Šilališkiai su šalies vadovu diskutavo apie valstybę, žmones ir strategines kryptis

Antradienį Šilalėje lankėsi  Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja šalies ponia Diana Nausėdiene ir gausia Valstybės pažinimo centro narių bei savo patarėjų komanda. Vizitą pradėję prie paminklo Lietuvos partizanams, padėję gėlių žuvusiems laisvės gynėjams Šilalės rajone pagerbti, pirmoji šalies pora maloniai bendravo su juos sutikusiais šauliais ir tremtiniais bei politiniais kaliniais, susirinkusiais šilališkiais, pasidžiaugė, kad mūsų krašto žmonės vertina laisvę ir puoselėja vakarietišką kultūrą.

Trumpai šnektelėjęs su susirinkusiais miestelėnais, pabendravęs su drąsiai Prezidentą užkalbinusiu mokinuku Ignu, kuris, pasirodo, svajoja užaugęs tapti prezidentu, ir „persimetęs“ su juo keliais žodžiais apie sportą bei pasidžiaugęs išskirtiniu Šilalės krepšinio komandos „Lūšis“ pavadinimu, kuris, kaip juokavo G. Nausėda, matyt, ir įpareigoja krepšininkus atkakliai kovoti, Prezidentas surengė oficialius susitikimus su Šilalės savivaldybės vadovais, lankėsi Pajūrio brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalione, o po pietų išskubėjo į Klaipėdą, kur dalyvavo nuotolinėje „Norinčiųjų koalicijos“ konferencijoje su 36 valstybių vadovais. Tuo metu pirmoji šalies ponia D. Nausėdienė bendravo su Šilalės meno mokyklos pedagogais ir mokiniais, rajone dirbančiais meno dalykų mokytojais.

Lankydamasis batalione, Prezidentas apžiūrėjo ginkluotę bei techniką, karių kasdienės tarnybos vietą, bendravo su kariais ir pabrėžė, jog šio bataliono veikla yra svarbi Lietuvos gynybos sistemos dalis.

„Brigados generolo Motiejaus Pečiu­lionio artilerijos batalionas užtikrina ne tik Lietuvos krašto gynybą, bet ir glaudžią sąveiką su sąjungininkais, nuo­lat didindamas mobilumą ir kovinę pa­rengtį“, – sakė G. Nausėda.

Susipažinęs su bataliono veikla, jis pabrėžė, kad jo pagrindinės užduotys – rengti karius valstybės gynybai, palaikyti kovinę parengtį, dalyvauti tarptautinėse operacijose bei, įstatymų nustatytais atvejais, teikti pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms.

„Bataliono profesionalumas, nuolatinis karinis rengimas ir moderni technika užtikrina, kad Lietuvos gynybos pajėgos parengtos operatyviai reaguoti į kylančias grėsmes“, – sakė Prezidentas.

Šiuo metu batalione Pajūryje vyksta baterijos lygmens karinis nuolatinės privalomosios pradinės tarnybos karių laidos, kurią sudaro 170 karių, rengimas.

Vakare šalies vadovas susitiko su Šilalės rajono bendruomene atviram pokalbiui apie šalies ir regiono problemas. G. Nausėda sakė, jog mūsų kraštas itin artimas jo širdžiai, nes pro čia važiuodavo į Būdvyčių kaimą, iš kurio buvo kilęs jo tėvas. Nors vizito darbotvarkė buvo griežtai suplanuota, Prezidentas neslėpė, kad, bendraudami su savivaldybės ir įstaigų vadovais, jo komandos nariai rinko informaciją apie tai, kaip gyvena švietimo įstaigos, kokios problemos sveikatos apsaugos sistemoje, kaip atrodo regiono keliai – ar jie, pasak Prezidento, yra „visiškai tragiški, ar šiek tiek geresni“.

G. Nausėda akcentavo, kad jam yra labai svarbus pensijų didinimas, nes vyresnės kartos žmonės nusipelno geresnio gyvenimo. Nuo 2019 m. pensijos didėja daugiau nei vidutinis darbo užmokestis, tačiau kuo toliau, tuo sunkiau yra suderinti gyventojų poreikius su šalies gynybos biudžetu, turinčiu užtikrinti šalies saugumą.

Prezidentas pasidalijo su šilališkiais ir įspūdžiais iš antradienį vykusio nuotolinio „Norinčiųjų koalicijos“ pasitarimo, prie kurio buvo prisijungęs ir JAV valstybės sekretorius Markas Rubijo.

„Kalbėjome apie taikos planą Ukrainai, ką galima būtų padaryti, užtikrinant Ukrainos interesus, nes pradiniame jo variante tikrai to nebuvo ir dėl to jis mus gerokai išgąsdino. Bet amerikiečiai signalizuoja, jog jie yra atviri pasiūlymams keisti planą Europos ir Ukrainos naudai, tik klausimas, kaip į tai reaguos Rusija. Jeigu Rusija vėl visomis keturiomis bus prieš, praktiškai mes negalėsime nė žingsnio žengti prie taikos darybų, kurių visi laukiame.

