Pirmoji ponia linkėjo mokytojams tapti šviesą nešančiais Vyčiais

Lapkričio 25-oji tapo ypatinga Šilalės meno mokyklos ir visai rajono meninio ugdymo pedagogų bendruomenei. Šilalėje lankantis Prezidentui Gitanui Nausėdai, Meno mokykloje išskirtinį dėmesį vaikų kūrybiniam ir men­iniam ugdymui skyrė pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Ji yra įsitikinusi, kad augindami kūrybingas, šviesias asmenybes, mūsų pedagogai formuoja Lietuvos ateitį ir taip užtikrina valstybės klestėjimą. 

D. Nausėdienė gerą valandą bendravo su pedagogais ir dailės, muzikos, šokio meno pamokose dalyvavusiais vaikais, pasidžiaugė gražiai ir jaukiai įrengtomis Meno mokyklos patalpomis, nuo pat pirmų susitikimo minučių užsimezgė diskusija apie kūrybiškumo naudą harmoningam asmenybės augimui bei švietimo ir kultūros bendruomenės problemas regionuose,  o pedagogai dalijosi patirtimi bei idėjomis, kurios kiekvienam vaikui padeda atrasti savo talentus. 

„Kultūra yra tai, ką mes sukuriame. Esate tie kultūros šviesuliai, kurie pakylėja vaikų sielas, palydite juos į kūrybos pasaulį, savo raiškos ir unikalumo paiešką. Ačiū, kad dovanojate jiems savo talentus, kad kiekvienoje pamokoje ieškote priėjimo prie vaiko, prie tos būties, kuri yra verta žmogiškojo gyvenimo. Mes į šitą gyvenimą ateinam ne būti, bet rasti atsakymus, kodėl čia esame, kad pajustume ir palaikytume vienas kitą. O kultūra yra pats nuostabiausias dalykas, kuris mus supa, ir jūs esate tos kultūros nešėjai“, – sakė D. Nausėdienė. 

Šilalės meno mokyklos direktoriaus pavaduotoja Rasa Ramanauskienė patikino, jog pedagogai geriausiai žino, koks svarbus yra meninis ugdymas: moksliniai tyrimai atskleidė, kad jis stip­rina vaizduotę, dėmesio koncentraciją, skatina mąstyti kūrybiškai, padeda vaikui reikšti jausmus, skatina empatiją, bendradarbiavimą ir bend­ruo­meniškumą. Nors rajone mokinių mažėja, Šilalės meno mokyklos bend­ruomenė nuosekliai auga – šiemet ugdoma 611 mokinių, kone ketvirtadalis jų mokosi Kaltinėnuose, Laukuvoje, Pajūryje ir Kvėdarnoje. Mokykla ruošiasi įgyvendinti ankstyvojo meninio ugdymo programą, o, pasak R. Ramanauskienės, džiugina tai, kad visos vietos jau rezervuotos – tai rodo, jog tėvai supranta tokio ugdymo reikšmę.

Savo požiūrį į meninį ugdymą išdėstė išplėstinio ugdymo mokinys Ridas Dargevičius, kurį mokytis muzikos paskatino smalsumas sužinoti, kaip veikia instrumentas, ką juo galima išgauti. Vaikinui apmaudu, jog daug bendraamžių to nedaro dėl per didelio užimtumo, finansinių ir kitokių problemų. Rido klausimas pirmajai poniai buvo, ką daryti, kad visi vaikai galėtų pajusti kūrybos džiaugsmą. 

Prezidento patarėja Jūratė Litvinaitė neslėpė mananti, kad jei XXI a. negalime sudaryti vaikams visų galimybių mokytis, tai yra didelis nusidėjimas. 

„Vyriausybė savo programoje yra įsipareigojusi organizuoti visos dienos mokyklas, kuriose vaikai galėtų kurti, groti, piešti, daryti tai, kas jiems teikia malonumą ir skatina kūrybiškumą. Jokios finansinės kliūtys tam neturėtų sutrukdyti – tai yra mūsų valstybės atsakomybė. Vaikams negali būti jokių apribojimų, nebent jie patys nedrįstų, bet geras mokytojas visada tą nedrąsą sulaužo, išminko kaip plastiliną, kad vaiko gabumai atsiskleistų. Tai pats geriausias būdas atitraukti vaikus nuo telefonų ir socialinių tinklų“, – įsitikinusi Prezidento patarėja. 

Tai, jog mūsų krašto jaunimui yra suteiktos tikrai didelės galimybės, patvirtino ir Šilalės kultūros centro direktoriaus pareigas laikinai einantis Antanas Kazlauskas, pasidžiaugęs, kad Nacionalinio kultūros centro duomenimis, Šilalė yra trečioje vietoje pagal Lietuvos dainų šventės dalyvių gausumą. Vos daugiau nei 20 tūkst. gyventojų turinti savivaldybė į Dainų šventę išsiuntė 537 dalyvius, iš jų 200 mokinių. Ir daugiausiai jų šventei paruošė būtent Meno mokykla ir Šilalės kultūros centras. 

Gvildenta susitikime ir problema, kuri gali po kelių metų pakeisti nusistovėjusias tradicijas – kultūros darbuotojų trūkumas. Jų per mažai parengia aukštosios mokyklos, be to, baigę konservatoriją, daugelis nebenori dirbti regionuose. J. Litvinaitė pedagogus pradžiugino žinia, kuri nuskambėjo ir tą pačią dieną vykusiame Lietuvos mokyklų direktorių suvažiavime Kaune. Nuo ateinančių mokslo metų bus praplėstas mokytojų rengimas, sudaroma galimybė kiekvienam mokytojui įgyti dvi ar tris specialybes, nes mažose mokyklose surinkti pilną krūvį ir gauti vertą atlyginimą darosi vis sunkiau. 

