Naujieji jau čia pat

Žvelgiu pro langą į rausvėjantį dangų. 

Tuoj patekės saulė. 

Norisi tikėti, kad naujaisiais 2026 metais ji tekės taip pat iškilmingai ir žaviai taikiame danguje. 

Bet viduje vis tiek kirba mintis, kad gal tame amžiname pasaulio ir gamtos rate 

nauji metai atneš permainų, kurios, žinoma, bus tik į gera. 

Norisi ištrinti tai, kas nereikalinga, nemalonu, negera.

Ir pradėti dar kartą iš naujo. Toje naujoje pradžioje svarbu nepamesti savęs, 

drįsti gyventi taip, kaip norisi, o ne taip, kaip diktuoja pasaulio mada. 

Nejučia imu planuoti (darbus, keliones, susitikimus, žodžiu – būsimą gyvenimą).  

Ir tada pasiveja Jono Meko mintis: „Negyvenu pagal planus, nes tokių neturiu, ir bet kas, 

kas nutinka savaime, dažniausiai yra gerokai įdomiau ir geriau. Jau senokai pastebėjau, 

jog sprendimai, kurie gimsta natūraliai, yra daug geresni nei suplanuoti“. 

Žiūriu į patekėjusią balzganą saulę ir nieko nebeplanuoju. 

Smagu taip žiūrėti ir viltingai sveikinti Naujuosius.

Rima PETRAITIENĖ

„Šilalės artojo“ archyvo nuotr.