Čekiukų skandalui senatis netaikoma – kliūva ir šilališkiai

Unsplash.com nuotr. Unsplash.com nuotr.

Per visą Lietuvą nusiritęs taip vadinamas savivaldybių tarybų narių čekiukų skandalas, jau įklampinęs daugybę savivaldybių politikų, nuošalyje nepaliko ir Šilalės. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisa­riato (AVPK) Imuniteto valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 228 str. 2 dalį, numatančią valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims atsakomybę už piktnaudžiavimą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos. 

Auditą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pavedimu

Šilalės savivaldybė praėjusią kadenciją tarybos nariams jų išlaidoms per mėnesį skyrė palyginti nedidelę sumą –

231,7 eurą, todėl žurnalisto, visuomenininko Andriaus Tapino, inicijavusio tyrimą, kaip vietos politikai leidžia jiems išmokamus pinigus, dėmesio nenusipelnė. Tačiau nors kasmėnesinė išmoka palyginti buvo kukli, vis tik per ketverius kadencijos metus kiekvienam politikui vidutiniškai buvo išmokėta po 11 tūkst. 137 Eur, o iš viso per ją Šilalės savivaldybės tarybos nariams buvo išdalinta ne tokia ir maža suma – 234 tūkst. 447 Eur.

Praėjusį pavasarį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pavedimu, Šilalės savivaldybės centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja Rasa Monkevičienė atliko analizę, kaip tie pinigai buvo naudojami. Savivaldybės administ­racijai pateiktoje ataskaitoje 

R. Monkevičienė daugumai pra­ėjusios kadenci­jos tarybos narių rekomenda­vo grąžinti ne tik karantino dėl koronaviruso pandemijos metu išleistas lėšas automobilių kurui, bet ir dalį kitų išmokėtų sumų, sukėlusių įtarimų dėl neteisėto jų panaudojimo. Audito ataskaitos duomenimis, grąžinti lėšų nereikėjo tik Jonui Gudauskui, Valdemarui Jasevičiui, Vy­tautui Juciui, Redai Stasytienei ir Aistei Gied­raitienei. 

Centralizuoto vidaus audito skyriaus duomenimis, visą nurodytą sumą į biudžetą nedelsdami pervedė 12 tarybos narių, dalį sumos grąžino 11 politikų, vienas pateikė prašymą dėl taikos sutarties sudarymo, o du į šias rekomendacijas nereagavo niekaip. Iš viso į savivaldybės biudžeto sąskaitą buvo atiduota daugiau nei 21 tūkst. Eur. Auditorė Šilalės savivaldybės administracijos direktoriui rekomendavo ataskaitą perduoti STT, kuri turėjo nuspręsti, kaip vertinti Šilalės politikų sąžiningumą. 

Vyksta tyrimas dėl piktnaudžiavimo 

Dabar Šilalės savivaldybės ad­ministracijos direktorius And­rius Jančauskas tikina, kad ataskaita buvo pateikta Klaipėdos apygardos prokuratūrai. O praėjusių metų pabaigoje savivaldybė buvo gavusi Klaipėdos AVPK prašymą patikslinti duomenis.  

„Iš to rašto žinome, jog tyrimą atlieka Klaipėdos AVPK Imuniteto valdyba, tačiau kokie procesiniai veiksmai atliekami, tikrai nežinome“, – tikina A. Jančauskas. 

STT Antikorupcinio švietimo skyriaus vadovas Benas Aldakauskas „Šilalės artoją“ informavo, kad 2024 m. birželio mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai netinkamo lėšų panaudojimo Šilalės rajono savivaldybėje. Ty­rimą pavesta at­likti Policijos departamento Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriui, jį kont­roliuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroras. 

Baudžiamojo kodekso 228 str. 2 dalis numato atsakomybę už piktnaudžiavimą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Kaltais pripažintiems asmenims gali būti skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Generalinės prokuratūros Ko­munikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Agnės Gotautaitės pateiktais duomenimis, šioje byloje įtarimai niekam nepareikšti, taip pat niekam nesuteiktas ir specialiojo liudytojo statusas. Tačiau nors prokurorai procesinių veiksmų nekomentuoja, nesunku numanyti, kas galėjo patraukti tyrėjų dėmesį.  

Rinko čekius degalinėse? 

