kuro už 17,7 tūkst. Eur.

Bet ir tai dar ne viskas. Beveik 104 tūkst. Eur Šilalės šilumos tinklai yra įsiskolinę už atsargas bei paslaugas. Pernai įmonė iš banko ėmė beveik 89 tūkst. Eur kreditinę liniją, be to, turi dvi ilgalaikes paskolas: šilumos trasų renovacijai pasiskolino 223,6 tūkst. Eur, kuriuos grąžinti reikia iki 2020 m. Antrą ilgalaikę 27,5 tūkst. Eur paskolą  2008 m. įmonei suteikė Kvėdarnos komunalinis ūkis. Ją bendrovė turi atiduoti iki ateinančio rudens.

Iš viso UAB „Šilalės šilumos tinklai“ šiuo metu yra sukaupusi 333 tūkst. 876 Eur negrąžintų paskolų.

Nors Šilalės šilumos tinklų vadovai kiekviena proga akcentuoja, kad dirba vos ne pelningai ir tikisi metus baigti „su pliusu“, be paskolos, pasirodo, negali išsiversti ir šiemet. Rudenį apskaičiavę, jog skoloms grąžinti reikės net 200 tūkst. Eur, prasidėjus šildymo sezonui, turėjo sumažinti apetitą - įpročiui gyventi iš paskolų paprieštaravo net rajono meras Jonas Gudauskas, valdybos posėdyje pataręs įmonės administracijai geriau paskaičiuoti savo galimybes.  

Noras kasmet imti po paskolą gera verslo praktika negali būti - juk šilumos tiekėjų įsipareigojimai bankams pirmiausia gula ant gyventojų pečių. O jie - ne tokie jau ir tvirti, nes dauguma šilališkių verčiasi iš minimalios algos. Gal dėl to ir skolos kopia į kalną - gyventojai įmonei skolingi 265 tūkst. Eur. Per spalį skola sumažėjo nedaug, gal tik kokiais 4 tūkst. Eur.

Bet blogiausia, pasak įmonės direktoriaus A. Šniepio, kad didžioji dalis skolų yra beviltiškos.

„Nors tris mėnesius už šilumą nemokėjusius gyventojus perduodame teismui ir jis mums skolas priteisia, antstoliai niekaip jų neišreikalauja. Todėl manome, kad 222 tūkst. Eur  jau palaidojome“, - neslepia A. Šniepis.

Direktoriaus teigimu, didžiausia problema yra socia­liniai būstai, kurių gyventojai piktybiškai nemoka už šilumą, dėl to kai kurie jau yra sukaupę net 8 tūkst. Eur siekiančias skolas.

„Suprantu žmones, jiems yra blogai. Tačiau ir mums kažkaip reikia gyventi. Šilu­mos kaina maža, o jos sunaudojimas renovuotuose namuose krito nuo 40 iki 50 proc.“, -  sako A. Šniepis.

Komerciniai bankai įmonei nesutiko skolinti be turto užstato, todėl šilumos tiekėjams nieko kito neliko, kaip tik sumažinti savo užmojus. Sa­vi­val­dybės tarybai jie pateikė prašymą leisti imti 150 tūkst. Eur  paskolą, kurią planuoja grąžinti per dvejus ateinančius metus. Politikai neprieštaravo: visiems aišku, jog, negalėdama atsiskaityti už kurą, įmonė neteks teisės dalyvauti biokuro biržos veik­loje, o tai grės nauja finansine našta.

Tarybos posėdyje paklaustas apie perspektyvas, Šilalės šilumos tinklų direktorius ne­slėpė, kad, spaudžiant skoloms, jie meldžia tik vieno - šaltos žiemos. Nes šalčiai, tuštinantys kišenes gyventojams, būtų tikras išsigelbėjimas šilumos tiekėjams.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.