Saugomas, bet neapsaugotas: kaip abejingumas naikina mūsų paveldą

Į „Šilalės  artojo“ redakciją su nuotraukomis ir kita vaizdine medžiaga atskubėjęs Pakalniškių senkapio likimu susirūpinęs gyventojas patvirtino tai, ką dažnai nutylime – mūsų kraštas slepia nepaprastai turtingą, tačiau sistemingai nykstančią istoriją, nors būtent po mūsų kojomis glūdi tūkstantmečius menanti praeitis. Deja, didelė jos dalis per daugelį metų buvo „nukultivuota“, suarta ir paprasčiausiai prarasta, o tai rodo ne tik archeologinių objektų trapumą, bet ir visuomenės požiūrio problemą: į žemę žiūrima tik kaip į resursą, dirbamą plotą, ekonominę naudą teikiantį vienetą. „Jeigu yra žemė, ji turi būti dirbama“, – toks požiūris giliai įsišaknijęs ir tarsi ištrina suvokimą, jog kai kurios vietos turi ir kitokią, ne materialią vertę.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 93