Reikės derinti interesus, bus dar visokių sunkumų ir Rusijos pasipriešinimo, todėl kol kas siūlyčiau atsargiai vertinti taikos galimybes“, – kalbėjo šalies vadovas. 

Trumpai užsiminęs apie kitą agresyvų kaimyną – Baltarusiją, kur šiuo metu yra įstrigę Lietuvos vežėjų vilkikai, Prezidentas neneigė, kad kaimyninės šalies diktatorius suinteresuotas kelti įtampą mūsų valstybėje ir taip skaldyti visuomenę. 

„Šita valstybė yra tokia, kokia yra, ir niekam nėra paslaptis, kad tai yra artimas Rusijos sąjungininkas, autokratinė valstybė, o ši valstybė sukelia visokių įtampų ne tik mums, bet ir Ukrainai. Iš jos teritorijos yra planuojamos operacijos prieš Ukrainą, taip kad nebūkime naivus –  šitoje valstybėje verslas yra labai specifiškas ir, be abejo, tas verslas yra pažeidžiamas autokratinio režimo sprendimų“, – sakė Prezidentas.

Pirmoji šalies ponia Diana nuoširdžiai pasidžiaugė vizitu Meno mokyk­loje. 

„Iš ten išsinešiau nepaprastai gilios kultūros įspūdį. Jūsų krašto kultūroje yra labai daug paveldėta iš protėvių, turite gilius istorinės patirties pamatus, todėl pirmiausia norisi padėkoti už jūsų patriotizmo jausmą. Lietuva ir visas pasaulis dabar yra nelengvame iššūkių laikotarpyje. Nepameskite to vidinio vakarietiškosios civilizacijos jausmo, išlikite vieningi. Būkime susikaupę, nesiduokime išblaškomi, nesiduokime išmušami iš vėžių. Jumyse yra ypatingai daug kultūros, jaunoji karta turi tiek šviesos, tiek kūrybinio prado, tiek pokyčių pozityvo, tad noriu padėkoti tėvams, seneliams, kiekvienai mamai ir tėčiui, kurie supranta, kad tai, ką mes įdedame į savo vaikus, yra ateities Lietuva“, – susitikime su šilališkiais sakė D. Nausėdienė. 

Gyventojai drąsiai išsakė Prezidentui savo skundus, klausimus ir pasiūlymus, o šalies vadovui užsiminus, jog nemažai regiono kelių planuojama perduoti savivaldybėms, kartu padidinant ir finansavimą, siūlė atleisti darbuotojus, kurie tą darbą darė AB „Via Lietuva“ – taip liktų daugiau lėšų savivaldybių keliams remontuoti. 

Buvo piktų paklausimų dėl neva skriaudžiamo Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio, priekaištavimų dėl esą netinkamo šioms pareigoms už­sienio reikalų ministro Kęstučio Bud­rio. Prezidentas atsakė, kad jam svarbiausia, jog Lietuvos užsienio politika užtik­rintų Lietuvos interesus, netarnautų agresoriams, Vakaruose turėtume bičiulių, draugų ir sąjungininkų bei palaikytume su jais puikius ryšius.

„Todėl Lietuvoje yra Jungtinių Amerikos valstijų kariuomenė, todėl Lietuvoje įgyvendinami projektai Vokietijos brigados įsikūrimui. Visa tai yra tam, kad būtų sustiprintas Lietuvos saugumas, kad jis nepriklausytų vien tik nuo mūsų kariuomenės, kad mes kurtume saugumą kartu su sąjungininkais. Visada gali būti žmonių, kuriems labai patinka Lukašenka, bet aš manau, jog didžioji dalis Lietuvos žmonių laikosi kitokių nuostatų ir mūsų užsienio politikos principai atspindi daugumos nuomonę“, – kalbėjo Prezidentas.

Šilališkiai siūlė Prezidentui inicijuoti auditą tose srityse, kurioms skiriama daugiausiai valstybės lėšų, nes gali paaiškėti, kad dalį tų pinigų galima būtų skirti pensininkams – daugelis dabar labai sunkiai išgyvena iš 400 eurų pensijos.

„Sutinku – audito reikia daugeliui gyvenimo sričių. Visai neseniai valstybės kontrolė atliko LRT auditą, kuris išryškino labai negražių dalykų: daug neūkiškumo, priklausomybės nuo vieno tiekėjo, daugelis darbuotojų dirba pagal autorines sutartis, reiškia, neturi socialinių garantijų – o juk kalbame apie instituciją, kuri turi milžinišką 80 milijonų eurų biudžetą. Dėl krašto apsaugos audito aš tikrai kalbėsiu su valstybės kontroliere, kadangi manau, kad jeigu jau išleidžiame puspenkto milijardo eurų, tai šitie pinigai turi būti naudojami taip, jog visuomenei nekiltų nė menkiausių abejonių, kad jie tikrai yra išleisti mūsų saugumui stip­rinti“, – teigė Prezidentas.