Šilalės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rasa Kuzminskaitė pastebėjo, kad galimybės vaikams suteikti pilnavertį meninį ugdymą labai priklauso nuo savivaldybės politikų sprendimų. Šiais metais Meno mokyklai savivaldybė skyrė 1 mln. 110 tūkst. eurų, kai iš valstybės biudžeto mokykla gavo tik 31 tūkst. Eur – tokios sumos neužtenka išlaikyti net dviem pedagogų etatams. 

„Manyčiau, kad santykis galėtų keistis, nes bendrojo ugdymo mokyklų finansavimas yra pakankamas. Savivaldybės investicijos leidžia užtikrinti, jog Meno mokyklą galėtų lankyti visi norintys, nėra jokių atrankų ir tai yra pati didžiausia mokyklos stiprybė. Esu įsitikinusi, kad veikdami kartu, galime sukurti aplinką, kurioje menai tampa ne papildoma veikla, o natūralia, kiekvienam, kuris tik nori kurti, prieinama gyvenimo dalimi“, – tvirtino R. Kuzminskaitė. 

Šilalės meno mokyklos direktorius Arūnas Goštautas pasidžiaugė, jog per visus Lietuvos nepriklausomybės metus pavyko išsaugoti Meno mokyklas tokias, kokios jos visada buvo. Šiandien Lietuvoje yra net 120 tokių mokyklų, jose mokosi per 60 tūkst. mokinių.

„Ir tai yra didelis pranašumas prieš kitas Europos šalis, kur vaikus į meninio ugdymo pamokas tėvai veža 60 ar net 100 kilometrų. Suprantu, jei vaikas itin gabus, bet jei jis nori tik tobulėti, lavintis, ne kiekviena šeima gali tą leisti“, – sakė A. Goštautas. 

Šilalės meno mokykloje dirba iš Klaipėdos, Šiaulių, Rietavo, Tauragės atva­žiuojantys mokytojai, ir nors jų netrūksta, direktorius tikino, kad prob­lemų yra. Koncertmeisteriams keliami tokie pat reikalavimai kaip muzikos mokytojams, bet jų algos beveik nesiskiria nuo nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimų, todėl nėra norinčiųjų šį darbą dirbti. 

„Ką meno ir muzikos mokyklos dar galėtų padaryti, kad kultūrinis ir meninis ugdymas Lietuvoje dar labiau suklestėtų“? – klausė Šilalės meno mokyk­los vadovas.

Pirmoji ponia neslėpė, kad toks klausimas nuteikia itin viltingai, nes žmonės, kurie galėtų jaustis skriaudžiami, klausia, ką galėtų padaryti, kad valstybė stiprėtų.  

„Jeigu vaikui sekasi, jei jis kažką pasiekė, tai yra jūsų nuopelnas, nes jūs jo gyvenimą pripildėte turinio, kokybės, kultūros. Ir nesvarbu, kaip jis suras tą formą – taps menininku, piešiančiu ar muzikuojančiu žmogumi ar tiesiog puikiu piliečiu, kuris supranta ir vertina kultūrą, tai bus jūsų dovana visuomenei“, – tikino D. Nausėdienė.  

Prezidento patarėja J. Litvinaitė pastebėjo, jog visada, kai diskutuojama dėl atlyginimų ir darbo sąlygų gerinimo, kalbama apie tai, kas vyksta nuo aštuonių iki popietės, nors ne mažiau yra svarbi ir likusi dienos dalis, kai vaikai užimami neformaliu ugdymu. 

„Manau, turėtume pripažinti, jog bet kuris specialistas, dirbantis su vaiku, yra tos pačios kategorijos mokytojas ir jam priklauso visi tie patys socialiniai, finansiniai ir diplomų reikalavimai. Jeigu žmogus turi pedagogo diplomą, neturėtume rūšiuoti, kad tai yra formalaus ar neformalaus ugdymo mokytojas. Mūsų viltys apie gražią Lietuvą neišsipildys, jei nebus vaikų. Vaikų nebus, jeigu jie nebus užimti, kol tėvai dirba. Formaliosios mokyklos gali padaryti tik pusę, tai viena koja. Antra koja esate jūs, meno ir kultūros ugdytojai, ir dėl to ta antra koja lygiai taip pat turi būti apauta, prižiūrėta ir aprūpinta“, – kalbėjo Prezidento patarėja. 

Tam, kad tai vyktų, turi būti sukurta sistema, kuri pakeistų požiūrį į ugdymą, suteiktų galimybę auginti vaikus kultūriškai brandžioje aplinkoje, išmokytų juos atsirinkti, kas yra prieš mūsų prigimtį, kas žaloja, užkerta kelius į ateitį. D. Nausėdienė pripažino, jog susitikimo Meno mokykloje pridėtinė ver­tė yra atviras kalbėjimas, leidžiantis suprasti, kokia sudėtinga yra situaci­ja.

„Valstybė daro per mažai, bendromis jėgomis tai turime pakeisti, nes to reikia mūsų vaikams, Lietuvos ateičiai. Jeigu vaikai bus išprusę, kultūringi, išsilavinę, jie taps valstybės garantu. Kiek­viena gilė, kuria puošiate savo miesto pastatus, turi savo individualią spalvą ir formą. Suraskite savo spalvą, savo raiškos formą ir keliaujame į ateitį kartu“, – linkėjo šilališkiams pirmoji ponia, įteikdama Meno mokyklos direktoriui Lietuvos istorinę vėliavą su Vyčio ženklu.

Daiva BARTKIENĖ

LR Prezidento kanceliarijos/Eitvydo KINAIČIO nuotr.