Tarybos narių išmokų panaudojimo teisėtumo analizę atlikusi auditorė nustatė, jog Šilalės politikai naudojosi dešimtimis banko kortelių. Tokių įtarimų kilo dėl penkių savivaldybės tarybos narių administracijai pateiktų išlaidas pateisinančių dokumentų. Įrodyti, kad tikrai pirko degalus gali tekti Akvilei Gargasaitei, pra­ėjusią kadenciją atsiskaitinėjusiai net 36 banko kortelėmis ir įsigijusiai degalų už 4070 Eur. Tačiau paprašyta auditorei pateikti duomenis apie šį „stebuk­lą“, politikė neatsiliepė, tik iki praėjusių metų gegužės 22 d. į savivaldybės sąskaitą grąžino dalį sumos – 2750 Eur. 

Rekordininkas šioje srityje ir Edmundas Auškalnis, naudojęsis 15 kortelių ir jomis už kurą sumokėjęs 2422 Eur. Nors politikas nurodė, kad turėjo 3 banko korteles, akivaizdu, kad likusios 12 jam negalėjo priklausyti. E. Auškalnis grąžino visą karantino metu „pravažinėtą“ sumą – 1765 Eur ir svetimų kortelių čekiais pateisintus 1495 Eur. 

Lineta Dargienė pateikė savivaldybei kuro čekius su 11 kortelių numeriais ir taip „išsigrynino“ net 4286 Eur savivaldybės biudžeto lėšų, bet į savivaldybės biudžeto sąskaitą iki nustatyto termino pervedė tik 717 Eur. 

Be skrupulų mokesčių mokėtojų pinigus „įsisavino“ ir praėjusią kadenciją taryboje dirbusi Loreta Kalnikaitė. Automobilio nevairavusi politikė už kurą devyniomis kortelėmis sumokėjo 4685 Eur. Audito­riams nustačius, kad galimai tai padarė neteisėtai, ji paprašė leisti jai sugrąžinti šią sumą per du metus – kas mėnesį įmokant po 195 Eur.

Su 10 banko kortelių pra­ėjusią kadenciją atsiskaitinėjo ir Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė, už degalus jomis sumokėjusi 6127 Eur. Ji taip pat auditoriams nepateikė jokio paaiškinimo, o į biudžetą pervedė 135 Eur už ryšio paslaugas, kurias buvo apmokėjęs jos sutuoktinis. 

Įtarimų prokurorams gali sukelti ir kai kurių tarybos narių apsukrumas. Auditorė nustatė, jog Rolandas Toleikis degalinėse sukosi ir automobilius keitė kaip vijurkas: tą pačią dieną sugebėdavo įsigyti 21 litrą benzino, po pusvalandžio į bakus jau įsileisdavo 63 litrus dyzelino, o po dešimties minučių to paties kuro nupirkdavo dar per 72 litrus. Viską – iš tos pačios degalinės Kvėdarnoje ir už grynuosius. 

Atsakomybė niekur nedingsta

Po praėjusių rinkimų į Šilalės savivaldybę atėjusi dirbti vicemerė Jolanta Skrodenienė praėjusią kadenciją buvo Tauragės savivaldybės tarybos na­rė. 2019–2023 m. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė gavo 12 tūkst. 633 Eur išmokų iš Tauragės savivaldybės biudžeto. Prasidėjus jų panaudojimo pagrįstumo patikroms, Tauragės rajono laikraščio „Tauragės kurjeris“ duomenimis, baigiantis 2024-iesiems politikė su prokuratūra pasirašė taikos sutartį ir įsipareigojo visus pinigus grąžinti į biudžetą.  

Tačiau net jei politikai atlygina visuomenei padarytą žalą, taikos sutartis nuo atsakomybės jų neatleidžia. Daugybei esamų ir buvusių kitų savivaldybių politikų prokuratūra jau yra pateikusi kaltinimus pikt­naudžiavus tarnybine padėtimi, siekiant sau turtinės naudos, nors neteisėtai gautus pinigus jie ir buvo grąžinę.  

Geriausias pavyzdys – Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, kurį teismas pripažino kaltu netinkamai panaudojus 1487 Eur. Nors politikas dar iki teismo atlygino savivaldybei padarytą žalą, vis tiek buvo nuteistas – jam skirta 12 tūkst. 500 Eur bauda, taip pat uždrausta net 3 metus būti išrinktam ar paskirtam į savivaldybės ar valstybės institucijų renkamas ar skiriamas pa­reigas.

Dauguma mūsų rajono čekiukų skandalo „didvyrių“ taryboje dirba ir šią kadenciją. Tik dabar už savo veiklą jie gauna gana solidų atlyginimą. Ir bent dėl padorumo praėjusią kadenciją neteisėtai panaudotus pinigus galėtų, o ir turėtų grąžinti. O apie tokią prievolę jiems neprimena ir savivaldybės vadovai – matyt, visi dar tikisi, kad „griaustinis“ praslinks pro šalį. 

Daiva BARTKIENĖ

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Atnaujinta Penktadienis, 24 sausio 2025 08:38