Susitikime dalyvavę moksleiviai buvo susirūpinę pediatrų trūkumu mūsų ligoninėje, klausė, kaip jaustis, kai susirgus naktį reikia važiuoti į kitą rajoną. G. Nausėda sutiko, jog bazinis paslaugų krepšelis turi užtikrinti paslaugas visose ligoninėse, o Teritorinės ligonių kasos turėtų už jas sumokėti.

„Man atrodo, kad Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė mato platesnį vaizdą ir yra linkusi sugrąžinti kai kuriuos dalykus, kurie buvo pernelyg toli nuėję į priekį įgyvendinant reformos pokyčius. Tikiuosi, jog šitie sprendimai netrukus bus padaryti ir jie užtikrins bazines paslaugas, susirgus nereikės važiuoti šimtus arba dešimtis kilomet­rų“, – tikino šalies vadovas.

Daug klausimų apie krizę žemės ūkyje uždavė ūkininkė Vilija Bušinskienė, neslėpusi, kad norėdama išlaikyti karvių bandą, patiria nemenkų finansinių iššūkių, o problemų dar kelia ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, dėl lėšų trūkumo negalinti vykdyti įsipareigojimų. Pasak ūkininkės, jei taip nutiktų bet kurioje Vakarų valstybėje, ūkininkai atvažiuotų su šakėmis ir išpiltų srutas cent­rinėse sostinių aikštėse.

Prezidento patarėjas Ramūnas Dilba patikino, jog žemės ūkis kaip strateginė ūkio šaka turėtų būti įtvirtinta įstatymu – vis dar laukiama, kol jis bus pradėtas svarstyti Seime. Pieno krizė yra ciklinis reiškinys ir kartojasi kas penkerius metus, todėl būtinas savitarpio pagalbos fondas žemdirbių patiriamiems nuostoliams kompensuoti. V. Bušinskienė juokėsi, kad juodvi su drauge jau seniai būtų tą įstatymą sukūrusios, o tai išgirdęs Prezidentas pasiūlė įtraukti ūkininkes į darbo grupę.

„Kam mes ten sėdim ir krapštom galvas? Pasitelkime žmones, kurie išmano reikalą. O kodėl mes negalime teikti nuo savęs šį įstatymą? Tokią iniciatyvą turime“, – siūlė G. Nausėda.

Diskusijas apie šalies ekonomikos ateitį pratęsė jaunimo klausimas, kokios ekonomikos šakos Lietuvoje artimiausią dešimtmetį gali turėti perspektyvą. Prezidentas patikino, jog nemano, kad valstybė turėtų nurodyti kryptis verslui, nes jis ir be valdžios pamokymų sugeba teisingai pasirinkti pačias perspektyviausias, didžiausią pridėtinę vertę kuriančias kryptis.

„Lietuva niekada netaps pigios darbo jėgos šalimi, kvalifikuoti darbuotojai turi uždirbti vakarietiškus atlyginimus, o verslas turi kurti tokią pridėtinę vertę, kad galėtų skaidriai juos mokėti. Tokią vertę kuria biotechnologijos, finansų, kibernetinio saugumo sektoriai, gyvybės mokslų inovacijos, inžinerija, sparčiai auginančios mūsų bendrąjį vidaus produktą“, – įsitikinęs šalies vadovas.

Tačiau Prezidentas užtikrino, jog strategiškai svarbus Lietuvai yra ir žemės ūkis, nes jis užtikrina valstybės saugumą ir nepriklausomybę nuo didžiųjų pasaulio ekonomikų.

„Būtent žemės ūkis, maisto produktų gamyba, ypač dabartinėmis karo sąlygomis, yra ta strateginė ūkio šaka, kurią mes privalome saugoti – kuo stipresnis jis bus, tuo saugesnė jausis valstybė ir mūsų žmonės“, – įsitikinęs G. Nausėda.

Tačiau, jo nuomone, ekonomikos ateitis vis dėlto yra inovatyvios technologijos ir vystyti jas Lietuvoje galime tik dėl to, kad turime daugybę talentingų, kūrybiškų žmonių. Į Lietuvą atvykstantys užsienio investuotojai pripažįsta, jog ne gamta, ne kažkas kitas yra didžiausias mūsų valstybės turtas, o talentingi žmonės. Valstybės užduotis, pasak Prezidento, sudaryti sąlygas grįžti namo tiems, kurie emigravo į užsienį, nes dauguma jų yra vidutinio amžiaus ar net jaunos, vaikus auginančios šeimos – mums reikia jų patirties bei kapitalo.

Per porą valandų ne visiems norintiems pavyko užduoti klausimus ir išgirsti atsakymus, pabendrauti su Prezidentu asmeniškai ar bent nusifotografuoti, tačiau visi išgirdo minčių apmąstymams apie mūsų kasdienybę ir Lietuvos ateitį. Tokie susitikimai patvirtina, kad ji svarbi net ir tiems, kurie kritikuoja aukščiausių šalies vadovų sprendimus ir demonstruoja nepasitikėjimą demokratiškai išrinktais valstybės pareigūnais.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Daiva BARTKIENĖ